Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams I. D. ir R. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams I. D. ir R. Š. ieškinys įteiktas viešo paskelbimo būdu. Ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, teismui atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad: 2013-01-09 sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria R. Š. iš G. V. nusipirko automobilį „P. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); 2014-09-25 Švedijoje I. D., vairuodamas automobilį „P. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (b. l. 38-97); padaryta žala, kurią sudarė automobilio remonto išlaidos, kito automobilio nuoma, savininko franšizė, administravimo mokestis, sudarė 40073,00 SEK, ją nukentėjusiajam atlygino Švedijos transporto priemonių draudikų biuras (b. l. 14-37); remiantis kartu su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo Nr. 2003/564/EB paskelbtais Biurų tarybos vidaus nuostatais, Švedijos transporto priemonių draudikų biuras pareikalavo ieškovo atlyginti sumokėtą 40073,00 SEK dydžio žalą (b. l. 15); ieškovas 2015-07-14 sumokėjo Švedijos transporto priemonių draudikų biurui 40073,00 SEK (4268,35 EUR) (b. l. 110); 2015-10-29 ieškovas pateikė pretenzijas I. D. ir R. Š. atlyginti 4268,35 EUR žalą (b. l. 111, 112).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-198/2009; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. E., bylos Nr. 3K-3-296-219/2015).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 23 str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nors pagal VĮ Regitra duomenis, transporto priemonė „P. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota G. V. vardu (b. l. 11), pateikta 2013-01-09 sutartis patvirtina, kad transporto priemonė buvo parduota atsakovui R. Š. (b. l. 10). Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad R. Š. perdavė transporto priemonę „P. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis atsakovui I. D., kuris, vairuodamas šią transporto priemonę, Švedijoje sukėlė eismo įvykį. Kadangi transporto priemonė „P. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarytą žalą atlyginęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, remiantis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidariai grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Įstatymo. Kadangi šie asmenys pažeidė Įstatymo 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. G., K. B., bylos Nr. 3K-3-325/2008).

Taigi, atsakovas R. Š. kaip savininkas, neapdraudęs transporto priemonės ir perdavęs ją naudoti kitam asmeniui, bei atsakovas I. D. kaip asmuo, sukėlęs eismo įvykį, privalo solidariai grąžinti ieškovui išmokėtą 4268,35 EUR dydžio draudimo išmoką.

Atsakovai taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d.). Tenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (4268,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, o jos nenumato solidariosios atsakovų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovai bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 64,00 EUR žyminio mokesčio ir 190,12 EUR išlaidų už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Taip pat iš atsakovo I. D. ieškovo naudai priteisiama 169,80 EUR išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu taikymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1,44, 6.6, 6.263, 6.270, 6.280 str. str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.249 str. 4 d., Lietuvos Respublikos CPK 93, 262, 285, 286 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 4268,35 EUR nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (4268,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilniaus mieste, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 64,00 EUR žyminio mokesčio, 190,12 EUR už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilniaus mieste, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,80 EUR išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilniaus mieste, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, naudai.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovai I. D. ir R. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.