Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjai A. M., pareiškėjos atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Paaiškina, kad tarnybinė nuobauda paskirta, atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius 2009 10 21 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-201 (toliau – tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėja, nagrinėdama I. D. 2009 04 28 pareiškimą, tyrimą atliko formaliai ir, apsiribojusi tik abstraktaus pobūdžio tarnybiniu pranešimu, priėmė nepagrįstą sprendimą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kad pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 08 11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau- Rekomendacijos) 62 punktą, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 166 straipsnio nuostatas, neįgyvendino BPK 1 straipsnio numatytos baudžiamojo proceso paskirties, nesilaikė BPK 182 straipsnyje numatytos procedūros, pažeidė BPK 168 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį.

Pareiškėja remiasi Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi, Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. IV-308, teismų praktika. Aiškina, kad jos atžvilgiu atliktame tarnybiniame patikrinime nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: nenustatyta neteisėta veika, kaltė, sukeltos neigiamos pasekmės, todėl nesuvokiama, kodėl pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir už kokius neva padarytus pažeidimus pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda.

Aiškina, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, tirdama I. D. pareiškimą, kurių reikėjo imtis, nes pareiškimas buvo nekonkretus. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pareigūnas, surašęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, kadangi šis dokumentas, jeigu įgaliotas asmuo jo nepatvirtina, jokių teisinių pasekmių asmeniui, kurio atžvilgiu jis surašytas, nesukelia. Išsiaiškinti, ar teisėtai ir pagrįstai surašytas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, privalo institucija ar pareigūnas, kuriems pagal kompetenciją priskirta tokia funkcija. Šiuo atveju tai Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė. Remiasi BPK 170 straipsnio 3 dalimi ir paaiškina, kad prokurorė turėjo teisę panaikinti neteisėtą ar nepagrįstą pareiškėjos surašytą nutarimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Remiasi BPK 62 straipsnio 1 dalimi, 168 straipsnio 4 dalimi. Nei vienas proceso dalyvis neskundė nutarimo, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pati prokurorė, anksčiau įvertinusi nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vėliau jį panaikino. Tik ikiteisminio tyrimo teisėjas galėjo konstatuoti, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl to teigia, kad nutarimą surašė teisėtai ir pagrįstai, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovas neįrodė tarnybinio nusižengimo sudėties požymių – pareiškėjos neteisėtos veikos, kaltės ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjai inkriminuojamų veiksmų bei atsiradusių neigiamų pasekmių. Tai lemia, kad įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėja aiškina, kad nuobauda jai paskirta neteisėtai ir dėl to, kad buvo pažeisti nuobaudos skyrimo terminai. Tarnybinis tyrimas buvo sustabdytas neteisėtai. Remiasi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalimi.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad 2009 06 12 Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriui (toliau – VTS) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl I. D. 2009 06 10 skunde išdėstytų teiginių apie galimai netinkamus policijos pareigūnų veiksmus tiriant jos pareiškimą. A. M., nagrinėdama I. D. 2009 04 28 pareiškimą dėl vagystės iš sandėliuko Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per 20 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos iki procesinio sprendimo priėmimo dienos surašė tarnybinį pranešimą, kuris yra abstraktaus pobūdžio. Konstatuota, kad pareiškėja nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais ikiteisminio tyrimo pradėjimą – nepradėjimą, neatliko pirminių informacijos tikslinimo veiksmų, surašė formalų tarnybinį pranešimą, kuriame be kitų, pateikė ir tikrovės neatitinkančius duomenis, remdamasi jais priėmė nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, savo pareigas vykdė aplaidžiai.

Remiasi BPK 182 straipsniu ir paaiškina, kad faktiniai duomenys rodo, kad nėra užregistruotų šaukimų, kuriuos pareiškėja nurodė siuntusi I. D. Nėra jokių duomenų apie šaukimų išsiuntimą. Prie I. D. 2009 04 28 pareiškimo nagrinėjimo medžiagos pridėti su tyrimu nesusiję dokumentai, kurie įdėti į užklijuotus vokus. Tai byloja, kad pareiškėja nesiėmė visų priemonių tinkamai įvykdyti Generalinio prokuroro 2008 08 11 įsakymo Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų 62 punkto reikalavimų, priėmė sprendimą nesant BPK 168 str. 3 str. 1 d. 1 p. numatytiems pagrindams.

Duomenų, kad pareiškėja sąmoningai, siekdama suklaidinti vadovą ir prokurorą, prie medžiagos pridėjo su pareiškimo tyrimu nesusijusius dokumentus užklijuotuose vokuose, patikrinimo metu negauta, tačiau A. M. paaiškinimai, kad ji nežinojo, kokius dokumentus vokuose ji pridėjo prie medžiagos, vertintini kritiškai, kaip pareigūnės pasirinkta gynybinė versija. Paaiškina, kad Vilniaus miesto VPK viršininko 2008 09 24 įsakymu Nr. 10-V-664 patvirtinto Vilniaus miesto VPK antrojo policijos komisariato Naujininkų PN vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme (toliau – pareigybės aprašymas) numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, kai nėra nuovados viršininko, eina jo pareigas; organizuoja ir koordinuoja policijos nuovados pareigūnų veiklą, pagal kompetenciją padeda jiems atlikti ir pats atlieka ikiteisminį tyrimą, nagrinėja sudėtingus gyventojų pareiškimus ir skundus. Mano, kad pareiškėjos veiksmai nesuderinami su jos pareigybės aprašymu.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė, nustačiusi pažeidimus, 2009 09 14 nutarimu panaikino pareiškėjos 2009 05 27 nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-522-09 pagal BK 178 str. 2 d. Dėl to mano, kad darytina išvada, jog pareiškėja nevykdė BPK 2 str. numatytos pareigos atskleisti nusikalstamas veikas, neatliko būtinų veiksmų nustatyti įvykio aplinkybes bei kaltus asmenis.

Teigia, kad pareiškėja nebandė susisiekti su I. D. nei jos nurodytu adresu, nei deklaruotu adresu. Daro išvadą, kad pareiškėja, nagrinėdama I. D. 2009 04 28 pareiškimą, tyrimą atliko formaliai ir apsiribojusi tik abstraktaus pobūdžio tarnybiniu pranešimu priėmė nepagrįstą sprendimą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiais veiksmais pažeidė Rekomendacijų 62 punktą, BPK 166 str. nuostatas, neįgyvendino BPK 1 str. ir nesilaikė BPK 182 str. numatytos asmenų šaukimo procedūros. Veiksmai vertintini kaip padaryti tyčia. Paaiškina, kad nors pareiškėjos viršininkas patvirtino neteisėtą nutarimą, tačiau pareiškėja savo neteisėtais, neišsamiais, klaidinančiais veiksmais įtakojo viršininko pritarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Dėl nuobaudos skyrimo termino. Paaiškina, kad vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 p. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena ir laikoma tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2009 10 21, todėl įsakymas Nr. 10-TE-548 priimtas 2009 11 06, yra priimtas nepraleidus nustatyto termino.

Skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 11 06 įsakymu Nr. 10-TE-548 komisarei inspektorei A. M., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK Naujininkų policijos nuovados vyresniajai tyrėjai, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nuobauda paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2009 10 21 išvadą Nr. 10-7-IS-201.

Padarytas pažeidimas, už kurį skirta nuobauda, suformuluotas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Apibendrinant aprašomąją dalį, Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluota, kad A. M., nagrinėdama I. D. 2009 04 28 pareiškimą, tyrimą atliko formaliai ir, apsiribojusi tik abstraktaus pobūdžio tarnybiniu pranešimu, priėmė nepagrįstą sprendimą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodoma, kad tokiais veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 08 11 įsakymu Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 62 punktą, LR BPK 166 str. nuostatas, neįgyvendino BPK 1 str. numatytos baudžiamojo proceso paskirties, nesilaikė BPK 182 str. numatytos asmenų šaukimo procedūros.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad vertinant A. M. veiksmus tarnybinio nusižengimo aspektu, nustatyta, kad ji, nagrinėdama I. D. 2009 04 28 pareiškimą, pažeidė BPK 168 str. 1 d., 2 d., Rekomendacijų 62 p. reikalavimus, nesilaikė BPK 182 str. nuostatų, neatliko BPK 2 str. numatytos pareigos, neįgyvendino BPK 1 str. numatytos baudžiamojo proceso paskirties. Visumoje veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia (netiesiogine), t. y. pareigūnė suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir nors nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dar nurodoma, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas), tačiau dėl šio kodekso normų pažeidimų yra tik pasiūlymas A. M. elgesį svarstyti Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų etikos komisijos posėdyje.

Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodomos ir faktinės aplinkybės, kurios buvo pagrindu pripažinti, kad A. M. padarė pažeidimą. 2009 04 29 2-me PK gautas I. D. 2009 04 28 pareiškimas dėl vagystės iš jai priklausančio sandėliuko Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefonas nenurodytas. Taip pat pareiškime nebuvo nurodyta nusikalstamos veikos data ir vieta (sandėliuko numeris). Susipažinus su pareiškimu (b. l. 103), iš tiesų galima daryti išvadą, kad pareiškime nėra nurodytos reikšmingos aplinkybės – nenurodyta, iš kur konkrečiai pavogti daiktai, nors maždaug nenurodyta data (nurodo, kad tikslios datos neatsimena). Yra nurodytas pareiškėjos adresas. Šis pareiškimas perduotas tirti A. M.. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškimo tyrimo medžiagoje buvo du I. D. kitu adresu – (duomenys neskelbtini) (tai deklaruota I. D. gyvenamoji vieta) siųsti per pasiuntinių tarnybą užklijuoti vokai, ant kurių pažymėta, kad adresatė neatsiliepė į pranešimus, ant vokų buvo užrašyti numeriai, o vidaus apraše pareiškėja nurodė, kad pridedama ataskaita dėl šaukimo įteikimo ir du vokai su šaukimais. Vėliau patikrinus šiuos vokus, buvo nustatyta, kad juose yra visai nesusijusi su tyrimu medžiaga.

Kaltinimas padarius tarnybinį nusižengimą iš dalies grindžiamas I. D. šaukimo pas tyrėją tvarkos pažeidimu, taip pat tuo, kad A. M. 2009 05 25 tarnybiniame pranešime (b. l. 106) formaliai aprašė tyrimo eigą, o dėl to buvo priimtas nepagrįstas 2009 05 27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 75), kuris prokurorės 2009 09 14 nutarimu, vadovaujantis BPK 169, 170, 171, 409 str., panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kadangi pareiškėja kaltinama pažeidusi teisės aktus, teismas vertina, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, ar jis kvalifikuotas teisingai. Ginčui taikytinas Vidaus tarnybos statutas (patvirtintas 2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1538, redakcija galiojusi 2009 m.), Lietuvos generalinio prokuroro 2008 08 11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Šiam ginčui svarbios yra Tvarkos nuostatos, nes jose yra nustatytos ne tik procedūros, bet ir apibrėžiami tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, atskiros tarnybinių nusižengimų rūšys, o taip pat ir tarnybinių patikrinimų procedūrų pradėjimo pagrindai. Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą.

Šio ginčo atveju tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus I. D. 2009 06 10 skundą (b. l. 70), vėliau gautas dar šio asmens paaiškinimas. Šiuo skundu I. D. neprašė panaikinti vyresniosios tyrėjo A. M. 2009 05 27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundo esmė buvo ta, kad Vilniaus AVPK 2 PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio, o I. D. 2009 04 28 datos pareiškimas tebuvo skirtas pradėtai bylai nurodymas apie patirtą žalą. I. D. šiuo skundu prašė: 1) Vilniaus AVPK viršininko išsiaiškinti, kokiu pagrindu I. D. pareiškimas, skirtas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK pareigūnams, kuris turėjo būti prijungtas prie jau pradėto ikiteisminio tyrimo, atsidūrė Naujininkų PN; 2) ištirti vyr. tyrėjos A. M. veiksmus, priimant nutarimą pagal tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi skunde nurodyti tyrėjos veiksmai parodo jos neprofesionalumą, dėl ko turėtų būti tinkamai įvertinti, tyrėjos veiksmai, pareiškėjos manymu, parodo jos nesugebėjimą tinkamai, profesionaliai, nešališkai atlikti jai priskirtas pareigas. Pačiame skunde nurodoma, kad tyrėjos pateiktą melagingą informaciją sudaro tai, kad ji nurodė, jog nėra jokių objektyvių duomenų apie vagystę, kai tuo tarpu vagystės faktas jau buvo tiriamas. Nurodoma, kad tyrėja neištyrė visų esminių aplinkybių, neišsiaiškino visų faktų, nutarime nurodė, kad pareiškėja negyvena nurodytu adresu, nors ši tuo adresu gavo nutarimą. Prašoma išsiaiškinti, kaip tyrėja nustatė, kad I. D. negyvena jos nurodytu adresu. Iš I. D. paaiškinimas paimtas 2009 06 30.

Kadangi skundas buvo ne dėl 2009 05 27 nutarimo panaikinimo, nėra pagrindo teigti, kad juo buvo skundžiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas procesinis sprendimas. Skunde buvo nurodoma tai, kad nutarimas priimtas neištyrus aplinkybių. Dėl dalies esminių šio skundo aplinkybių nėra A. M. kaltės, kadangi I. D. 2009 04 28 datos pareiškimas A. M. buvo perduotas nenurodant, kad jis skirtas kitai, jau pradėtai ikiteisminio tyrimo medžiagai. Dėl to, kad I. D. pareiškimas nebuvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškėja nebuvo kaltinama ir dėl to jai nuobauda neskirta. Dėl visų šių aplinkybių (dėl pareiškimo priėmimo 2 PK padarytos klaidos ir dėl pareiškimo nekonkretumo), A. M. negalėjo būti žinoma, kad dėl vagystės, kuri nurodoma pareiškime, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu būdu A. M. privalėjo ištirti šį pareiškimą, kaip gautą naujai, priimti dėl jo procesinį sprendimą.

Nustatyta, kad pareiškėja ėmėsi I. D. pareiškimo tyrimo veiksmų, dėl šio tyrimo metu padarytų pažeidimų jai ir buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Dėl tarnybinio nusižengimo.

Rekomendacijų 62 punkte pasakyta, kad, jei skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką yra tikslinamas, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas patikslinimą privalo gauti per kuo trumpesnį terminą. Jei per 20 darbo dienų ikiteisminio tyrimo pareigūnas negauna patikslinimo, apie tai privalo informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovą, nurodydamas patikslinimo negavimo priežastis. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jos struktūrinio padalinio vadovas nustato terminą, per kurį turi būti gautas patikslinimas ir priimtas proceso sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja negavo pareiškimo patikslinimo per 20 darbo dienų, tačiau vadovui apie tai nepranešė. Be to, pats pareiškimo tikslinimas vyko pasinaudojant įstatymo suteikiamomis galimybėmis tik iš dalies, nors pareiškėja aprašydama tikslinimo rezultatą jos 2009 05 25 tarnybiniame pranešime pateikė klaidinančias išvadas.

Bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų, kuriais siekė patikslinti I. D. pareiškimą. Šį pareiškimą patikslinti buvo būtina, nes jame nebuvo informacijos apie nusikalstamos veikos padarymo datą, konkrečią vietą. Teisme apklausti liudytojai A. B., J. L., Č. C., V. G. ((duomenys neskelbtini) namo gyventojai) patvirtino, kad pareiškėja buvo atvykusi tarnybine mašina į jų namo kiemą 2009 m. balandžio mėnesio pabaigoje, buvo užėjusi į 38 namo rūsį ir bandė užeiti į 34 namo laiptinę, bet jos niekas neįleido. Liudytojai patvirtino, kad pareiškėja jų klausinėjo, ar jie nieko nežino apie vagystę iš rūsio. Liudytoja Č. C. žinojo apie vagystę iš jų namo rūsio ir ji parodė A. M. išlaužtus jų namo rūsio sandėliukus, tačiau I. D. sūnui priklausęs sandėliukas nebuvo išlaužtas. Kiti liudytojai apie vagystes tuo momentu, kai atvyko A. M., nieko nežinojo, todėl jai taip ir pasakė. Taigi pareiškėja atliko tyrimą, bet ji Tarnybinio tyrimo išvadoje ir nekaltinama tuo, kad visai jokio tyrimo neatliko. Nusižengimo esmė yra tame, kad ji tyrimą atliko formaliai, apsiribojo abstraktaus pobūdžio tarnybiniu pranešimu, kuris dėl to yra klaidinantis. Po to jo pagrindu pareiškėja surašė nepagrįstą nutarimą, kuri tinkamai patikrinti kontroliuojantys pareigūnai negalėjo. Todėl apklausus liudytojus paaiškėjo tik tai, kad tarnybiniame pranešime teisingai nurodyta, kad A. M. bendravo su gyventojais. Tačiau antra vertus, 2009 05 25 A. M. surašytame tarnybiniame pranešime visgi neteisingai nurodyta, kad gyventojai jai nieko nenurodė apie vagystę. Šiame tarnybiniame pranešime yra pateikiami ir kiti klaidinantys duomenys.

Pareiškėja kaltinama tuo, kad ji 2009 05 25 tarnybiniame pranešime klaidinančiai nurodė, kad I. D. siųsti registruoti šaukimai grįžo atgal neįteikti, tuo tarpu medžiagoje buvo įdėti vokai, kurie nieko bendro su šia medžiaga neturėjo, nors buvo adresuoti I. D., bet kitu adresu nei nurodyta jos pareiškime (b. l. 104). Ši aplinkybė pasitvirtino ir ji pagrįstai įvertinta kaip tarnybinio nusižengimo dalis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad vokuose buvo su tiriamu klausimu nesusiję raštai, juose buvo ne šaukimai. Dėl vieno ar dviejų vokų atplėšimo liudytoja I. P. teisme parodė, kad I. D. buvo atėjusi susipažinti su medžiaga pagal jos 2009 04 28 pareiškimą, dar buvo darbuotoja N. (šiuo metu ji vaiko priežiūros atostogose), buvo atplėštas vokas (ar du vokai, ji nepamena), bet voke ar vokuose buvo raštai, nesusiję su ta medžiaga, raštai buvo įdėti atgal į tuos vokus ar voką.

Vokų, buvusių I. D. pareiškimo tyrimo medžiagoje, atplėšimas yra aprašytas Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, kurioje nurodyta, kad abu vokus 2009 08 10 atplėšė dvi nuovados darbuotojos E. N. ir I. P., nurodyta, kokia konkreti medžiaga tuose vokuose buvo rasta. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo surašytas vokų atplėšimą patvirtinantis aktas, tačiau šis vokų atplėšimo faktas patvirtinamas Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. G. 2009 08 10 tarnybiniu pranešimu (b. l. 80), be to vokų atplėšimo faktą patvirtino liudytoja I. P., todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad medžiagoje pridėtuose vokuose nebuvo šaukimų I. D. atvykti pas tyrėją. Šį faktą patvirtina ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje esanti vokų kopija (b.l. 104), bei pateikta viename voke rasta medžiaga (b.l. 66). Pareiškėjos nurodomi šaukimai nėra rasti nei jos tirtoje medžiagoje, nei kokioje nors kitoje medžiagoje. Juo labiau, kad šaukimų išsiuntimo fakto nepatvirtino surinkta kita tarnybinio patikrinimo medžiaga. Darbuotoja, kuri nuovadoje registruoja visus gautus šaukimus, A. K. tarnybinio patikrinimo metu pateikė paaiškinimą (b. l. 68), kuriame nurodė, kad nuo 2009 04 29 iki 2009 05 27 Naujininkų PN šaukimų, skirtų I. D., ji negavo, todėl duomenų registre tokių duomenų ir nėra. Tyrimo metu nustatyta, kokie raštai tuo periodu buvo siųsti I. D. (b. l. 69), šaukimai jai siųsti nebuvo. Prie kiekvieno tuo laikotarpiu siunčiamo I. D. rašto nurodyta, kas yra siunčiama, todėl akivaizdu, kad siunčiant šaukimus būtų nurodyta taip pat, kad siunčiami šaukimai. Nors liudytoja I. P. tiksliai neatsiminė, kiek buvo medžiagoje vokų, ji patvirtino, kad vokuose (ar voke) nebuvo šaukimų, siųstų I. D., kad vokų atplėšime dalyvavo ir darbuotoja N., kaip ir nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Tarnybinio nusižengimo esmė yra ne tik tame, ar iš viso A. M. siuntė šaukimus I. D. (ji nebuvo kaltinama sąmoningu tarnybinio pranešimo klastojimu), o tame, kad ji, prieš priimdama nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašė Tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė akivaizdžiai klaidinantį faktą, kad I. D. siųsti šaukimai grįžo neįteikti, nors pati net nepatikrino, kas yra pridėtuose prie medžiagos vokuose. BPK 182 straipsnyje „Šaukimas į apklausą“ nurodyta, kad asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu, kuriame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės (1 dalis). Taigi šios įstatymo nuostatos įpareigoja prie medžiagos pridėti ne bet kokį voką, ir tuo pagrindu priimti procesinį sprendimą, bet įpareigoja pasitikrinti, ar tikrai asmeniui buvo nusiųstas tinkamas šaukimas, ar jame nurodyti visi būtini rekvizitai. Todėl pareiškėja, prieš surašydama tarnybinį pranešimą, privalėjo įsitikinti, kas yra pridedama prie medžiagos, atplėšti vokus ir tik tuo atveju, jeigu juose būtų tinkamai surašyti šaukimai, kurie susiję su nagrinėjama medžiaga, surašyti tokio turinio tarnybinį pranešimą, koks buvo surašytas prieš atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, kad to nepadariusi ji suklaidino tiek savo viršininką, vizavusį nutarimą, tiek medžiagą vėliau tikrinusią prokurorę, nes jie pasitikėjo, kad vokuose yra būtent tai, kas nurodyta pareiškėjos tarnybiniame pranešime – neįteiki šaukimai. Nors pareiškėja teigė, kad nuovadoje yra tokia tradicija neatplėšinėti grįžusių neįteiktų vokų, tačiau pareiškėja, būdama tyrėja atsako už jos tarnybiniame pranešime nurodytų faktų tikrumą, dėl to ji savo rizika atlieka tam tikrus veiksmus ar jų neatlieka. Šiuo atveju pareiškėja, remdamasi tik prielaidomis dėl šaukimų neįteikimo, surašė Tarnybinį pranešimą, kuris buvo pagrindu nepradėti ikiteisminio tyrimo ir priimti tuo klausimu nutarimą. Pranešimo apie nusikalstamą veiką tyrimui tai yra svarbūs procesiniai veiksmai. Rekomendacijų 61 punkte pasakyta, kad išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą ir padarius išvadą, jog net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja nenustatė tokių aplinkybių, priešingai, liudytoja Č. C., (duomenys neskelbtini) gatvės 38 namo gyventoja, parodė teisme, kad ji buvo nuėjusi su pareiškėja į 38 namo rūsį ir ten buvo matomi vagysčių iš sandėliukų pėdsakai, kuriuos jos apžiūrėjo. Nors pareiškėja ieškojo I. D. (duomenys neskelbtini) name (ir jos rūsio ten), tačiau ir 38 name rasti faktai visgi rodė, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, tuo tarpu pareiškėjos tarnybiniame pranešime neteisingai nurodoma, kad gyventojai jai nieko nepranešė apie vagystę.

Tokio nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, svarba ir sąlygos priimti tokiam nutarimui reglamentuojamos BPK 168 straipsnyje (Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą). Šiame straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (1 dalis). Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu (2 dalis).

Nors teismas daro išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodomas BPK normų pažeidimas, kadangi tokie pažeidimai gali būti tik pagrindu panaikinti pareiškėjos surašytą neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, tačiau savo veiksmais pareiškėja nevykdė reikalavimų, kurie nustatyti Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose, ir tai yra nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Be kitų aplinkybių, kurios jau buvo nurodytos, pareiškėjos surašytas 2009 05 25 Tarnybinis pranešimas yra klaidinantis ir dėl to, kad pareiškėja nenurodė datos, kada ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) namą, su kokiais gyventojais ji bendravo. Tačiau labiausiai klaidina tai, kad pareiškėja nurodė, kad jai pavyko patekti į (duomenys neskelbtini) namo rūsį, nors liudytojų parodymais tai nebuvo patvirtinta, pati pareiškėja skunde teismui taip pat to neteigia. Iš 2009 05 25 tarnybinio pranešimo teksto galima daryti išvadą, kad A. M. buvo (duomenys neskelbtini) 34 namo rūsyje ir sandėliukus apžiūrėjo. Ji Tarnybiniame pranešime nurodo: „Nuvykus į minėtą adresą, nesimatė, kad būtų įsibrauta į kurį nors tuo adresu esantį sandėliuką ar būtų sulaužyta spyna, įvykio pėdsakų nebuvo“. Nurodytas adresas - tai (duomenys neskelbtini) namas. Nustatyta, kad pareiškėja buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) g., prie 34 ir 38 namų, tačiau ji nepateko į (duomenys neskelbtini) namo rūsį ir jo neapžiūrėjo, o pateko ir apžiūrėjo tik 38 namo rūsį. Tuo tarpu Tarnybinis pranešimas klaidina, nes iš teksto galima padaryti tik vieną išvadą – pareiškėja apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) gatvės 34 namo rūsį ir būtent jame nenustatė vagystės pėdsakų.

Pareiškėjos argumentai dėl neteisėto jos priimto 2009 05 27 nutarimo vėlesnio panaikinimo, esminės įtakos tarnybinio nusižengimo konstatavimui neturi. Nutarimas buvo neteisėtas ne vien dėl pareiškėjos veiksmų, t. y. dėl netinkamai rinktos ir įformintos medžiagos, o ir dėl to, kad ikiteisminis tyrimas dėl vagystės jau ir taip buvo pradėtas. Pareiškėjos netinkamai atliktas tyrėjos darbas sąlygojo neteisėto nutarimo priėmimą ir jo patvirtinimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje tinkamai nurodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir tai, kad pažeisti Rekomendacijų reikalavimai. Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje ne visai teisingai sudedami akcentai, apsprendžiantys, kas laikytina tarnybiniu nusižengimu, tačiau iš esmės visos tarnybinį nusižengimą sudarančios aplinkybės jame yra aptartos. Pareiškėjos kaltė ne tame, kad ji pati priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet tame, kad prie šio nutarimo pridedama medžiaga, kuria buvo remiamasi priimant nutarimą, klaidino visus tuos, kurie nustatyta tvarka tikrino ir tvirtino šį procesinį sprendimą – pareiškėjos viršininką A. A. ir prokurorą, tikrinusį šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo pačiu ir pareiškėja priėmė neteisėtą nutarimą, nes vadovavosi nepatikrintais duomenimis, netinkamai vadovavosi jos pačios apklaustų asmenų suteikta informacija, tarnybiniame pranešime visiškai klaidinančiai nurodė, kad apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) gatvės 34 namo rūsyje esančius sandėliukus, nors tai nebuvo atlikta. Iš esmės nusižengimo sudėtis Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atskleista.

Dėl terminų.

Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai.

Pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo A. M. buvo siunčiami 2009 06 29 (b. l. 109), 2009 08 17 (b. l. 110), kas patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo procedūra tęsėsi ir 2009 08 17 bei po to, nes pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2009 08 19 pateikti paaiškinimą. Vyriausiojo tyrėjo Ž. G. 2009 07 10 tarnybinio pranešimo vizavimu (b. l. 117) tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2009 08 11. Nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2009 08 18 teikimu (b. l. 57-63) tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, tarnybinio patikrinimo medžiaga pateikta Vilniaus aps. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš šio teikimo teksto matyti, kad spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikta ta pati tarnybinio patikrinimo medžiaga, kurios pagrindu vėliau buvo priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. medžiaga dėl I. D. skundo, kad jai šaukimai nebuvo siunčiami, kad vietos apžiūra nebuvo atlikta. Taigi atriboti tuo metu tarnybinio nusižengimo nuo galimos nusikalstamos veikos buvo neįmanoma. Vilniaus apskr. VPK 2009 09 04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 53-56), tačiau šį nutarimą dar galima buvo skųsti ir I. D. jį skundė. Dėl jos skundo priimtas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 10 01 nutarimas atmesti prašymą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 47-51). Nutarime nurodyta, kad per 7 dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos, šį nutarimą galima skųsti Vilniaus m. pirmos apylinkės teismui.

Vilniaus apskr. VPK 2009 10 21 vyriausiojo tyrėjo Ž. G. teikimu Nr. 10-7-IS-201 (b. l. 42-43) tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas. Tą pačią dieną surašyta ir patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-201, kurios pagrindu 2009 11 06 priimtas skundžiamas įsakymas.

Tarnybinio patikrinimo eiga rodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2009 06 12 (tai nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje). Tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas 2009 07 10, bet tik iki 2009 08 11, o būtent šią dieną baigėsi Tvarkos 19 punkte nurodyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (du kartus po 30 dienų). Terminas sustabdytas tik 2009 08 18 teikimu, teikime nurodyta, kad terminas buvo pratęstas, tačiau nenurodoma, kokiam laikui. Tokiu būdu dėl termino pratęsimo nuo 2009 08 11 iki 18 dienos (Teikimo sustabdyti patikrinimą datos) duomenų nėra. Nors 2009 08 17 pareiškėjai vėl duodamas naujas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 110). Du pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo yra skirtingi, nes juose nurodomos skirtingos galimo nusižengimo aplinkybės, 2009 08 17 pranešime jau nurodoma, kad galimai pareiškėja klastojo medžiagą, nes nurodė, kad grįžo neįteikti šaukimai. Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad tarnybinio patikrinimo terminas, nustatytas Tvarkos 19 punkte, buvo viršytas. Tačiau tarnybinio patikrinimo termino viršijimas nesukelia pagal Tvarkos ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas tokių pasekmių, kaip procedūros nutraukimas. Tokios pasekmės numatytos Tvarkos 30 ir 31 punktuose, bet jos gali kilti ne dėl tarnybinio patikrinimo terminų viršijimo. Galimos tarnybinio patikrinimo termino viršijimo pasekmės numatytos Tvarkos 21.2 punkte – pasibaigus Tvarkos 19 punkte nustatytiems terminams negalima grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados papildomam tarnybiniam patikrinimui. Šiuo atveju Tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo grąžinama papildomam patikrinimui.

Tvarkos 31 punkte nustatyta, kad Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, <...> arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Taip pat reglamentuoja ir Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalis.

Pagal šias teisės aktų nuostatas tarnybinė nuobauda pareiškėjai galėjo būti paskirta ne vėliau, kaip per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 10 01 nutarimo įsiteisėjimo. Šis nutarimas galėjo įsiteisėti ne anksčiau kaip 2009 10 07. Nuobauda buvo paskirta 2009 11 06 įsakymu (b. l. 19), taigi šis terminas nepraleistas. Taip pat nepraleistas nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuojant jį nuo Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos (terminas nustatytas Tvarkos 29 punkte) bei skaičiuojant nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Šia diena turėtų būti laikoma pareiškėjos 2009 05 25 tarnybinio pranešimo surašymo diena.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neesminis procedūrinis tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimas – tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas dar 7 dienas virš termino, nustatyto Tvarkoje, į tai, kad toks pažeidimas teisės aktuose imperatyviai nenurodomas kaip sąlyga nutraukti tarnybinio tyrimo procedūrą, taip pat kaip pagrindas neskirti tarnybinės nuobaudos, daroma išvada, kad šis pažeidimas esminės įtakos nusižengimo kvalifikavimui neturėjo, pareiškėjos teisių nepažeidė (atsižvelgiama į nedidėlį 7 dienų terminą). Sustabdžius tarnybinio patikrinimo procedūrą dėl medžiagos perdavimo ikiteisminiam tyrimui, tarnybinio patikrinimo terminai neskaičiuojami. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalį.

Daroma išvada, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 ir 7 dalyse, nebuvo praleistas ir naikinti skundžiamą nutarimą, dėl to, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant jos skyrimo terminus, pagrindo nėra.

Dėl tarnybinės nuobaudos.

Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tokia nuobauda numatyta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, į kurias turėjo būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą – nurodoma, kad A. M. turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kuri paskirta 2009 06 05 įsakymu, skatinta 3 kartus, darbe charakterizuojama patenkinamai. Šių faktų pareiškėja neneigė, jie iš dalies pasitvirtina A. M. Tarnybos byloje Nr. 1769 esančia medžiaga (2009 06 01 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-3 ir kt.). Dėl to daroma išvada, kad paskirta nuobauda atitinka pareiškėją kaip pareigūnę apibūdinančius duomenis, padaryto nusižengimo pobūdį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.