Kauno apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo M. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- 2024 m. sausio 5 d. – 1 500 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 15 759,88 Eur);

- 2024 m. sausio 25 d. – 13 500 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 15 759,88 Eur;

- 2024 m. sausio 25 d. – 16 500 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 15 759,88 Eur);

- 2024 m. sausio 25 d. – 10 000 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 15 759,88 Eur);

- 2024 m. sausio 25 d. – 25 000 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 15 759,88 Eur);

- 2024 m. sausio 26 d. – 4 000 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 36 749,88 Eur);

2024 m. vasario 2 d. – 25 000 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 36 934 Eur).

Bendrovės vadovas M. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovės vadovas būtų vykdęs šią pareigą, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų sumažinti arba padengti. To nepadaręs M. J. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus teises.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-678-1225/2024 pagal pareiškėjos VMI pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu M. J. paaiškino, kad turėjo dvi galimybes: sumokėti įsiskolinimus VMI, skelbti bankrotą ir nutraukti sutartis arba atsiskaityti su tiekėjais, įvykdyti sutartis, gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Jis pasirinko sumokėti tiekėjams, matydamas, kad padengs visą įsiskolinimą, o už įvykdytas sutartis gaus pajamų, kuriomis galės atsiskaityti su VMI. Šiuo metu su VMI atsiskaityti nepradėjo, vykdo projektą, kurio pabaiga planuojama po 3-4 mėnesių. Bendrovė, kurios veikla susijusi su informacinėmis technologijomis, vykdo projektus, kurie tęsiasi 12‑16 mėnesių, pajamas gauna tik užbaigę projektą ir pasiekę galutinį rezultatą. Bendrovė kartais vykdo tarpinius mokėjimus palaikyti dirbančius asmenis, tačiau Bendrovė žymias pajamas gauna projektų pabaigoje. Nurodo, kad žinojo, jog Bendrovė yra įsiskolinusi VMI. Apie septynis mokėjimus, įvykdytus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. vasario 7 d., tiekėjams ir nurodytus VMI pareiškime, žino. Maždaug prieš 6 mėnesius kreipėsi į VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau prašymas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, M. J. trauktinas administracinėn atsakomybėn.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Šioje byloje VMI pateiktais duomenimis nustatyta, kad M. J. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2022 m. spalio 28 d. Bendrovės vykdoma veikla – kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. kovo 8 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI buvo 35 018,41 Eur (34 637,40 Eur mokestinė nepriemoka ir 381,01 Eur delspinigiai). VMI pareiškimo surašymo dieną (2024 m. gegužės 28 d.) Bendrovės įsiskolinimas buvo 37 965,13 Eur (36 706,99 Eur mokestis ir rinkliava, ir 1 258,14 Eur delspinigiai). Iš VMI pateiktos informacijos apie Bendrovės įvykdytus mokėjimus iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio-vasario mėnesiais vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams: 2024 m. sausio 5 d. – 1 500 Eur (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 25 d. – 12 500 Eur I(duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 25 d. – 16 500 Eur (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 25 d. – 10 000 Eur – (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 25 d. – 25 000 Eur – (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 26 d. – 4 000 Eur (duomenys neskelbtini); 2024 m. vasario 7 d. – 25 000 Eur (duomenys neskelbtini). Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. kovo 20 d., kaip matyti iš banko Swedbank pateikto banko sąskaitos išrašo, į banko sąskaitą taip pat gavo įplaukų įvairiomis sumomis.

Taigi Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais. Kaip matyti iš informacijos apie mokėjimus iš banko sąskaitos, Bendrovė vien tik 2024 m. sausio 25 d. atliko 4 pinigų pervedimo operacijas, kurių bendra suma 65 000 Eur, kai 2024 m. sausio 25 d. mokestinė nepriemoka VMI buvo 15 759,88 Eur, o atliekant 2024 m. vasario 7 d. atsiskaitymą su kreditoriumi (duomenys neskelbtini) – 36 934 Eur. Taigi Bendrovė šiuo laikotarpiu turėjo objektyvią galimybę atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriumi, tačiau CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo nesilaikė, pirmenybę teikdama kitiems kreditoriams ir taip didindama įsiskolinimą VMI. Kaip nurodyta VMI pareiškime, 2024 m. gegužės 28 d. Bendrovė yra skolinga 183 073,79 Eur.

Teismo posėdyje M. J. VMI pareiškime nurodytų aplinkybių teisingumo neginčijo, patvirtino, kad žinodamas apie Bendrovės turimą mokestinę nepriemoką biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (tiekėjais). Paaiškino, kad pasirinkdamas pirmiausia atsiskaityti su tiekėjais, o ne VMI, siekė išsaugoti Bendrovės sudarytas sutartis, gauti pajamų iš vykdomų projektų ir tada atsiskaityti su VMI. Taip pat paaiškino, kad maždaug prieš 6 mėnesius kreipėsi į VMI su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau prašymas buvo atmestas. Šią aplinkybę patvirtino ir VMI įgaliotas atstovas, paaiškinęs, kad sutartis nebuvo sudaryta, kadangi neatitiko mokestinės paskolos sutarties sudarymui nustatytų kriterijų.

Pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau turėdama mokestinę prievolę VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė kitiems žemesnės eilės kreditoriams, taip pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Teismo vertinimu, M. J., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra mokesčių mokėtoja, vadovu, privalėjo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Minėtų reikalavimų nesilaikymas M. J. užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kaip juridinio asmens vadovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos.

VMI pateiktais ir pirmiau aptartais duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu laikotarpiu turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką ar bent jos dalį VMI, kadangi vien tik 2024 m. sausio-vasario mėnesiais kitiems kreditoriams pervesta pinigų suma gerokai viršijo tuo metu buvusį Bendrovės įsiskolinimą VMI. Nors teismo posėdyje M. J. įvardino priežastis, dėl kurių priėmė sprendimą pirmenybę teikti ne VMI (siekdamas vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, baigti projektus ir gauti pajamas), vis tik sąmoningas prioriteto teikimas žemesnės eilės kreditoriams, kai Bendrovė galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais neturėjo, leidžia daryti išvadą, kad M. J. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai. M. J., žinodamas apie Bendrovės turimą nepriemoką VMI, suvokdamas, kad dėl kitiems kreditoriams (tiekėjams) atliktų mokėjimų negalės atsisakyti su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI, pažeidė šio kreditoriaus teises. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. J. veikoje pasitvirtino.

Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo. VMI pareiškime prašoma M. J. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, atitinkančią vidurkį. Šį prašymą VMI atstovas palaikė ir teismo posėdyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. M. J. pažeidimo faktą iš esmės pripažino, neneigė, kad nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnyje, tačiau dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo, o jo paaiškinimai dėl priežasčių, lėmusių jo apsisprendimą pirmenybę teikti žemesnės eilės kreditoriams, suponuoja išvadą, kad savo veiksmų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigiamai nevertina. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Taip pat nėra ir M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. J. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą, naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu vairuojant transporto priemonę, automobilio palikimą stovėti vietoje, kurioje tai draudžiama). Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarimu nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimą) padarymą1 800 Eur bauda. Taigi M. J. už tokį patį nusižengimą jau buvo baustas, tačiau išvadų nepadarė. Įvertinus šių aplinkybių visumą, M. J. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą M. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-678-1225/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.