- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 1-2578-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21089-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Petras Ragauskas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "Maxima-bazė", užsakymų komplektuotojas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. 2019 m. gegužės 12 d. apie 19 val. 50 min., gyvenamojo namo laiptinėje prie išėjimo durų, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kumščiu sudavė nepilnamečiui D. D. Ž. ne mažiau septynių smūgių į nugaros sritį, tuo nukentėjusiajam D. D. Ž. sukeldamas fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. Ž. parodė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažįsta visiškai. Nurodo, kad kilo konfliktas. Buvo namuose kai užėjo sūnėnas D. D. Ž. ir tiesiog pradėjo valgyti. Pažymi, jog buvo nelabai stabilios emocinės būsenos ir nelabai norėjo, kad jis ten būtų. Teigia, jog pasakė, kad negailės, nes buvo rodoma nepagarba. Norėjo, kad jis išeitų. Jis įsižeidė ir išėjo, tačiau kaltinamąjį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Dėl ko jis pasivijo D. D. Ž. ir sudavė smūgių seriją. Pažymi, kad gailisi bei atsiprašo. Taip nutiko pirmą kartą.
Kadangi kaltinamasis T. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš 2019 m. gegužės 20 d. protokolo – pareiškimo matyti, jog B. J. pranešė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 19.50 val. jos nepilnametis sūnus D. D. Ž., užėjo pas savo močiutę D. Ž., kuri gyv. (duomenys neskelbtini). Sūnui išėjus iš močiutės buto, namo laiptinėje jį sumušė ten pat gyvenantis krikšto tėvas T. Ž. (b. l. 1).
Liudytoja B. J. 2019 m. gegužės 20 d., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jie su sūnaus D. D. Ž. tėvu D. Ž. nutraukė santuoką 2017 m. Paskutiniu metu sūnus su tėvu ryšius palaiko, santykiai jų geri. 2019 m. gegužės 11 d. ji išleido sūnų susitikti su tėvu. Sūnus turėjo grįžti namo 2019 m. gegužės 12 d. 2019 m. gegužės 12 d., apie 19.53 val. sūnus jai paskambino ir pasakė, kad jis šiuo metu yra pas močiutę D. Ž., kuri gyv. (duomenys neskelbtini) ir ką tik jį sumušė krikšto tėvas, jos buvusio sutuoktinio brolis T. Ž., kuris gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir jos anyta D. Ž.. Ji nežinojo, kad sūnus lankysis pas močiutę, nes buvo jį išleidusi susitikti su tėvu ir sūnus jai nesakė, kad eis aplankyti močiutės. Iš sūnaus pasakojimo ji sužinojo, kad jis užėjo pas močiutę pavalgyti, o tuo metu namuose buvęs T. Ž. pasakė jos sūnui, kad "ko ateini pas močiutę valgyti, ar mama nemaitina", o sūnus jam atsakė keiksmažodžiais. Jiems apsižodžiavus, sūnus išėjo iš močiutės buto, o T. Ž. jį pasivijo laiptinėje, tiksliau, sūnui jau išėjus į lauką, prie pat laiptinės durų, sudavė jam abiem rankomis (kumščiais) apie 10 smūgių į nugaros sritį, sukeldamas sūnui fizinį skausmą. Anksčiau smurto atvejų iš T. Ž. pusės prieš jos sūnų nebuvo, bet santykiai jų buvo įtempti, sūnus vengė susitikti su savo krikšto tėvu (b. l. 18).
Liudytoja B. J. 2019 m. birželio 1 d., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sūnus D. D. Ž. po santuokos nutraukimo nuolat gyvena su ja. Buvęs vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kai būna Lietuvoje ji jam nedraudžia matytis su vaiku. Vaikas yra pakankamai suaugęs ir pats taip pat gali nuspręsti kada pasimatyti su tėvu. 2019 m. gegužės 10 d. tėvas pasikvietė sūnų pas save. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 11 d. šeštadienį 12 val., kadangi sūnus lanko užsiėmimus pas psichologą (duomenys neskelbtini), tėvas jį atvežė į užsiėmimus. Po užsiėmimų sūnus grįžo į Grigiškes. Vakare apie 20 val. sūnus jai paskambino ir paklausė ar galima važiuoti pas tėvą į sodybą, paaiškino, kad jį gali nuvežti T. Ž.. Jie kartu su T. Ž. nuvažiavo į sodybą Trakų rajone. 2019 m. gegužės 12 d. apie 20 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jį sumušė T. Ž.. Sūnus aiškino, kad jis paskambino močiutei D. Ž. ir paklausė ar galima ateiti pavalgyti. Močiutė sutiko. Kai atėjo, močiutė buvo kambaryje, jis pasisveikino ir nuėjo į virtuvę pasidaryti užpilamų makaronų. Virtuvėje tarp jo ir T. Ž. kilo konfliktas. Tadas priekaištavo, kad jis ateina pavalgyti, klausė ar mama nemaitina ir panašiai. Sūnus susinervino ir išsireiškė negražiais necenzūriniais žodžiais dėdės atžvilgiu, tada apsirengė ir ėjo į lauką. Močiutė iš kito kambario klausė ko jie barasi, ko nepasidalino ir panašiai. T. Ž. pasivijo D. D. Ž. prie laiptinės lauko durų ir abiejų rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti vaikui į nugarą. Sūnus jai sakė, kad dėdė sudavė apie 5-7 smūgius, o jis rankomis dengėsi veidą, kad nebūtų smūgių į veidą. Kai baigėsi smūgiai vaikas pasišalino. Namo jis grįžo po 21 valandos. Sūnus skundėsi skausmais nugaros srityje. Ji apžiūrėjo sūnaus visą kūną, kažkokių sužalojimų, mėlynių, nubrozdinimų nematė, buvo tik nežymus paraudimas nugaros srityje. Į medikus nesikreipė. Sūnus skundėsi fiziniu skausmu. Tą patį vakarą skambino T. Ž. ir vaiko tėvui. Tėvas su ja nekalbėjo, o T. Ž. nepakėlė ragelio, tačiau 2019 m. gegužės 13 d., 17.53 val. jis jai perskambino. Ji jo paklausė, kas vakar atsitiko, kodėl mušė D.D.Ž. Jo pirmas klausimas buvo, ar ji rašys pareiškimą policijai. Jis pradėjo priekaištauti, kad vaikas ateina pavalgyti, jis negaili, bet vaikas po savęs nesusitvarko ir panašiai, buitiniai reikalai. Paaiškino, jeigu D. D. Ž. ateina į jų namus, privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Jis paaiškino, kad vakar nesusivaldė, supyko dėl vaiko pasakytų necenzūrinių žodžių ir todėl taip pasielgė. Prisipažino, kad netinkamai pasielgė, tačiau neatsiprašė, siūlė, kad D. D. Ž. atvyktų pas jį ir jie pasikalbės, tačiau jos neatsiprašė. Pokalbis truko apie 10 minučių. Ji T. Ž. atsakė, kad dar nežino ar rašys pareiškimą. Ji ilgai svarstė, ar reikia kreiptis į policiją, bet po pokalbio su socialiniu darbuotoju, nutarė parašyti pareiškimą. Jų šeima stebima vaiko teisių tarnybos specialistų, todėl ji ir parašė pareiškimą. Sūnus jai sakė, kad T. Ž. neatleis ir su juo nekalbės. Sūnus dabar pas juos nesilanko (b. l. 20).
Nepilnametis nukentėjusysis, 2019 m. birželio 5 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam dabar yra 15 metų. Įvykio dieną jis iš miesto važiavo į Grigiškes, kur gyvena močiutė ir jo krikštatėvis, nes norėjo pavalgyti pas močiutę. Jei būtų žinojęs, kad krikštatėvis yra namie, nebūtų ėjęs pas močiutę, nes jų santykiai nėra geri. Jau ruošėsi valgyti ir pamatė krikštatėvį, su juo pasisveikino. Jis paklausė, "ar atėjai pavalgyti ir ar mama nemaitina namie". Jam pasirodė, kad tai įžeidimas ir pasakė, kad gali išeiti, o jis pasakė, kad viskas gerai. Ir vėl to paties apie maitinimą paklausė, jam tai buvo jo ir mamos pažeminimas. Paklausė, prie ko čia mama, ir močiutė pradėjo klausti, kas ten vyksta. Jis susinervavo ir krikštatėvį apvardžiavo necenzūriniais žodžiais. Kai tik išėjo iš laiptinės, krikštatėvis atėjo iš paskos, jį pastūmė ir pradėjo per nugarą daužyti, jis saugojo veidą. Po to apsiramino ir išėjo, tada ir jis išėjo. Vartojo necenzūrinius žodžius krikštatėvio atžvilgiu. Pirmiausia mamai paskambino ir pasakė, kad jį sumušė krikštatėvis. Šis įvykis buvo (duomenys neskelbtini) esančio namo. Močiutės butas yra (duomenys neskelbtini) butas. Jo krikštatėvis yra T. Ž., jo tėčio brolis. Tuose namuose gyvena močiutė su T. Ž.. Įvykio metu buvo tik jie trise namie pas močiutę. Močiutė turėjo girdėti, jei įsiterpė, bet tik kai jau buvo pakelti tonai, nes ne iškart pradėjo kelti toną. Situacija persikėlė prie laiptinės. Krikštatėvis iš pradžių iš už nugaros pastūmė į daržus. Išėjo iš namo, sustojo kelnes pasitaisyti, jį pastūmė ir jis iškart užsidengė veidą. Nuo pastūmimo atsistojo į šalia esančius daržus ir tada krikštatėvis jį sumušė. Kumščiais pataikė jam tik į nugarą. Buvo maždaug nuo 5 iki 8 smūgių į nugarą. Paskambino mamai, o skaudėti pradėjo tik po kurio laiko, jau važiuojant namo. Po kumščiavimo nugara skaudėjo ir buvo paraudonavusi. Tai žino, nes paklausė mamos tą pačią ar kitą dieną. Buvo vonioje ir pasirodė, kad ten ant nugaros raudona ir mama tai patvirtino. Be mamos tos raudonos vietos niekas nematė. Toje vietoje, kur man sudavė smūgius, iš pradžių nieko nejautė dėl adrenalino, praėjus 10 min. nuo skambučio mamai, vis labiau ir labiau pradėjo skaudėti nugarą, o autobuse negalėjo tiesiai sėdėti, iki namų nušlubavo, dar kitą rytą ir dieną po to skaudėjo nugarą. Po to vis mažiau ir mažiau skaudėjo, o keturios dienos po įvykio jau nebeskaudėjo. Su krikštatėviu santykiai yra ne kokie, nes T.Ž. visą laiką manydavo, kad jis nesilaiko jų tvarkos, neklauso, nerodo pagarbos, kai gyveno pas juos kurį laiką žiemą. Dėl viso to jie pykdavosi, tada jau susipyko su juo ir išėjo pas mamą gyventi. Pas močiutę gyveno, nes mama neturėjo normalaus būsto, kuriame abu būtų galėję gyventi. Nesitiki atsiprašymo iš krikštatėvio, nes galėjo tą seniausiai padaryti. Gal krikštatėvis galvoja, kad jis turi atsiprašyti. Nesutinka su juo taikytis po tokių veiksmų, bent jau šiuo momentu, o ateityje gal bus kitaip. Tuo metu, kai smūgiavo, skausmo nejautė, bet pagal vėlesnę savijautą skausmas buvo vidutiniškas, bet jis jį mušė, kad sužeistų. Jei vertinant nuo vieno iki dešimt, tai gal šešiais septyniais įvertintų smūgių stiprumą. Tai buvo pirmas kartas, kai taip atsitiko su krikštatėviu. Po to įvykio, kitą dieną, jam išlipus iš autobuso, susitiko krikštatėvį prie perėjos, jis prie jo privažiavo, bet jis jo nelabai išgirdo ir rodė kokį tai gestą. Nei tada, nei dabar jis su juo nenori kalbėti. Rodė lyg ir ateik pasikalbėti gestą. Jis krikštatėviui susinervinęs parašė žinutę, kai praėjo kokios 10 min. po įvykio, o jis jam kažką siuntė, bet jis nelabai žiūrėjo ką, nes tai jo nedomino. Po to įvykio nebendravo su krikštatėviu. Jei būna ne nuotaikoje, kartais apima lyg ir keršto mintys. Krikštatėvis jį mušė, nes jis jį necenzūriniais žodžiais apvardžiavo. Kai jį mušė, lyg ir klausė "kaip mane vadinai". Mano, kad dėl to jį mušė. Jis netyčia pas krikštatėvį mašinos durelėse paliko šiukšlių, o jis manė, kad specialiai taip padarė. Jis tiesiog jas pamiršo. Krikštatėvis jį daužė ir sustojo. Jis pats nustojo jį kumščiuoti. Kaip supranta, krikštatėvis supyko dėl jo jam pasakytų žodžių, dėl jų išėjo jo mušti, bet krikštatėvis pats jam panašius žodžius sakydavo. Konflikto dieną nebuvo necenzūrinių žodžių. (b. l. 36-39).
Įtariamasis T. Ž. 2019 m. birželio 4 d., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. D. Ž. yra jo sūnėnas. Jis gyvena kartu su mama, bet kartais lankosi ir pas juos namuose. Jis gyvena kartu su mama D. Ž., D. D. Ž. močiute. 2019 m. gegužės 11 d. jis pavežę D. D. Ž. pas jo tėvą į sodybą. D. D. Ž. jo automobilyje paliko šiukšles. Jis gražiai paprašė, kad D. D. Ž. sutvarkytų po savęs šiukšles, tačiau D. D. Ž. visas šiukšles taip ir paliko automobilyje. Jo draugas siūlė susitvarkyti, bet D. D. Ž. pasakė, palikim taip. Daugiau jis jam nieko nesakė. Konflikto nebuvo, bet jis įsižeidė. 2019 m. gegužės 12 d. D. D. Ž. paskambino močiutei ir paklausė ar galima ateiti. Močiutė jam leido. Jis atėjo po pietų. Užėjo į virtuvę ir pradėjo kažką gaminti. Tada jis prisiminęs, kaip jis vakar jo automobilyje paliko šiukšles, jo paklausė „kodėl tu valgai ne pas savo mamą, tu turėtum būti pas ją, eik pas savo mamą valgyti“. Jis įsižeidė, išeidinėdamas pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, pasiuntė ant trijų raidžių ir panašiai. Konfliktas vyko koridoriuje. Jo mama viską girdėjo, ji buvo savo kambaryje, tačiau jų konflikte nedalyvavo. Butas pirmame aukšte. D. D. Ž. pats išėjo pro duris toliau jį įžeidinėdamas, tada jis išėjo iš paskos. D. D. Ž. buvo prie laiptinės išėjimo durų. Jis nesusivaldė, nes buvo pažemintas ir įžeistas, ir abiejų rankų kumščiais sudavė D. D. Ž. į kūno korpusą iš nugaros tiksliai prisimena 3 smūgius, bet jų galėjo būti ir daugiau. D. D. Ž. nuo jo smūgių nugriuvęs ar atsitrenkęs nebuvo. Jis nustojo mušti. D. D. Ž. paėjo nuo jo 5-6 žingsnius ir atsisukęs spjovė, bei pradėjo dar labiau keiktis necenzūriniais žodžiais. Bet jis jau buvo susivaldęs į jo žodžius nebereagavo, grįžo namo. Maždaug po dviejų dienų jis parašė D. D. Ž."atleisk", kad jis gali užeiti ir jis su juo nebendraus, o jis gali svečiuotis pas močiutę ir panašiai, tačiau turi laikytis mandagumo ir pagarbos. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, nori dar kartą atsiprašyti D. D. Ž. ir jo mamos, jeigu reikia padengti žalą. Iki konflikto su D. D. Ž. sutardavo neblogai, bet jeigu parodydavo nepagarbą, jis jam pasakydavo, kad turi elgtis pagarbiai. Konfliktų su juo nebūdavo (b. l. 63).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta aikštelė prie namo laiptinės, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14).
Iš 2019 m. gegužės 23 d. specialisto išvados Nr. G 1659/2019(01) matyti, kad D. D. Ž. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nėra. (b. l. 41).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas liudytojos B. J., apklausos metu pateiktas juodos spalvos MRT "SAMSUNG GALAXY YONG2", IMEI kodas (duomenys neskelbtini), abonemento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto telefono 2019 m. gegužės 11 d., 19.56 val. buvo skambinta adresatui vardu T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukta. Adresatas vardu T. 2019 m. gegužės 13 d., 17.53 val. skambino į aukščiau pateiktą telefoną, pokalbio trukmė - 10 min. 41 sek. (b. l. 42-43).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis T. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, pripažino sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą, o būtent asmeninio konflikto metu, kumščiu sudavęs nepilnamečiui D. D. Ž. ne mažiau septynių smūgių į nugaros sritį. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo D. D. Ž. parodymai, liudytojos B. J. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų duomenys, specialisto išvada, kurios duomenimis nukentėjusiajam D. D. Ž. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nebuvo nustatyta.
Taigi, įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis T. Ž. sukėlė nukentėjusiajam D. D. Ž. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jog T. Ž. savanoriškai įmokėjo 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. l. 66) (BK 59 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog kaltinamojo T. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį
Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja išvadą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo dėl to turi patirti neigiamas pasekmes, kurios jį nubaustų, auklėtų ir užtikrintų teisingumo principą, todėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kai nustatyta jo kaltė, skiriama bausmė. Tačiau baudžiamais įstatymas taip pat numato galimybę tam tikrais atvejais, asmenį, padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir kaltą dėl jos padarymo, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui.
Byloje nustatyta, kad T. Ž. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jo veikoje nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, taip pat ir kaltė. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo D. D. Ž. įstatyminė atstovė B. J. taikytis su kaltinamuoju T. Ž. kategoriškai atsisakė.
Tačiau teisminio nagrinėjimu metu kaltinamojo gynėjas ir prokuroras prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 39 straipsniu.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, jog byloje yra pagrindas T. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu.
Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
T. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, t.y., jis ankščiau nėra teistas, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei jis savanoriškai įmokėjo 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, jog teismas kaltinamojo T. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taigi, šiuo atveju yra visos formalios sąlygos taikyti BK 39 straipsnį.
Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, net ir nustačius BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, teismo sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti išsamiai motyvuotas, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-24-895/2017, 2K-383/2013).
Vis tik teismo vertinimu, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį T. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertindamas kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje niekada nebuvo teistas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos negaliojančios, dirbantis. Kaip pažymėjo prokurorė, be to viso ikiteisminio tyrimo metu matėsi, kad dėl savo poelgio labai išgyvena. T. Ž. kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Tokia jo pozicija yra nuosekli. Kaip buvo minėta ankščiau, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, lengvinančia aplinkybe taip pat pripažintina ir savanoriška įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (įmokėta 5 MGL). Be to, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ieškinys nepareikštas. Vertinant padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, jog tarp krikštatėvio ir krikštasūnio susiklostė konfliktinė situacija dėl buitinių priežasčių. Visi suduoti smūgiai buvo suduoti į nugarą, jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nesukėlė, nebuvo stiprūs ir nesukėlė grėsmės jo sveikatai. Tai buvo tiesiog emocijų išsiliejimas dėl konflikto fizine netinkama išraiška. T. Ž. nesiekė ir nenorėjo nukentėjusiajam padaryti žalos. Atkreiptinas dėmesys, jog mušimą kaltinamasis nutraukė savo noru kai susivokė dėl savo netinkamo elgesio. Kaltinamasis jau buvo susitvardęs, supratęs, kad elgiasi netinkamai nepaisant to, jog nukentėjusysis jį keikė necenzūriniais žodžiais. Šis smurto atvejis buvo pirmas nors santykiai tarp jų buvo įtempti. Kaltinamasis iš karto po aptariamo įvykio stengėsi susitaikyti, rašė nukentėjusiajam žinutes. Tai rodo nuoširdžią atgailą ir pripažinimą, kad padarė netinkamus veiksmus. Jis bandė bendrauti ir su nukentėjusiojo motina, kuri vis tiek parašė pareiškimą, nurodydama, jog tai daro dėl to, jog šeima yra stebima vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, todėl stebėtinas akivaizdus priešiškumas dėl šeimoje įvykusių skyrybų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis T. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 39 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismo vertinimu, byloje yra pagrindas manyti, jog pats procesas šiuo atveju turi pakankamą baudžiamąjį, auklėjamąjį bei prevencinį poveikį kaltinamajam ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės teisingumo principas nebus pažeistas, todėl T. Ž., vadovaujantis BK 39 straipsnio nuostatomis, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos viršelio prisegtas diskas su nepilnamečio apklausos garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos viršelio prisegtą diską su nepilnamečio apklausos garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.