- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 2-30-979/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02235-218-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki reorganizacijos Alytaus teritorinė darbo birža) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. R. 1 419,21 Eur išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. su atsakovu sudarė dvišalę profesinio mokymo sutartį Nr. PM-ESF-38(1)-150 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje, mokytis ir įgyti ar patobulinti kvalifikaciją – vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius komerciniais tikslais, arba (ir) įgyti kompetenciją – reikiamų žinių, įgūdžių ir gebėjimų vairuoti D kategorijų motorines transporto priemones pagal profesinio mokymo programas (D kategorijos motorinių transporto priemonių vairuotojas (223000438), Motorinių transporto priemonių keleivius vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka (265104108)) ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 19 d. (Sutarties 2, 7 punktai), atlyginti patirtas profesinio mokymosi išlaidas, jeigu nevykdys arba netinkamai vykdys įsipareigojimus be svarbių priežasčių (Sutarties 7.7 punktas). Ieškovė įsipareigojo atsakovui išduoti mokymo kuponą, apmokėti profesinio mokymo teikėjui už suteiktą profesinį mokymą kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti (Sutarties 5.1. punktas). Ieškovė išdavė atsakovui mokymosi kuponus Nr. R23-ESF-38(1)-153 ir Nr. R23-ESF-38(1)-172 atitinkamai 512 Eur ir 492,30 Eur sumai, išmokėjo 414,91 Eur profesinio mokymo stipendiją. 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovas ir UAB „Kauno naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ sudarė Profesinio mokymo sutartį Nr. 376 ir 2016 m. gruodžio 21 d. Profesinio mokymo sutartį Nr. 1378. Pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, pabaigė profesinį mokymą – įgijo vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius komerciniais tikslais, tačiau kompetencijos – D kategorijos vairuotojo pažymėjimo, neįgijo. Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, svarbių neįvykdymo priežasčių nenurodė, todėl kreipėsi dėl profesinio mokymo išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Laiko, kad savo pareigas pagal Sutartį įvykdė, tačiau dėl objektyvių priežasčių neišlaikė egzamino ir negavo D kategorijos motorinių transporto priemonių vairuotojo kvalifikacijos. Laikyti egzaminą ėjo trylika kartų. Nurodė, kad neturi kompiuterinio raštingumo, elementarių įgūdžių dirbti kompiuteriu. Profesinio mokymosi metu pavyko išlaikyti egzaminą, kadangi buvo sudarytos palengvintos sąlygos, atsakymus galėjo žymėti pirštu kompiuterio ekrane. Mano, kad priežastys yra svarbios, atleidžiančios nuo atsakomybės atlyginti prašomus profesinio mokymo nuostolius. Pažymėjo, kad pirmiausia jį turėjo siųsti į kompiuterinio raštingumo kursus, tik po to siūlyti įgyti D kategorijos vairuotojo kvalifikaciją.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas įsipareigojimų pagal profesinio mokymo sutartį neįvykdė – neįgijo kvalifikacijos, todėl laikė, kad profesinis mokymas nutrauktas ir išbraukė atsakovą iš bedarbių sąrašų 6 mėnesiams. Įgytas diplomas be kompetencijos nesudaro galimybių atsakovui dirbti, atitinkamai ieškovui teikti darbo pasiūlymus. Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, juolab, nagrinėjimo teisme metu papildomai suteikta galimybė laikyti D kategorijos egzaminą. Laiko, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo maksimalių pastangų įvykdyti Sutartį ir įgyti kompetenciją. Aplinkybė, kad pirminės registracijos Darbo biržoje metu, kai atsakovui buvo 55 metai, anketoje darytos atžymos dėl kompiuterinio raštingumo (neturi elektroninio pašto, nesinaudoja kompiuteriu), negali būti pripažinta svarbia priežastimi pagal Aprašą. Pažymėjo, kad Aprašas pateikia baigtinį svarbių priežasčių, atleidžiančių nuo profesinio mokymo išlaidų atlyginimo, sąrašą. Atsakovo atveju svarbių Sutarties neįvykdymo priežasčių nenustatyta. Žinoma, kad pirminiame etape specialistė suabejojo atsakovo galimybėmis, buvo siūlomos kitos profesinio mokymo programos. Atsakovas, pasirašydamas profesinio mokymosi sutartį, turėjo ir privalėjo įvertinti ir suprasti galimybes pagal turimus įgūdžius, tuo pačiu prisiimti atsakomybę dėl neįvykdymo. Paskirstyti šalių riziką dėl Sutarties neįvykdymo nėra galima. Pagal Aprašą Sutartis standartinė, todėl papildomai numatyti atsakovo atžvilgiu kitokias (individualias) sąlygas ar pakeisti vykdymo eigoje nebuvo galima.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad profesiniame mokyme dalyvauti pasiūlė specialistė. Yra įgijęs B, C kategorijas vairuoti transporto priemones 1976 metais, norėjo gauti 95 kodą, suteikiantį teisę vežioti krovinius. Jam paaiškino, kad išlaikyti egzaminus D kategorijai neturėtų būti sudėtinga, todėl sutiko su profesiniu mokymu. Specialistė aiškino sąlygas, tačiau negalėjo prisiminti, ką konkrečiai. Suprato, kad turės išklausyti kursus. Sutartį pasirašė, suprato, kad vyko mokytis D kategorijos. Stipendiją gavo. Pretenzijų dėl paties profesinio mokymo neturėjo. Apie tai, kad reikės grąžinti pinigus, nežinojo. Žalą atlyginti neturi galimybių, yra bedarbis, gauna 120 Eur/mėn. socialinę pašalpą, pajamų pakanka tik pagyvenimui, turi sveikatos problemų (išeminė širdies liga) ir negali dirbti fizinio darbo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė I. A. papildomai paaiškino, kad sprendžiant ginčą profesinio mokymo sutartį laikyti vartojimo sutartimi. Akcentavo, būtinybę vertinti atsakovo individualaus atvejo aplinkybes, abiejų sutarties šalių elgesį ir vykdymo sąlygas. Sutarties sąlygas pasiūlė ieškovas, atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, tiesiogiai priklausanti nuo ieškovo. Laiko, kad Sutarties 5.7 punkto sąlygos dėl mokymosi išlaidų atlyginimo įtvirtina esminę šalių nelygybę. Atsakovas Sutartį vykdė sąžiningai, dėjo maksimalias pastangas (D kategorijos egzaminą laikė 13 kartų), tačiau dėl objektyvių priežasčių – nepakankamų kompiuterinių įgūdžių (kompiuterinio raštingumo stokos), neįvykdė iki galo ir neįgijo D kategorijos vairuotojo pažymėjimo, nepasiekė sutarties tikslų. Dalis Sutarties įsipareigojimų buvo įvykdyta. Atsakovui, pasirašant profesinio mokymo Sutartį, sąlygos buvo aiškintos žodžiu, Aprašas nebuvo pateiktas susipažinti. Pagal Sutartį detaliau turėjo būti aptartas mokymosi išlaidų grąžinimas. Abejotina, ar atsakovas pagal paaiškėjusias aplinkybes būtų pasirašęs Sutartį. Atsakovas apie savo kompiuterinius įgūdžius pateikė ieškovės darbuotojams informaciją pirminio registravimosi metu. Pažymėjo, kad nepaisant ieškovės darbuotojų abejonių dėl atsakovo gebėjimų ir/ar tinkamumo dirbti pagal profesinio mokymo metu įgyjamą kvalifikaciją ir kompetenciją vairuoti D kategorijos transporto priemones, t. y. vežti keleivius komerciniais tikslais, Sutartis buvo sudaryta, mokymosi kuponai išduoti, stipendija ir išlaidos profesiniam mokymui išmokėtos. Pretenzijų profesinio mokymo įstaigai dėl galimai netinkamos ar nepakankamos mokymo kokybės nepareikšta, pinigų grąžinti nereikalauta. Pripažintina, kad atsakovą išmokė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atleisti atsakovą nuo Sutarties neįvykdymo pasekmių arba paskirstyti tarp šalių atsakomybę dėl Sutarties neįvykdymo.
Liudytoja N. S., dirbanti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja specialiste paaiškino, kad su atsakovu bendravo nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. vasario mėn. profesinio mokymo klausimais. Atsakovas pageidavo mokytis D kategorijos motorinių transporto priemonių vairuotoju, minėjo, kad turi galimybes dirbti. Buvo vykdomas ES fondų finansuojamas profesinio mokymo projektas, skirtas pagyvenusiems asmenims. Atsakovas formalius projekto reikalavimus atitiko, sveikatos būklė leido mokytis. Abejones dėl atsakovo gebėjimų įgyti kompetenciją ir kvalifikaciją pagal profesinio mokymo programą D kategorijai vairuoti transporto priemones, kėlė asmeninės savybės, galimai nepakankamas atsakingumas, todėl ne iškarto išsiuntė į profesinį mokymą. Bandė siūlyti mokytis pagal kitas profesinio mokymosi programas. Asmens byloje tokių pastebėjimų (atžymų) nedarė. Po direktoriaus R. M. žodinio nurodymo telefonu pradėjo atsakovui tvarkyti profesiniam mokymui reikalingus dokumentus. Žodžiu paaiškino apie profesinio mokymo sąlygas, tame tarpe, pareigą grąžinti mokymosi išlaidas, jeigu tinkamai neįvykdys mokymosi sutarties – neįgis kompetencijos ir kvalifikacijos bei neišdirbs 6 mėnesius, apie tai darė atžymas stebėsenos lape. Atsakovas suprato teises ir pareigas, tikino turįs darbo pasiūlymą, todėl darbo rinkos pasiūlymai nebuvo aktualūs. Po profesinio mokymo atsakovas atvyko ir informavo, kad neišlaiko egzamino D kategorijai įgyti, pretenzijų dėl profesinio mokymo paslaugų nėra reiškęs. Pažymėjo, kad kompiuterinis raštingumas nebuvo projekto reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. ieškovė ir atsakovas sudarė dvišalę profesinio mokymo sutartį Nr. PM-ESF-38(1)-150 (Sutartis) (b. l. 5-8). Nurodytos Sutarties 5.1 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovui išduoti mokymo kuponą, kuriuo įsipareigojo sumokėti pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, atsakovas 2 punktu įsipareigojo įgyti kvalifikaciją – vairuotojo pradinę kvalifikaciją vežti keleivius komerciniais tikslais ir įgyti kompetenciją – reikiamų žinių, įgūdžių ir gebėjimų vairuoti D kategorijų motorines transporto priemones ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 19 d. pagal motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka bei D kategorijos transporto priemonių vairuotojo mokymo programą. Sutarties 7.1 punktu atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje, mokytis ir įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetenciją, o 7.7 punktu įsipareigojo – atlyginti ieškovui visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu neįvykdys arba netinkamai įvykdys sutarties 7.1-7.6 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovas 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. išdavė atitinkamai 512 Eur ir 429,30 Eur vertės kuponus bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbi darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo kvalifikacijai tobulinti ar (ir) kompetencijai įgyti, atitinkamai (b. l. 9-10, 11-12, 19, 20). 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovas ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ sudarė profesinio mokymo sutartis Nr. 376 pagal D kategorijos motorinių transporto priemonių vairuotojo mokymo programą (b.l.13-14) ir 2016 m. gruodžio 21 d. sutartį Nr. 1378 pagal motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka (b. l. 15-16); išmokėjo 414,91 Eur profesinio mokymo stipendiją (b. l. 17-18). Atsakovui išduotas 2016 m. gruodžio 13 d. Liudijimas Nr. 216376 (vairuotojų pirminio mokymo kurso) galiojantis iki 2017 m. gruodžio 13 d. (b. l. 22) ir 2017 m. sausio 18 d. išduotas profesinio mokymo diplomas L Nr. 031776 (b. l. 21), patvirtinantis kvalifikacijos vairuotojo pradinės profesinės kvalifikacijos vežti keleivius komerciniais tikslais įgijimą. Atsakovas iki 2017 m. gruodžio 13 d. D kategorijos vairuotojo pažymėjimo neįgijo, ieškovas 2018 m. kovo 2 d. pretenzija pranešė apie Sutarties nutraukimą, pareikalavo atsakovą grąžinti profesinio mokymo išlaidas ir informavo apie darbo paieškos nutraukimą 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 23-24). Atsakovas geranoriškai profesinio mokymosi išlaidų neatlygino, todėl buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu.
Ginčas tarp šalių kilo dėl profesinio mokymo sutarties tinkamo įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo) ir nuostolių atlyginimo.
Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnyje). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59, 6.189 straipsniai). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas sutarties įvykdymo terminas (CK 6.63, 6.205 straipsniai). Sutartinei atsakomybei taikyti svarbu nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, nurodytas CK 6.246-6.249 straipsniuose – neteisėtą veiką (veikimą ar neveikimą), priežastinį ryšį, kaltę bei nuostolius. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jos nereikia įrodinėti. Kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei nuostolius (žalą), privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Ginčo atveju Sutartis yra sudaryta tarp valstybinės institucijos (ieškovės), kurios pagrindinė funkcija yra socialinė – rūpintis asmenų įdarbinimu, kurią įgyvendinant koordinuoja tam tikrą veiklą perkvalifikuojant bedarbius ieškančius darbo asmenis. Lėšos šiems tikslams įgyvendinti skiriamos pagal ESF projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“. Įstatymu bei poįstatyminiu aktu (Užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – URĮ) nuostatomis ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu (toliau –Aprašas)) nustatyti lėšų naudojimo rėmai, atsispindintys standartinėse sutarties sąlygose, kurių nei valstybės institucijos (ieškovo) darbuotojai, nei asmenys ieškantys darbo (atsakovas), negali keisti arba dėl jų vesti kokias nors iki sutartines derybas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos sutarčių sąlygos yra apibrėžtos URĮ ir Aprašu.
Ieškovas reikalavimą atlyginti profesinio mokymo nuostolius grindžia sutarties pažeidimu iš atsakovo pusės. Faktą, kad atsakovas iki nustatyto termino neįgijo D kategorijos vairuotojo kompetencijos, laiko esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę. Ieškovas remiasi Sutarties 5.2 punkto nuostatomis, numatančiomis atsakovo pareigą atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu įdarbinamasis nevykdė arba netinkamai vykdė sutarties 7.1-7.6 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų įstatyme ir Apraše. Šiuo aspektu svarbios sutarties neįvykdymo priežastys nebuvo nustatytos.
Atsakovo nuomone, sutartis neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių, kaip esminę sutarties neįvykdymo priežastį įvardijo nepakankamus kompiuterinius įgūdžius ir kompiuterinio raštingumo stoką. Pagal lingvistinę žodžio prasmę, objektyvus suprantamas, kaip nepriklausomas nuo asmens valios ir/ar sąmonės reiškinys. Įgūdžiai ir gebėjimas naudotis kompiuteriu ir kitomis technikos priemonėmis priklauso tik nuo asmens valios. Akivaizdu, kad nurodyta atsakovo priežastis negali būti suprantama kaip objektyvi. Pažymėtina, kad nei ESF projekto „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, nei Sutarties sąlygose kompiuterinio raštingumo (įgūdžių) reikalavimas nebuvo tvirtintas. Bylos duomenimis atsakovas profesinio mokymo diplomą įgijo, teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įskaitas išlaikė. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia pagrįstai, manyti, kad atsakovas turėjo pakankamus ar bent minimalius kompiuterinius įgūdžius. Nors atsakovas pirminės registracijos metu ieškovo specialistams nurodė nemokantis naudotis kompiuteriu ir neturintis elektroninio pašto, tačiau vėliau anketiniuose duomenyse nurodė elektroninio pašto duomenis – (duomenys neskelbtini) (b. l. 59). Nustatytos aplinkybės nėra pakankamos atsakovo tyčiai dėl susidariusios situacijos konstatuoti. Įvertinus tai, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo pastangos nebuvo pakankamos įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, įgyti kvalifikaciją ir kompetenciją – D kategorijos motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą, t. y. nebuvo tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina tokiomis sąlygomis.
Sprendžiant klausimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu, be kita ko, būtina įvertinti ieškovės veiksmus (neveikimą), galėjusį sąlygoti sutarties tinkamą vykdymą ar neįvykdymą CK 6.206 straipsnio aspektu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, susijusi ieškovo darbuotojų veiksmais (neveikimu), galėjusi sąlygoti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta ieškovo specialistė N. S. patvirtino, kad nepaisant abejonių dėl atsakovo asmeninių savybių ir gebėjimo įvykdyti sutartį, profesinio mokymo sutartis buvo sudaryta, išduoti kuponai, išmokėtos mokymosi išlaidos ir stipendija (2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 09:55:30 iki 10:11:37). Ieškovui, kaip valstybės institucijai, vykdant įstatymais pavestas funkcijas keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, nėra sąžininga, teisinga ir protinga, sutarties neįvykdymo absoliučią atsakomybę perkelti tik atsakovui (CK 1.5, 6.206 straipsniai).
Atsižvelgiant į tikruosius sutarties tikslus, jos esmę, sprendžiant ar sutarties tikslai buvo pasiekti, ar taikytina sutartinė šalies atsakomybė dėl įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo) ir/ar pažeidimo, yra pagrindas konstatuoti, kad iš esmės sutartis neįvykdyta ir sutarties tikslas nebuvo pasiektas dėl abiejų šalių kaltės (CK 6.38 straipsnis).
Taikant civilinę atsakomybę, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalies). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Nagrinėjamu atveju, nuostoliai siejami su profesinio mokymo išlaidomis. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ieškovo, valstybinės institucijos, t. y. viešo subjekto vienašališkai nustatytas sąlygas, vadovaujantis viešosios teisės normomis (įstatymais, poįstatyminiais aktais (CK 6.184, 6.185 straipsniai). Ginčo dėl suteiktų mokymosi paslaugų kainos ir kokybės nekilo, todėl pagrindo abejoti profesinio mokymo išlaidų pagrįstumu nėra. Bylos duomenimis prašomas priteisti profesinio mokymo išlaidas sudarė – mokymosi kuponai 512 Eur ir 492,30 Eur sumai, 414,91 Eur profesinio mokymo stipendija, viso 1 491,21 Eur.
Pripažinus abiejų šalių kaltę dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, skolininko atsakomybė atitinkamai sumažintina, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteistinus nuostolius mažintini per pusę (CK 6.206 straipsnis, 6. 249 straipsnio 1 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistini 709,10 Eur dydžio nuostoliai (1 418,21 Eur /2= 709,10 Eur).
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinant 50 proc. reikalavimų. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal įstatymą už ieškinio reikalavimus mokėtinas 42,55 Eur dydžio žyminis mokestis, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21,27 Eur žyminio mokesčio (42,54 Eur x 50 proc.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 6,86 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,43 Eur. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 24,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui 2018 m. birželio 26 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2297-2680 suteikta antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 172,25 Eur. CPK normose nenustatyta, kad atsižvelgiant į ginčo esmę valstybės institucija kaip ieškovė (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Tenkinus ieškinį iš dalies, valstybės naudai iš ieškovės priteistinos 3,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, ir 86,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsižvelgiant į advokato suteiktas paslaugas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintose Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 6., 24.3.5., 24.3.6.1., 24.3.6.2. punktuose nustatytus dydžius (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 190766619) iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 709,10 Eur (septynis šimtus devynis eurus 10 centų) išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 19 d., dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24,70 Eur (dvidešimt keturis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 190766619) 3,43 Eur (tris eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 190766619) 86,13 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 13 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Likusioje dalyje ieškinį atmesti
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.