- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- 1-1015-919/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66685-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- E. K.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2017 m. gruodžio 22 d., apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino gatvės apšvietimo atramą.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną atšventė draugo išvykimą į Norvegiją. Ryte automobiliu atvažiavo į darbą. Su draugu nuėjo barą, esantį šalia darbo, šventė apie keturias valandas ir grįžo į darbą. Išėjęs iš darbo apie 16.10 val., važiavo namo, nes negalvojo, kad bus toks girtas. V. T. g. sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino gatvės apšvietimo atramą. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, jam tai pirmas toks įvykis. Šis įvykis jo darbui neturėjo jokių pasekmių. Šeimos pajamos nedidelės.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
- 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. R. tarnybiniu pranešimu, kad patruliuojant, apie 17 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įvykęs eismo įvykis – į stulpą atsitrenkęs automobilis. Patikrinimo metu, nuvykus nurodytu adresu, rastas į stulpą atsitrenkęs automobilis „Subaru Forester“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojui E. K. alkoholio matuokliu eismo įvykio vietoje buvo nustatytas 2,42 proc. (promilių) girtumas. Patruliai nugabeno automobilio vairuotoją į Kauno klinikas girtumui nustatyti (b. l. 5);
- 2017 m. gruodžio 22 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu. Apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – atsitrenkimas į apšvietimo stulpą. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, fotografuota (b. l. 6-10);
- 2017 m. gruodžio 22 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Subaru Forester“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo apgadinimai. Automobilio savininkas E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis saugomas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-18);
- liudytojo V. A. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 22 d., apie 16.30 val. važiavo automobiliu „Skoda Fabia“, (duomenys neskelbtini). pasuko į dešinę pusę. Privažiavęs vietą prie degalinės, kur galima apsisukti ir važiuoti atgal link K. B. g., jis sustojo. Nuo stoties pusės jau buvo susidariusi transporto priemonių spūstis. Dar stovėdamas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) g. dešinėje pusėje, važiuojant nuo stoties, pirmoje eismo juostoje skersai stovėjo automobilis Subaru. Jo viduje matė, kad sėdėjo vairuotojas. Jis stovėjo gana ilgai, kadangi, kaip minėjo, nuo stoties pusės buvo labai daug automobilių. Atsiradus galimybei jis apsisuko ir degalinėje pastatęs savo automobilį priėjo prie Subaru automobilio. Vairuotojo durelių langas buvo atidarytas, todėl paklausė ar jam nereikia pagalbos. Jis pagalbos atsisakė, o iš jo kalbos manieros suprato, kad asmuo neadekvatus. Paklausus ar asmuo yra blaivus, vairuotojas arogantiškai paklausė, ar jis yra blaivus. Tuomet V. A. sugrįžo į savo automobilį ir pranešė pagalbos telefonu 112. Nueinant nuo minėto automobilio pastebėjo, kad sugadintas transporto priemonės priekinis bamperis (b. l. 35-36);
- liudytojo K. R. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 22 d. dirbo Kauno mieste Centro PK aptarnaujamoje teritorijoje, t. y. Centre, Žaliakalnis - Aleksotas. Patruliavo tarnybiniu automobiliu „Škoda Superb“. Apie 17 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į stulpą atsitrenkęs automobilis „Subaru Forester“. Nuvykus nurodytu adresu rado minėtą automobilį, už jo vairo sėdėjo vyriškis. Jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, kur buvo nurodyta, kad asmuo yra E. K.. Alkotesteriu patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas. Netrukus į įvykio vietą atvyko Kelių patrulių kuopos pareigūnai, todėl toliau įvykį formino jie (b. l. 38);
- 2018 m. sausio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 47/2018 (01), kad E. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 proc. (promilės) etilo alkoholio (b. l. 48);
- automobilio „Subaru Forester“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojas – E. K., savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31);
- eismo įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala nepadaryta (b. l. 40-42).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Pripažintina, kad E. K. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Sprendžiant kaltinamojo E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas jo paties prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir A. K. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato (b. l. 88, 90). A. K. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje gyvena 25 metus, užaugino vaikus, šeimoje sutaria gerai, jie dažnai bendrauja, kalbasi, ji išsako vertybinį požiūrį visose situacijose ir mano, kad jos daroma įtaka užtikrins, kad tokie įvykiai daugiau nepasikartos. Ji pati nėra teista, nebausta, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ūkio dalies vedėjos pareigose, yra įsitikinusi, jog darys sutuoktiniui teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 57), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą), nuobaudos negalioja (b. l. 54-56), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 50, 53). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog E. K. dirba.
Įvertinus kaltinamojo E. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, taip pat į tai, kad jam baustumas išnykęs, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje E. K. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 str. 3 d. 3 p.).
Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo sutuoktinė A. K. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 95), administracine tvarka nebausta (b. l. 94), dirbanti, darbovietės charakterizuojam teigiamai (b. l. 92, 93), su kaltinamuoju santykiai geri, sutaria, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, kalbasi, sutuoktinį apibūdina teigiamai ir nurodo, kad ji patarimais gali daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis E. K. nurodė, kad sutuoktinė jam daro labai didelę įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sutuoktiniui E. K. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant A. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą su užstatu vieneriems metams A. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką E. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą viršijus leistiną greitį, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas didesnis už galimo skirti vidurkį. Specialios teisės atėmimo 2 metų terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. 2018 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo paskirta E. K. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 8 d. (b. l. 70).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kaip anksčiau minėta pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais < ... >. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31), todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Byloje pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje - 4670 Eur (b. l. 30). E. K. šiuo metu dirba, tačiau jo darbo užmokestis nedaug didesnis už minimalų, o sutuoktinės beveik minimalus, automobilio vertė yra pakankamai didelė, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą su užstatu, automobilio vertės konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta ir nebus proporcinga priemonė E. K. atžvilgiu. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, nekonfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 68-69), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamojo E. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 76), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. K. atėmimą.
Automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduotas laikinai saugoti į Automobilių saugojimo aikštelę, Chemijos g. 4B, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jo valdytojui E. K..
Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją A. K., per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. K., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 8 d.
E. K. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 8 d.
Automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB „Šiaulių banko lizingas“, perduotą laikinai saugoti į Automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo valdytojui E. K..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.