Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. 2016 m. rugsėjo 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesurašius automobilio pirkimo pardavimo sutarties iš R. V. įgijo D. M. vardu pirktą ir V. S. priklausantį automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gavo šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį bei 2016 m. rugsėjo 15 d. šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią D. M. šį automobilį įgijo iš J. B., bei turėdamas tikslą automobilį parduoti brangiau, 2016 m. rugsėjo 25 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, į transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties grafą „Transporto priemonę pardavė“ įrašė D. M. asmens duomenis bei pasirašė už jį išgalvotu parašu, bei šią suklastotą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį 2016 m. rugsėjo 25 d., 21.10 val. šalia namo, (duomenys neskelbtini), pateikė automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjai I. M. Taip T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2016 m. spalio 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja I. M. pateikė, be kita ko, 2016 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį (b. l. 49-52).

Iš 2017 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad juo buvo apžiūrėta 2016 m. rugsėjo 25 d. automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sutartis. Ši sutartis išspausdinta ant A4 formato lapo formos. Šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo grafoje „data“ yra įrašyti skaičiai „2016-09-25 21-10“, grafoje „sutarties sudarymo vieta“ yra užrašas mėlynu didžiosiomis raidėmis „VILNIUS“. Sutarties grafoje „Pardavėjas“ yra įrašyta asmens kodas bei spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis vardas ir pavardė „D. M.“ . Sutarties grafoje „Pirkėjas“ yra įrašyta asmens kodas bei spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis vardas ir pavardė „I. M.“. Sutarties grafoje „Gamybinė markė (D.1), komercinis pavadinimas“ spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis įrašyta „OPEL CORSA“. Sutarties grafoje „valstybinis numeris“ spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis bei skaičiais yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties grafoje „Identifikavimo numeris“ spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties grafoje „Transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris“ yra spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis ir skaitmenimis įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties grafoje „Transporto priemonės kaina“ yra įrašyta skaitmenimis „100“. Sutarties grafoje „Transporto priemonę pardavė“ yra įrašyta spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis „D. M.“ ir parašytas parašas. Sutarties grafoje „Transporto priemonę pirko yra įrašyta spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis „I. M.“ ir parašytas parašas (b. l. 53-54).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. balandžio 28 d. specialisto išvados Nr. 11-834 (17) matyti, kad tyrimui pateiktoje 2016 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartyje įrašus (duomenys neskelbtini) D. M. OPEL CORSA (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 100 D. M.“ parašė T. M. (b. l. 58-59).

Iš ieškomos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) paieška buvo paskelbta 2016 m. rugsėjo 19 d., 23:23 val., nutraukta 2016 m. spalio 17 d., 11:26 val. (b. l. 11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad pranešimas apie automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą iš savininkės J. B. gautas 2016 m. rugsėjo 17 d., naujas savininkas nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. D. M. (b. l. 10).

Iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. spalio 1 d. pranešimų Nr. 13777511 matyti, kad 2016 m. spalio 1 d. I. M. kreipėsi į VĮ „Regitra“ pageidaudama užregistruoti automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Transporto priemonės registravimo metu nustatyta, kad transporto priemonė paieškoma, todėl registravimui taikomi apribojimai (b. l. 44-45).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. T. 2016 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 12.20 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose buvo apklausta I. M., kuri kartu su vogtu automobiliu „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pristatyta į policijos komisariatą. Pasak I. M., ji su nepažįstamu asmeniu 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo pardavimo sutartį ir nusipirko minėtą automobilį. Šiandien nuvykus į VĮ „Regitra“ padalinį, esantį Vilniuje, Lentvario g. 7, automobilių patikrinimo patalpoje buvo nustatyta, kad automobilis yra ieškomas, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis buvo apžiūrėtas ir paliktas saugoti Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidiniame kieme (b. l. 42).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiosios patrulės G. L. S. 2016 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 1 d., apie 11.35 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad Vilniuje, Lentvario g. 7, yra sulaikytas paieškomas automobilis. Atvykus minėtu adresu kreipėsi VĮ „Regitra“ darbuotojas A. K., kuris paaiškino, kad tikrinant automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) paaiškėjo, kad jis paieškomas, yra vogtas. Automobilis ir pirkėjas I. M. buvo pristatyti į 2 policijos komisariatą (b. l. 43).

Iš 2016 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti kad šia sutartimi D. M. už 100 Eur įsigijo automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš J. B. (b. l. 18, 51, 72).

Motyvuojamoji dalis

Dėl T. M. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas.

Teismo vertinimu, faktines bylos aplinkybes, kurios apibūdina padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, patvirtina BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantys įrodymai, kurių nuosekli analizė leidžia spręsti, kad T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Pirmiausia pažymėtina, kad pats T. M. apklausiamas teisme kaltinime nurodytų aplinkybių neneigė, nuosekliai išdėstė bylai reikšmingą automobilio įsigijimo ir pardavimo aplinkybių seką ir pripažino suklastojęs tikrą dokumentą, t. y. transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį, šios sutarties grafoje „Transporto priemonę pardavė“ įrašydamas D. M. asmens duomenis bei pasirašydamas už jį išgalvotu parašu. Tokie kaltinamojo parodymai proceso eigoje iš esmės nuoseklūs, jie atitinka ir kitų įrodymų turinį. Štai teisme apklausta liudytoja I. M. parodė, kad ieškodama automobilio, ji rado skelbimą apie parduodamą „Opel“ automobilį, paskambino jame nurodytu telefono numeriu ir susitarė susitikti apžiūrėti minėto automobilio. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko lyg ir su kaltinamuoju T. M. Automobilį apžiūrėjo, juo pasivažinėjo. Jai reikėjo automobilio trumpam laikotarpiui, nes jos automobilis buvo sudaužytas, todėl nusprendė pirkti „Opel“ automobilį. Asmuo už automobilį prašė 300 Eur sumos, ji sumokėjo 280 Eur, tačiau dar turėjo sumokėti asmeniui 20 Eur, kai asmuo jai duos žiemines padangas. Pardavėjas jai atnešė dokumentus, ji matė, kad yra techninis pasas, pardavėjo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, ji pasirašė ją ir viskas. Taigi, liudytoja I. M. patvirtino T. M. nurodytas automobilio pardavimo jai aplinkybes. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir www.autogidas.lt internetinio tinklalapio duomenys, iš kurių matyti, kad šiame internetiniame puslapyje 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo įdėtas skelbimas apie parduodamą automobilį „Opel Corsa“ (1998 m.), nurodoma kaina – 300 Eur, pardavėjo kontaktai – (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Tai matyti ir iš I. M. pateiktos 2016 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarties (b. l. 49-52). Tuo tarpu teisme apklaustas liudytojas R. V. išdėstė aplinkybes, rodančias kaip jis įsigijo kaltinime minimą automobilį ir vėliau jį pardavė kaltinamajam T. M. Šis liudytojas parodė, kad T. M. jis yra pardavęs automobilį „Opel Corsa“, kurį jam (t. y. R. V.) pasiūlė pirkti kažkokie vaikai. Pirkdamas automobilį jis nepasirašė sutarties, nes tie vaikai negalėjo. Jie sakė, kad faktiškai čia jų mašina, kad sutartyje nurodytas jų draugas D. M. pilnametis, o jie nepilnamečiai, todėl mašina registruota to pilnamečio vardu. Jis prašė vaikų pasirašyti už draugą, o šie pradėjo skambinėti tam draugui, tačiau šis neatsiliepė. Nusprendė sutartį pasirašyti vėliau, kai pastarieji prisiskambins draugui ir susitiks. Po to vaikai dingo ir su jais nėjo susisiekti. Automobilį jis gavo nesant sutartyje nurodyto asmens. Automobilį iš vaikų jis pirko gal už 100 Eur, turėdamas tikslą perparduoti. Kai nusipirko mašiną, dokumentai nebuvo sutvarkyti, tie jaunuoliai dingo. Per VĮ „Regitra“ jis pažiūrėjo, kad mašina sutvarkyta, deklaruota. Todėl pasiūlė jį ir pardavė nepasirašydamas dokumentų T. M. bei pastarojo paprašė paimti žmonių duomenis, jei šis parduos mašiną. Šio liudytojo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina kaltinamojo T. M. parodymus apie tai, kaip pastarasis įsigijo automobilį „Opel Corsa“. Šio liudytojo parodymus patvirtinta ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. S. bei D. M. parodymai, kurie teisme perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, kitiems įrodymams, t. y. kaltinamojo T. M., liudytojo R. V. parodymams, bei kitiems objektyviems įrodymams, patikrinti. Antai liudytojas V. S. tyrimo metu parodė, kad jis vasarą užsidirbo pinigų, todėl norėjo įsigyti automobilį, kurį galėtų perparduoti ir užsidirbti pinigų. Kadangi yra nepilnametis ir negali pasirašyti automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, automobilį „Opel Corsa“ jis už savo pinigus pirko ir registravo pilnamečio draugo D. M. vardu. Pardavėjas paėmė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje jau buvo užpildyta pardavėjo grafa. Šioje sutartyje kaip pirkėjas įsirašė D. M., kadangi taip buvo sutarę, nes jam nebuvo 18 metų. Tokios aplinkybės matyti ir iš 2016 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nurodyta, kad šia sutartimi D. M. už 100 Eur įsigijo automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš J. B. (b. l. 18, 51, 72). Be to, iš V. S. parodymų matyti, kad po automobilio nupirkimo jis pamatė, kad yra automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė ir du užvedimo rakteliai. Dar tą pačią dieną, kai nusipirkę automobilį juo važinėjo, pamatė techninius jo trūkumus, D. sakė, kad nori automobilį parduoti. Todėl sekančią dieną jis nusprendė automobilį parduoti. Suradęs pirkėją skambino D. M. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir pasirašytų automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje. D. M. pradžioje sutiko atvažiuoti, tačiau jo nesulaukus ir paskambinus D. M. nurodė, kad yra užimtas, o dar vėliau išjungė telefoną. Todėl jis nusprendė parduoti automobilį be D. M. pasirašytos automobilio pardavimo sutarties. Pirkėjas apžiūrėjo automobilį, pasiūlė 100 eurų, patikrino automobilio dokumentus, matė, kad automobilį parduoda ne D. M., kurio vardu buvo pirkimo - pardavimo sutartis. Jis supirkėjui sakė, kad D. M. yra jo draugas, kad D. M. dabar negali atvažiuoti, pasakė, kad tikrasis automobilio savininkas yra jis, tik, kadangi yra nepilnametis, negali sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sutarties. Pirkėjas sutiko pirkti ir nepasirašant automobilio pirkimo - pardavimo sutarties. Analogiškos aplinkybės matyti ir iš liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Pastarasis taip pat parodė, kad tikrasis automobilio savininkas buvo V. S., o jo vardu registruotas tik dėl to, kad jis buvo pilnametis. Pasak D. M., jam V. S. buvo žadėjęs duoti pasivažinėti automobiliu, tačiau nesakė, kad automobilį pardavė, sakė, kad automobilis yra pas jį. Jis supyko ant V., kadangi automobiliu pasinaudoti nedavė, todėl jis 2016 m. rugsėjo 19 d. vakare paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad pagrobė jam priklausantį automobilį „Opel Corsa“. Jis 2016 m. rugsėjo 25 d. automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarties tikrai nepasirašė, automobilio nepardavė. Minėto automobilio pardavime nedalyvavo.

Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina liudytojo R. V. nurodytas automobilio pirkimo aplinkybes, be to, rodo, kad objektyviai automobilio savininkas buvo V. S., o pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta D. M. vardu, kadangi V. S. buvo pilnametis. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad kaltinime šios aplinkybės aprašytos netiksliai, todėl jis tikslintinas nurodant, kad „T. M. [...] iš R. V. įgijo D. M. vardu pirktą ir V. S. priklausantį automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) [...]“.

Pažymėtina, kad iš aptartų įrodymų matyti, jog D. M. minimo automobilio pardavime R. V., dar vėliau T. M. ir galiausiai I. M., nedalyvavo, t. y. objektyviai negalėjo pasirašyti su šiais asmenimis jokios automobilio pirkimo – pardavimo sutarties. Tuo tarpu iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. balandžio 28 d. specialisto išvados Nr. 11-834 (17) matyti, kad tyrimui pateiktoje 2016 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartyje įrašus (duomenys neskelbtini) D. M. OPEL CORSA (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 100 D. M.“ parašė T. M. (b. l. 58-59). Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti, kad sutartį D. M. vardu užpildė ir joje šios asmens vardu išgalvotu parašu pasirašė kaltinamasis T. M., ko iš esmės neneigė ir jis pats.

Teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, tokius veiksmus kaltinamasis T. M. atliko veikdamas tiesiogine tyčia suklastoti tikrą dokumentą, t. y. į transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties grafą „Transporto priemonę pardavė“ įrašydamas D. M. asmens duomenis bei pasirašydamas už pastarąjį išgalvotu parašu, suvokė pavojingą tokių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Apibendrinant konstatuotina, kad išnagrinėjus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą nekyla abejonių, jog T. M. 2016 m. rugsėjo 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesurašius automobilio pirkimo pardavimo sutarties iš R. V. įgijo D. M. vardu pirktą ir V. S. priklausantį automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gavo šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį bei 2016 m. rugsėjo 15 d. šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią D. M. šį automobilį įgijo iš J. B., bei turėdamas tikslą automobilį parduoti brangiau, 2016 m. rugsėjo 25 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, į transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties grafą „Transporto priemonę pardavė“ įrašė D. M. asmens duomenis bei pasirašė už jį išgalvotu parašu, bei šią suklastotą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį 2016 m. rugsėjo 25 d., 21.10 val. šalia namo, Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjai I. M. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo T. M. padaryta veika ikiteisminio tyrimo teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

Kaltinamasis T. M. ir jo gynėjas teismo posėdžio metu prašė pripažinti, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu bei baudžiamąją bylą nutraukti. Prokuroras teismo posėdyje su tokiu prašymu nesutiko, teigė manantis, kad veika negali būti pripažinta mažareikšme, nes kaltinamasis panaudojo (pavogė) kito asmens duomenis, pasirašė svetima pavarde, o ne klaidingai įrašė kokius nors kitus, ne tokius reikšmingus, duomenis kaip pvz. data ar suma.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu.

Teismo vertinimu, nepaisant to, kad T. M. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, nusakančių nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, analizė, taip pat subjektyvieji veikos požymiai, kaltinamojo T. M. tikslai ir motyvai, leidžia spręsti, kad padarytas nusikaltimas nėra toks pavojingas, todėl šiuo atveju šis nusikaltimas pripažintinas mažareikšmiu, o kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumų, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008). Be to, kasacinėje praktikoje ne kartą konstatuota, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bylose taip pat atsižvelgtina į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta reali žala kieno nors interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-528/2008, 2K-409/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant dėl padarytos žalos dydžio svarbi faktinių aplinkybių visuma, rodanti, kad kaltinamojo padaryta veika realios žalos BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicija saugomoms vertybėms (objektui) nepadarė. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio objektu (saugoma vertybe) laikoma dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-745/2006, 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Iš byloje esančių kaltinamojo T. M., liudytojų R. V., V. S., D. M. bei I. M. parodymų matyti, kad kaltinamojo suklastotas tikras dokumentas – transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartis, iš esmės nepažeidė nei fizinių, nei juridinių asmenų teisių ir nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai kokių nors reikšmingesnių padarinių. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų liudytojų parodymai patvirtina, jog aktualaus automobilio „Opel Corsa“ perleidimas iš tikrojo (faktinio) jo savininko V. S. iki galutinio pirkėjo liudytojos I. M. atitiko visų šį automobilį už savo lėšas įsigijusių tarpininkų tikrąją valią. Antai liudytojas V. S. parodė, kad jis pirko už savo pinigus minimą automobilį draugo D. M. vardu ir vėliau nesant pastarojo už atitinkamą pinigų sumą perleido jį liudytojui R. V. Liudytojas R. V. parodė, kad taip pat kaip faktinis savininkas perleido minimą automobilį „Opel Corsa“ kaltinamajam T. M. už atitinkamą užmokestį nesurašydamas jokių dokumentų. Tuo tarpu kaltinamasis T. M. parodė, kad veikdamas de facto kaip šio automobilio savininkas, jį už 280 Eur perleido galutinei faktinei ir pagal suklastotą sutartį de jure savininkei – I. M. Šių aplinkybių seka rodo, kad visų faktinių automobilio savininkų valia atitiko galutinę susiklosčiusią situaciją, kuri nulėmė, kad automobilis atsidūrė I. M. žinioje nuosavybės teise. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, svarbi ir nukentėjusiojo pozicija, kaip jis vertina situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Pirmiausia pažymėtina, kad tyrimo metu I. M., kuri objektyviai patyrė daugiausia nepatogumų šioje situacijoje, net nebuvo išaiškinta teisė būti pripažinta nukentėjusiąja. Vis tik teismo posėdyje jai tokią teisę išaiškinus, liudytoja I. M. pripažino, kad patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau teigė jų ypatingai nesureikšminanti, neišreiškė pageidavimo būti pripažinta nukentėjusiąja, teigė nenorinti turėti nieko bendra su teismais. Antra, teismas konstatuoja, kad visus nesklandumus, kurie kilo po to, kai VĮ „Regitra“ buvo nustatyta, jog automobilis neva vogtas, t. y. tai, kad liudytojai I. M. teko vykti į policiją, kad tyrimas užtruko ir kt., didžiąja ir esmine dalimi nulėmė ne minėtos pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimas, o tai, kad liudytojas D. M., pasinaudodamas jam palankiai susiklosčiusia situacija, melagingai pranešė apie šio automobilio vagystę, siekdamas taip pasipelnyti ir atgauti šį automobilį nieko už jį nemokėdamas. Pasak valstybinio kaltintojo D. M. už melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką, nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu, o tai tik BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad didžiąją nepatogumų dalį liudytojai I. M. sudarė D. M. padaryta nusikalstama veika, kadangi tuo atveju, jei apie tariamą vagystę nebūtų pranešta, automobilis būtų įregistruotas VĮ „Regitra“, kaip I. M. nuosavybė, ir tai atitiktų tikrąją jo buvusių savininkų valią. Sprendžiant dėl kaltinamojo veikos padarymo motyvų ir tikslų, pažymėtina, kad jie taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie didelį veikos pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartį kaltinamasis surašė ir pasirašė už kitą asmenį tik dėl to, kad jo pirkėja galėtų jį registruoti savo vardu. Žinoma, tokios sutarties surašymas palengvino jam ir automobilio pardavimą, tačiau pastebėtina, kad tuo atveju, jei jis būtų veikęs kaip tarpininkas ir pardavęs automobilį nesurašydamas sutarties, jo pirkėja būtų galėjusi netrukdoma važinėti neregistruotu automobiliu, kadangi jai buvo pateikti visi reikalingi automobilio dokumentai.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad T. M. padarytas transporto priemonės „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimas nepadarė iš esmės jokios įtakos sutartyje įtvirtintiems teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, nesutrikdė dokumento teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo, normalios valstybės institucijų veiklos. Dėl to teismas sprendžia, kad T. M. veika nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų nuostatomis, būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą bausti baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo T. M. asmenybę, jo elgesį proceso metu, darytina išvada, kad šiuo atveju jo veika nulemta neapdairaus, nepamatuoto ir neapgalvoto elgesio, todėl vien jau pradėtas ir tęstas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, taikyta kardomoji priemonė, turės jam auklėjamąjį poveikį bei užtikrins, kad ateityje jis elgsis atsakingai ir panašių veikų nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo T. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju pripažintina mažareikšme, o kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

T. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.