Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad spalio 8 d. turėjo vakarėlį ir dėl draugų įtakos nusprendė važiuoti automobiliu pasivažinėti būdamas neblaivus. Kai pavažiavo automobiliu 300 metrų, padarė eismo įvykį. Negali pasakyti, kiek tiksliai išgėrė įvykio dieną, gal apie 200 gramų degtinės. Alkoholį įvykio dieną vartojo su draugais. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi puikiai, bet reakcija buvo sulėtėjusi ir todėl padarė eismo įvykį. Tą dieną vairavo automobilį „Mercedes Benz E350 D“, kuris priklauso tėvo įmonei. Automobilio rakteliai buvo namuose, dėžutėje, t. y. ten, kur įprastai laikomi automobilio rakteliai. Tėtis jam neleidžia naudotis automobiliu. Po šio įvykio dabar negali išeiti ilgai iš namų, negali vairuoti. Šis įvykis jam buvo labai gera pamoka, teismas gali tikėtis, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. L. parodė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2022 m. spalio 7 d. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Išgėrė maždaug apie 200 gramų degtinės, alkoholį vartojo namuose. Alkoholį baigė vartoti maždaug apie 23.30 val. Tada nusprendė važiuoti pasivažinėti, konkretaus tikslo neturėjo. Žinojo, kad namuose yra jo tėvų automobilis, kuris priklauso įmonei žinojo, kad namuose yra atsarginis raktas, todėl jį pasiėmė ir išvažiavo pasivažinėti su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš namų išvažiavo šiek tiek po 00.00 val. Netoli nuvažiavęs nuo namų užkliudė kitą automobilį, t. y. „Audi A3“. Jis tada norėjo sustoti, tačiau norėjo surasti saugią vietą tam padaryti, todėl pavažiavo iki pirmo šviesoforo, prie jo sustojo „Audi“ vairuotojas, kur atsidarė langus ir susitarė, kad sustos šiek tiek toliau, kelkraštyje ir išsiaiškins viską. Važiuodamas nuo šviesoforo, jis iš vietos pajudėjo šiek tiek greičiau, tačiau neviršydamas greičio limito, bet automobilio „Audi“ vairuotojui tikriausiai pasirodė, kad jis bandė bėgti, dėl to šis iškvietė policijos pareigūnus. Tada jis sustojo šalikelėje ir norėjo su automobilio „Audi“ vairuotoju užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau nei vienas jos neturėjo, bet greitu metu atvyko policijos pareigūnai. Iš pradžių su pareigūnais bendravo, aiškinosi įvykio aplinkybes, tačiau pareigūnams pasirodė, kad jis yra neblaivus, todėl jie nusprendė patikrinti jam blaivumą. Kiek pamena, pirmu pūtimu buvo jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 1,63 promilių neblaivumas (b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. (T. G.) parodė, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 0.10 val. važiavo Vilniuje, Olandu g., savo automobilių „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos važiavo automobilis „Mercedes“, kurį vairavo jaunas šviesiaplaukis vaikinas. Automobilio „Mercedes“ vairuotojas užkabino jo priekinį kairės pusės sparną, tada pradėjo važiuoti iš paskos, nes automobilis nesustojo ir važiavo toliau. Paskambino į policiją ir pranešė. Automobilis vingiavo po visą kelią. Vėliau pamatė, kad Vilniuje, Liepkalnio g. 55 automobilis pats sustojo, iš jo išlipo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį. Jis iškart pasakė, kad Olandų gatvėje šis užkabino jo automobilį, vaikinas sutiko dėl kaltės, taip pat pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, paaiškino, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Alkoholio kvapo nuo jo nepajuto, bet pasirodė labai įtartinas. Kol jie kalbėjo atvažiavo policijos ekipažas (b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad yra V. L. tėvas, gyvena kartu. Nuo 2022 m. spalio 7 d. jis su žmona buvo išvažiavęs iš namų ir V. buvo likęs vienas namuose. Namuose buvo paliktas jo įmonei priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis vienus raktelius nuo automobilio buvo pasiėmęs su savimi, o kiti atsarginiai buvo likę namuose. Kad V. paims jo automobilį ir važiuos, jis nežinojo, V. paėmė automobilį be jo leidimo. Taip pat jis nežinojo, kad V. yra neblaivus, nes valandą prieš įvykį jie susiskambino ir jam nebuvo įtarimų, kad šis gali būti neblaivus. Apie įvykį sužinojo 2022 m. spalio 8 d. šiek tiek po 00.00 val., jam paskambino pats V., todėl jis iš karto atvažiavo į įvykio vietą. Tai buvo pirmas kartas, kai V. paėmė jo automobilį (b. l. 24-25).

2022 m. spalio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra 5 vaizdo-garso įrašai, gauti iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų BODY kamerų, kuriuo užfiksuotas kaltinamojo, jo tėvų ir policijos pareigūnų bendravimas (b. l. 51-54).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „MERCEDES-BENZ E350 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „MERCEDES-BENZ E350 4MATIC“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 36200 Eur (b. l. 44)

2022 m. spalio 8 d. neblaivumo nustatymo aktu V. L. 2022 m. spalio 8 d. 0.30 val. nustatytas 1,64 prom. neblaivumas, 0.50 val. – 1,63 prom. neblaivumas (b. l. 30-31).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. parodė, kad spalio 8 d. turėjo vakarėlį ir dėl draugų įtakos nusprendė važiuoti automobiliu pasivažinėti būdamas neblaivus. Kai pavažiavo automobiliu 300 metrų, padarė eismo įvykį. Negali pasakyti, kiek tiksliai išgėrė įvykio dieną, gal apie 200 gramų degtinės. Alkoholį įvykio dieną vartojo su draugais. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi puikiai, bet reakcija buvo sulėtėjusi. Tą dieną vairavo automobilį „Mercedes Benz E350 D“, kuris priklauso tėvo įmonei. Tokie V. L. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 67).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų T. G., A. L. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, policijos registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. spalio 8 d. apie 0.30 val. Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 55, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016). Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).

Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamojo atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, taip pat į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pastebėtina, kad kaltinamasis V. L. nusikalstamos veikos padarymo buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus, t. y. iš esmės dėl to paties įvykio, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tiek viena iš alternatyviųjų sąlygų, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas V. L. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. L., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, atleidžiant V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jam skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant V. L. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą; 3) nevairuoti motorinių transporto priemonių.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 4 dalį nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Teismas nustatė, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

Be to, teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. L. yra nepilnametis, anksčiau neteistas. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie itin šiurkščių KET pažeidimų – jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tai darydamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių tokio neatsakingo poelgio padarinių. Tačiau taip pat įvertintina tai, kad V. L. iki šio įvykio nebuvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, todėl, nors pastarasis jo pažeidimas yra itin šiurkštus ir keliantis pavojų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, visgi yra pagrindo teigti, kad tai yra atsitiktinio pobūdžio veika, kuri ateityje nepasikartos. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamasis V. L. neturi savarankiškų pajamų, mokosi mokykloje, be to, gana griežtai nubaustas administracine tvarka, t. y. jam paskirta 350 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams.

Teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių kontekste automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (ar dalies vertės) atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas taikant BK 72 straipsnio 5 dalį būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės būtų nukreipta ne į patį kaltinamąjį, o jo tėvus (atstovus pagal įstatymą), todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.

Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti V. L. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą; 3) nevairuoti motorinių transporto priemonių.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.