- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-215-300/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53163-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Zigmantas Lipnevičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno ir nuteistojo V. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. D. priteista 16,79 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 14 d. apie 11.40 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam D. R. į veido sritį, dėl to šis nugriuvo ant žemės, tuo nukentėjusiajam D. R. padarė viršutinio žandikaulio dešinės pusės II danties vainiko nuskilimą – nežymų sveikatos sutrikdymą – bei sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Motiejūnas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. D. paskirtos bausmės – prie nuosprendžiu paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant V. D. tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad nusikalstamą veiką V. D. padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaudamasis BK 64 straipsniu prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo pridėti visą arba dalį neatliktos bausmės.
2.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai skyrė V. D. įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis yra dirbantis, o dirbančiam asmeniui nėra galimybės įvykdyti tokį teismo įpareigojimą, todėl teismas galėjo jam skirti įpareigojimą tęsti darbą bei palikti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – jį išteisinti, nepadarius inkriminuojamos veikos, Valstybinei ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti, priteisti iš nukentėjusiojo jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė įvykio faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Liudytojai J. D. ir L. D. patvirtino, kad girtas nukentėjusysis kabinėjosi prie jo, įžeidinėjo jį. Jis tik gynėsi nuo girto įžūlaus nukentėjusiojo lindimo, nuo spyrių į koją. Jis turėjo teisę gintis, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos, nes nukentėjusiajam padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, gynyba aiškiai atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Be to, nukentėjusysis spirdamas jam į koją sukėlė fizinį skausmą, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, nes turėjo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir procesą jo atžvilgiu nutraukti ir civilinį ieškinį atmesti.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo skundą ir atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, o nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo pripažinti, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl jo atžvilgiu byla nutrauktina, o prokuroras savo apeliaciniame skunde kelia klausimus, susijusius su bausmės paskyrimu.
Dėl būtinosios ginties
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, Nr. 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015).
7. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis tyčia trenkė nukentėjusiajam į veidą ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertinęs nuteistojo V. D., nukentėjusiojo D. R., liudytojų J. D. ir L. D. parodymus, parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašus, įvykio vietos apžiūros protokolą, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, ilgą laiką įžeidinėjo nuteistąjį, šaipėsi iš jo kūno sudėjimo, todėl pripažino, kad provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (erzinantis ir įžeidžiamas tyčiojimasis iš nuteistojo) turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai laikė kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Tačiau nuteistojo veiksmai – stiprus smūgis ranka į gyvybiškai jautrią žmogaus vietą, į veidą – tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu, neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje situacijoje nekilo būtinosios ginties situacija. Net ir vertinant, kad vaizdo įraše Nr. 5_04_M_191214113900.h264 yra užfiksuota kaip nukentėjusysis vieną kartą įspiria nuteistajam į koją (11 val. 39 min. 38 sek.), teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pavojingas kėsinimasis buvo pasibaigęs nuteistojo veiksmų atlikimo metu (iš vaizdo įrašo Nr. 6_04_M_19121411400.h264 matyti, kad smūgis suduotas 11 val. 40 min. 37 sek.) (1 t., b. l. 64–69). Atsižvelgiant į tai, kad nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai negali būti laikomi nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K- 392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015), nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo gindamasis nuo realaus pavojingo kėsinimosi, todėl nuteistojo apeliacinis skundo reikalavimas ? pripažinti, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, ? atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Konstatavus, kad V. D. padarė nusikaltimą, kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nukentėjusiajam suteikta sveikatos priežiūros paslaugų už 16,79 Eur sumą (1 t., b. l. 77?78, 80), teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė 16,79 Eur turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai, nes dėl nusikalstamos veikos ši valstybės institucija patyrė žalos (BPK 109 straipsnis).
Dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnį
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1583-952/2018 V. D. pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 23 d., kai Šiaulių apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą (1 t., b. l. 135–137, 139–144). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad V. D. 2019 m. vasario 5 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą (1 t., b. l. 136). Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos Šiaulių reginio 2020 m. vasario 3 d. raštas patvirtina, kad 2020 m. vasario 3 d. V. D. buvo išbrauktas iš probuojamųjų registro pasibaigus bausmės laikui (1 t., b. l. 145). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras pripažįsta, kad 2020 m. vasario 3 d. baigėsi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu V. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymas.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu V. D. nuteistas už 2019 m. gruodžio 14 d. įvykdytą nusikaltimą, todėl daroma išvada, kad šią veiką nuteistasis padarė dar neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, nustačius, kad nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina pagal BK 64 straipsnį. Tokiu atveju prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra pažymėjęs, kad bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020, 18 punktas). Tuo atveju, kai iki naujo nuosprendžio paskelbimo dienos asmuo atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, nėra pagrindo į naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2019, 10 punktas). Kaip minėta šio nutarties 9 punkte, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos nuteistasis atliko jam Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (bausmės atlikta 2020 m. vasario 3 d., o skundžiamas nuosprendis priimtas 2020 m. liepos 10 d.). Tai reiškia, kad nebeliko neatliktos bausmės, kuri turėtų būti bendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme, todėl atmestini kaip nepagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu.
Dėl įpareigojimo neatlygintinai dirbti
11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.
12. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nes atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (V. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), trenkdamas nukentėjusiajam į veidą sutrikdė jo sveikatą, nuskeltas dantis neigiamai paveikė nukentėjusiojo išvaizdą), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: teistas (1 t., b. l. 135–137, 139–144), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 146-148), dirbantis. Pripažino, kad yra viena V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visumos nustatytų aplinkybių pagrindu už padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas V. D. skyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatytas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), bei įpareigojo neatlygintinai išdirbti iki 50 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nors prokuroras nesutinka su nuteistajam paskirtu įpareigojimu, teigdamas, kad dirbantis asmuo negalės įvykdyti šio įpareigojimo, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia dirbančiam asmeniui skirti įpareigojimo dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nei nuteistasis, t. y. asmuo, kuris turės neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešis) mėnesius, nei jo gynėjas, neprieštarauja šiam įpareigojimui. O ir teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą bei paskirtų valandų skaičių, neturi pagrindo vertinti, kad dirbantis asmuo negalėtų įvykdyti šio įpareigojimo. Vien aplinkybė, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirti kiti įpareigojimai, savaime nereiškia, kad ir nagrinėjamu atveju jam turėtų būti skiriami tie patys įpareigojimai. Aplinkybė, kad bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis padarė šią nusikalstamą veiką, rodo, kad anksčiau nuteistajam taikyti įpareigojimai nepasiekė bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, nes neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41, 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl jos keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno ir nuteistojo V. D. apeliacinius skundus.