Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-21 · Administracinė byla Nr. A-756-583-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-03-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
A-756-583-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02120-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. M., R. M.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-583/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02120-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija 16.4
(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei G. Z.,atsakovo atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-548 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. M.“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovadoje vyresniąja tyrėja. Tarnybinė nuobauda ginčijamu įsakymu paskirta atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius 2009 m. spalio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-201 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėja, nagrinėdama I. D. 2009 m. balandžio 28 d. pareiškimą, tyrimą atliko formaliai ir, apsiribojusi tik abstraktaus pobūdžio tarnybiniu pranešimu, priėmė nepagrįstą sprendimą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 62 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsnio nuostatas, taip pat neįgyvendino BPK 1 straipsnyje numatytos baudžiamojo proceso paskirties, nesilaikė BPK 182 straipsnyje numatytos procedūros, pažeidė BPK 168 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Pabrėžė, kad jos atžvilgiu atliktame tarnybiniame patikrinime nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis – nenustatyta neteisėta veika, kaltė ir neigiamos pasekmės, todėl nėra aišku, už kokius pažeidimus skirta tarnybinė nuobauda.

Nurodė, kad 2009 m. balandį jai buvo pavesta nagrinėti I. D. pareiškimą dėl vagystės iš rūsio. Pareiškimas buvo trumpo turinio, nurodyta, kad iš rūsio pavogtas vandens maišytuvas. Pareiškime nebuvo nurodyta nusikaltimo data, vieta ir aplinkybės, nenurodytas pareiškėjos kontaktinis telefono numeris. Todėl pareiškimo nagrinėjimo metu pareiškėja surašė I. D. du šaukimus atvykti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovadą (toliau – ir Naujininkų PN). Tuo metu nagrinėjo ir kitas medžiagas, kuriose figūravo I. D., todėl nuvyko nurodytu adresu išsiaiškinti tam tikras aplinkybes dėl kitų medžiagų, taip pat dėl gauto pareiškimo patikslinimo. Tačiau I. D. durų neatidarė. Prie namo pareiškėja bendravo su I. D. kaimynais, kurie teigė, kad pažįsta I. D., apie jokią vagystę nėra girdėję. Grįžusi į tarnybos vietą surašė tarnybinį pranešimą. Gavusi grąžintus neįteiktus vokus, jų neatplėšė, nes manė, kad tai grįžę šaukimai. Tuomet surašė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį patvirtino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų PN viršininkas. Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė D. K. 2009 m. liepos 1 d. įvertino nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.

Rėmėsi BPK 168 ir 170 straipsniais bei nurodė, kad pareigūnas, surašęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, kadangi šis dokumentas, jeigu įgaliotas asmuo jo nepatvirtina, jokių teisinių pasekmių asmeniui, kurio atžvilgiu jis surašytas, nesukelia. Pabrėžė, kad pagal BPK 170 straipsnio 3 dalį, prokurorė turėjo teisę panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą pareiškėjos surašytą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nukreipė į BPK 62 straipsnio 1 dalį bei 168 straipsnio 4 dalį ir paaiškino, kad nei vienas proceso dalyvis neskundė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl neaišku, kokiu pagrindu pati prokurorė, anksčiau įvertinusi nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vėliau jį panaikino. Atkreipė dėmesį į tai, jog tarnybinis patikrinimas buvo baigtas praleidus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 19 punkte nustatytus terminus. Tarnybinė nuobauda skirta praleidus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog pareiškėja, nagrinėdama I. D. pareiškimą dėl vagystės iš sandėliuko, per 20 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos iki procesinio sprendimo priėmimo dienos surašė tarnybinį pranešimą, kuris yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėja nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar nepradėjimą, neatliko pirminių informacijos tikslinimo veiksmų. Surašytas tarnybinis pranešimas formalus, jame, be kita ko, pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir remdamasi jais priėmė nepagrįstą nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Teigė, kad nebuvo užregistruoti jokie šaukimai, kuriuos pareiškėja nurodė siuntusi I. D.. Prie I. D. pareiškimo nagrinėjimo medžiagos pridėti su tyrimu nesusiję dokumentai, kurie įdėti į užklijuotus vokus, kas rodo, jog pareiškėja nesiėmė visų priemonių tinkamai įvykdyti Rekomendacijų 62 punkto reikalavimų ir priėmė sprendimą nesant BPK 168 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytiems pagrindams. Tokie pareiškėjos veiksmai nesuderinami su jos pareigybės aprašymu. Pareiškėja nebandė susisiekti su I. D. nei jos nurodytu, nei deklaruotu adresu. Todėl darytina išvada, jog pareiškėja, nagrinėdama I. D. pareiškimą, tyrimą atliko formaliai ir apsiribojusi tik abstraktaus pobūdžio tarnybiniu pranešimu priėmė nepagrįstą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiais veiksmais pažeidė Rekomendacijų 62 punktą, BPK 166 straipsnio nuostatas, neįgyvendino BPK 1 straipsnio ir nesilaikė BPK 182 straipsnyje numatytos asmenų šaukimo procedūros. Veiksmai vertintini kaip padaryti tyčia. Nors pareiškėjos viršininkas patvirtino neteisėtą nutarimą, tačiau pareiškėja savo neteisėtais, neišsamiais ir klaidinančiais veiksmais įtakojo viršininko pritarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Nurodė, kad pagal Tvarkos 29 punktą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena ir laikoma tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2009 m. spalio 21 d., todėl ginčijamas 2009 m. lapkričio 26 d. Įsakymas priimtas nepraleidus nustatyto termino.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinimas pareiškėjai padarius tarnybinį nusižengimą grindžiamas I. D. šaukimo pas tyrėją tvarkos pažeidimu, taip pat tuo, kad pareiškėja 2009 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime formaliai aprašė tyrimo eigą, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas 2009 m. gegužės 27 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris prokurorės 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 169, 170, 171, 409 straipsniais, panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja negavo I. D. pareiškimo patikslinimo per 20 darbo dienų, tačiau nevykdė Rekomendacijų 62 punkto reikalavimų ir vadovui apie tai nepranešė. Pareiškimo tikslinimą pareiškėja vykdė pasinaudodama įstatymo suteikiamomis galimybėmis tik iš dalies, aprašydama tikslinimo rezultatą 2009 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime pateikė klaidinančias išvadas. Pažymėjo, kad teisme apklausti liudytojai A. B., J. L., Č. C., V. G. (Dzūkų g. 38 namo gyventojai) patvirtino, kad pareiškėja buvo atvykusi į jų namo kiemą 2009 m. balandžio pabaigoje, buvo užėjusi į 38 namo rūsį ir bandė užeiti į 34 namo laiptinę, bet jos niekas neįleido. Liudytojai patvirtino, kad pareiškėja jų klausinėjo, ar jie nieko nežino apie vagystę iš rūsio. Taigi pareiškėja atliko tyrimą, tačiau pareiškėjos padaryto nusižengimo esmė yra ta, kad ji tyrimą atliko formaliai, apsiribojo abstraktaus pobūdžio tarnybiniu pranešimu, kuris dėl to yra klaidinantis.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjos tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta, jog I. D. siųsti šaukimai grįžo neįteikti. Vokuose tyrimo metu buvo rasti su tiriamu klausimu nesusiję raštai, juose buvo ne šaukimai, tačiau pareiškėja minėtų vokų nepatikrino. Pareiškėjos nurodyti šaukimai nebuvo rasti nei jos tirtoje medžiagoje, nei kokioje nors kitoje medžiagoje, šaukimų išsiuntimo fakto nepatvirtino surinkta kita tarnybinio patikrinimo medžiaga. BPK 163 ir 182 straipsniai įpareigoja pasitikrinti, ar tikrai asmeniui buvo nusiųstas tinkamas šaukimas, ar jame nurodyti visi būtini rekvizitai. Todėl pareiškėja, prieš surašydama tarnybinį pranešimą, privalėjo įsitikinti, kas yra pridedama prie bylos medžiagos ir atplėšti vokus. To nepadariusi, pareiškėja suklaidino tiek savo viršininką, vizavusį nutarimą, tiek medžiagą vėliau tikrinusią prokurorę, kurie patikėjo, kad vokuose yra neįteikti šaukimai, kaip tai nurodyta pareiškėjos tarnybiniame pranešime. Nurodė, kad liudytoja Č. C., Dzūkų gatvės 38 namo gyventoja, parodė, jog ji buvo nuėjusi su pareiškėja į 38 namo rūsį ir ten buvo matomi vagysčių iš sandėliukų pėdsakai, kuriuos jos apžiūrėjo, todėl teismas vertino, kad pareiškėjos tarnybiniame pranešime neteisingai nurodoma, kad gyventojai apie vagystę jai nieko nepranešė. Pareiškėjos surašytas 2009 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas yra klaidinantis ir dėl to, kad pareiškėja nenurodė datos, kada ji buvo nuvykusi į Dzūkų g. 34 namą, su kokiais gyventojais ji bendravo bei dėl to, jog pareiškėja nurodė, kad jai pavyko patekti į Dzūkų g. 34 namo rūsį, nors liudytojų parodymais tai nebuvo patvirtinta. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja apžiūrėjo tik 38 namo rūsį, nors iš tarnybinio pranešimo teksto galima padaryti išvadą, jog pareiškėja apžiūrėjo Dzūkų gatvės 34 namo rūsį ir būtent jame nenustatė vagystės pėdsakų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėja priėmė neteisėtą nutarimą, nes vadovavosi nepatikrintais duomenimis, netinkamai vertino jos pačios apklaustų asmenų suteiktą informaciją, tarnybiniame pranešime klaidingai nurodė, kad apžiūrėjo Dzūkų gatvės 34 namo rūsyje esančius sandėliukus, nors tai nebuvo atlikta.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 ir 7 dalyse, nebuvo praleistas. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2009 m. birželio 12 d., patikrinimo terminas pratęstas 2009 m. liepos 10 d., bet tik iki 2009 m. rugpjūčio 11 d., kurią baigėsi Tvarkos 19 punkte nurodyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (du kartus po 30 dienų). Terminas sustabdytas tik 2009 rugpjūčio 18 d. teikimu, kuriame nurodyta, jog terminas buvo pratęstas, tačiau nenurodoma, kokiam laikui. Dėl nurodytų aplinkybių padaryta išvada, kad tarnybinio patikrinimo terminas, nustatytas Tvarkos 19 punkte, buvo viršytas. Teismas pažymėjo, kad toks pažeidimas teisės aktuose imperatyviai nenurodomas kaip sąlyga nutraukti tarnybinio tyrimo procedūrą, taip pat kaip pagrindas neskirti tarnybinės nuobaudos. Todėl sprendė, kad šis pažeidimas esminės įtakos nusižengimo kvalifikavimui neturėjo ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Pagal Tvarkos 31 punktą tarnybinė nuobauda pareiškėjai galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. spalio 1 d. nutarimo įsiteisėjimo. Šis nutarimas galėjo įsiteisėti ne anksčiau kaip 2009 m. spalio 7 d., nuobauda paskirta 2009 lapkričio 6 d. Įsakymu, minėto termino nepraleidus.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-548 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. M.“ 1 punktą.

Apeliaciniame skunde be aplinkybių, nurodytų pareiškėjos skundė pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad siunčiami dokumentai patenka ne vienam darbuotojui ir kad galbūt I. D. siųsti šaukimai galėjo būti ir neišsiųsti. Teigia, kad dėl dokumentų neišsiuntimo jai atsakomybė kilti negali. Nurodytų vokų neatplėšė ir raštinės darbuotojos, nors tai yra joms priskirta funkcija, ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų PN viršininkas A. A. ar prokurorė D. K., nors pastarosios funkcijoms yra priskirta kontroliuoti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbą. Pažymi, kad pagal BPK 182 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti apklausiamas net tik šaukimu jį iškviečiant į įstaigą, bet ir kitais būdais. Todėl jos kaltės dėl I. D. neatvykimo patikslinti pareiškimo nėra, nes pareiškėja ne tik siuntė šaukimus, bet ir buvo pati nuvykusi pas I. D. į namus. Atkreipia dėmesį į tai, kad I. D. kaimynai kalbėjo apie Dzūkų g. 38 namo sandėliukuose įvykdytą vagystę, dėl kurių tyrimą atlikinėjo kita nuovados tyrėja, tačiau nieko nenurodė apie galimai įvykdytą vagystę I. D. priklausančiame Dzūkų g. 34 namo sandėliuke. Jos nuomone, tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai neįrodyti. Vadovaujantis Tvarkos 19 punktu tarnybinis nusižengimas galėjo būti tiriamas ne ilgiau kaip 30 dienų, esant svarbioms aplinkybės pratęsiant terminą dar iki 30 dienų. Taigi tarnybinis patikrinimas turėjo būti baigtas 2009 m. liepos 10 d., esant svarbioms priežastims terminą pratęsiant iki 2009 m. rugpjūčio 9 d. Praleidus nustatytus terminus, tarnybinio patikrinimo procedūra turėjo būti nutraukta. Pabrėžia, kad Vilniaus apskrities Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, pratęsdami tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų, nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios sutrukdė atlikti tyrimą per 30 dienų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei kad teismas teisingai įvertino padaryto procedūrinio pažeidimo neesminę reikšmę tarnybinio patikrinimo procedūrai ir tarnybinės nuobaudos skyrimui. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose Nr. 3K-3-446/2003 ir 3K-3-1298/2002 bei pažymi, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jei darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas ir paskirta nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Nukreipia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-736-2004, kurioje, pasak atsakovo, suformuluotos svarbios teisės normų, reglamentuojančių tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarką, aiškinimo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-548 1 punkto, kuriuo pareiškėjai – Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados vyresniajai tyrėjai – paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Už tarnybinius nusižengimus yra skiriama tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Vidaus tarnybos statuto 26 str.).

Tvarkos 20 punkte nurodyta, kad ,,tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <…>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis“. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. 10-TE-548 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. M.“ nurodoma, kad jį priimant atsižvelgiama į Vidaus tyrimų skyriaus 2009 m. spalio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-201 (b. l. 19). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turėjo būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo šioje byloje visų pirma analizuotina ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad 2009 m. spalio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės buvo įvertinti ne tik pareiškėjos, bet ir kitų asmenų paaiškinimai bei juose nurodytos aplinkybės, detaliai ištirti faktiniai duomenys dėl A. M. veikos atliekant jai pavestą I. D. pareiškimo dėl vagystės iš sandėliuko tyrimą, išdėstytos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas teisinis pareiškėjos veikos įvertinimas, nurodyta kaltės forma, duomenys apie ankstesnę pareiškėjos tarnybą (b. l. 8-18), tad išvada atitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai patikrino visas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, todėl jo nebekartoja. Teismo išvada, kad pareiškėja netinkamai atliko tyrėjos darbą, tikrinant anksčiau minėtą I. D. pareiškimą, tarnybiniame pranešime nurodė klaidinančius duomenis, pati vadovavosi nepatikrinta informacija, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimą, visiškai pagrįsta. Tarnybinio nusižengimo sudėtis nustatyta tinkamai. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji atsakomybę dėl šaukimų I. D. neišsiuntimo bei vokų (kuriuose ji klaidingai nurodė esant grįžusius neįteiktus šaukimus) neatplėšimo bando perkelti kitiems asmenims (raštinės darbuotojoms, policijos nuovados viršininkui, jos veiklą kontroliavusiai prokurorei), teisėjų kolegija atmeta. Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad tokie šaukimai I. D. išsiuntimui pateikti nebuvo, I. D. jų negavo, o tarnybiniame pranešime būtent pareiškėja nurodė akivaizdžiai klaidinantį (tikrovės neatitinkantį) faktą, kad šaukimai grįžo neįteikti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pagal Tvarkos 19 punktą tarnybinis nusižengimas galėjo būti tiriamas ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, o esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų, ir kad nagrinėjamu atveju atsakovas šių terminų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai pripažino, jog tarnybinio patikrinimo terminas, nustatytas Tvarkos 19 punkte, buvo viršytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2009 m. rugpjūčio 18 d. teikimu kreiptasi dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo ir medžiagos perdavimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 57-63), nors tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 117). Teisėjų kolegija tokią praktiką taip pat pripažįsta ydinga, galinčia kelti abejonių dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai keliamų griežtų terminų laikymosi reikalavimų pažeidimo, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina, jog Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3, 7 dalių ir Tvarkos 30 bei 31 punktų imperatyvios nuostatos pažeistos nebuvo, todėl minėti pažeidimai tarnybinio patikrinimo procedūros nutraukimo pasekmių nesukelia. Pagrindas sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, numatytas Tvarkos 11 punkte, šiuo atveju buvo, nes Nusikaltimų tyrimo valdybai buvo perduota ta pati medžiaga, siekiant įvertinti iš esmės tą pačią pareiškėjos veiką, už kurią vėliau jai ir skirta tarnybinė nuobauda.

Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino visus tarnybinio patikrinimo procedūros terminų klausimus, bei padarė teisingą išvadą, jog naikinti pareiškėjai paskirtą nuobaudą dėl procedūrinių pažeidimų, kurie nėra esminiai, pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė