- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-91-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės tarybai
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 26.6, 44.2.4.2.
2011 m. birželio 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-217/2010 pagal ieškovo S. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. R. bei trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės tarybai dėl garbės, orumo, pažeistos dalykinės reputacijos gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. J. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę R. R. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti viešai leidinyje „Naujienos“ paskleistas tikrovės neatitinkančias bei pažeidžiančias ieškovo dalykinę reputaciją ir žeminančias ieškovo garbę bei orumą žinias, savo lėšomis išspausdinti paneigimo tekstą: „mano paskleistos Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete, svarstant dvidešimt devintojo rajono savivaldybės tarybos posėdžio klausimą „Dėl rajono savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“, kad „S. J. pats yra korumpuotas“, neatitinka tikrovės“; bei priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinę žalą ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2010-04-20 atsakovė R. R. Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete svarstant dvidešimt devintojo rajono savivaldybės tarybos posėdžio klausimą „Dėl rajono savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“, dalyvaujant savivaldybės tarybos nariams Ž. Ž., V. J., L. Š., savivaldybės administracijos direktoriui R. O., savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui V. K., posėdžio sekretorei Edmundai A. B., garsiai ir viešai, savo iniciatyva, pareiškė, kad „S. J. pats yra labiausiai korumpuotas, todėl neturėtų dalyvauti minėtos komisijos veikloje“. Atsakovės pasakyta frazė ieškovą labai įskaudino, įžeidė, jis patyrė labai didelį stresą, nes dvylika metų yra dirbęs teisėsaugoje, pats kovojęs su korupcija, už tai buvo apdovanotas, skatintas už gerą darbą. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką, nėra. Ši informacija buvo paskleista plačiam asmenų ratui – tai girdėjo Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto nariai, su posėdžio protokolu gali susipažinti ir kiti Jonavos rajono savivaldybės nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai, taip pat bet kuris pilietis ar organizacija, pateikę prašymą. Paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją, pablogėjo jo santykiai su kolegomis, po žinios paskleidimo ieškovas nebuvo paskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininku. Po žinios paskleidimo sutriko ieškovo sveikata, teko kreiptis į gydytojus, ieškovo įmonė UAB „Jorungė“ negavo užsakymų darbams.
Atsiliepimas
Atsakovė R. R. patikslintą ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui kaip politikui keliami aukštesni reikalavimai. Tokia Atsakovės nuomonė apie ieškovą susidarė po televizijos laidos, kurioje ieškovas teisinosi dėl rinkėjų balsų pirkimo faktų per 2008 m. Seimo rinkimus. Atsakovė nesutiko, kad informacija buvo paskleista dideliam žmonių ratui, nes komiteto posėdyje dalyvavo tik keturi nariai, niekas nepareiškė noro susipažinti su posėdžio protokolu. Su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, siūlė atsižvelgti į jos pačios sunkią finansinę būklę.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę R. R. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą tokiu būdu, kokiu duomenys buvo paskleisti, o būtent Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje viešai paskelbti paneigimo tekstą: „Mano, R. R., paskleisti duomenys Jonavos rajono savivaldybes tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete 2009-04-20, svarstant dvidešimt devintojo rajono savivaldybės tarybos posėdžio klausimą „Dėl rajono savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“, kad „...S. J. pats yra korumpuotas, aš turiu faktus...“, neatitinka tikrovės“; priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2 260 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 26,68 Lt dokumentų įteikimo išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2009-04-20 Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje svarstant dvidešimt devintojo rajono savivaldybės tarybos posėdžio klausimą „Dėl rajono savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“, dalyvaujant savivaldybės tarybos nariams Ž. Ž., V. J., L. Š., ieškovui S. J., atsakovei R. R., savivaldybės administracijos direktoriui R. O., savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui V. K., posėdžio sekretorei Edmundai A. B., pranešėjui R. O. pakomentavus sprendimo projektą dėl Antikorupcinės komisijos pirmininko kandidatūros, atsakovė R. R. prieštaravo, kad antikorupcijos komisijos pirmininku būtų ieškovas S. J., sakydama, kad „kaip S. J. gali būti Antikorupcinės komisijos pirmininkas, jei pats yra labiausiai korumpuotas, aš turiu faktus“, paskleidė žinią apie S. J.. Ieškovo 2009-04-27 prašymas Jonavos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl R. R. viešai pareikšto kaltinimo korupcija svarstytas 2009-05-25, nuspręsta atsakovę įpareigoti atsiprašyti ieškovo. Atsakovė nurodė, kad vykstant rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo užfiksuotas Darbo partijos, kurios pirmininku yra ieškovas, rinkėjų balsų pirkimo faktas ir ši informacija buvo pagarsinta ir per respublikinę televiziją. Byla ieškovui buvo iškelta, tačiau vėliau užgniaužta. Į tai ieškovas paaiškino, kad dėl balsų pirkimo niekur nebuvo pradėtas tyrimas ir kaltinimas yra neteisingas. Atsakovė atsiprašė, o ieškovas atsiprašymą priėmė, tačiau informavo, kad kreipsis į teismą, reikalaudamas atlyginti padarytą žalą.
Teismas nurodė, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d). Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę, todėl teismas konstatavo, jog atsakovė paskleidė duomenis apie ieškovą, žeminančius jo garbę ir orumą, ir neatitinkančius tikrovės. Teismo nuomone, atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka žinios kriterijus, todėl duomenų teisingumas turėjo būti patikrintas įrodymo priemonėmis. Atsakovė tokių įrodymų ar faktų, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nepateikė. Atsakovė neįrodė, kad veikė sąžiningai, siekdama supažindinti savivaldybės tarybos ar komisijos narius su neteisėta ieškovo valstybine ar visuomenine veikla.
Teismas nustatė, kad 2009-05-08 leidinio „Naujienos“ 4 p. straipsnyje „Rajono taryboje Antikorupcijos komisija politikų netenkino“ buvo išspausdinta informacija, jog rajono tarybai pristatyta Antikorupcijos komisija bei jos veiklos nuostatai, į Antikorupcijos komisijos pirmininko vietą pretendavo daugumos atstovas S. J.. Kiek pasiginčijus pateiktas sprendimo projektas nepriimtas, prie šio klausimo bus grįžtama ateityje (b. l. 83-84). Teismo nuomone, informacija buvo paskleista tik tarp savivaldybės tarybos narių, duomenys gana ribotai prieinami, todėl ši leidinyje viešai išspausdinta informacija negalėjo pažeminti ieškovo garbės ar orumo. Teismas sprendė, kad remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais atsakovė turi būti įpareigota paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą tokiu būdu, kokiu duomenys buvo paskleisti, paneigimo forma turi atitikti duomenų paskleidimo formą, todėl duomenys turi būti paneigti Jonavos rajono savivaldybės tarybos komiteto posėdyje.
Teismas nustatė, kad ieškovas, paskleidus apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, patyrė dvasinius išgyvenimus, susijusius su garbės ir orumo pažeminimu, pablogėjo dalykinė reputacija, iš dalies sutriko sveikata, medicinos įstaigoje ieškovui buvo konstatuota pirminė arterinė hipertenzija, tachikardija, jam paskirtas ambulatorinis gydymas. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į atsakovės kaltę, jos darbo užmokestį bei tai, jog atsakovė atsiprašė ieškovo, remiantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijumi, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 2 000 Lt ieškovo neturtinei žalai atlyginti. Kitą reikalavimo dėl neturtinės žalos dalį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas yra politikas, viešas asmuo, ieškovas neįrodė, jog jo įmonės UAB „Jarugė“ ūkinės komercinės veiklos rezultatai sumažėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir pritaikė civilinės teisės normas. Teismo sprendimas yra netikslus, neaiškus ir nesuprantamas. Teismas suklydo, konstatuodamas, jog ieškovas dalyvavo minėtame posėdyje. Ieškovas nedalyvavo posėdyje, kadangi jis nėra šio komiteto narys. Sprendime neteisingai pateikta atsakovės pavardė, ieškovo darbovietė.
Šalies argumentai
2) posėdžio garso įrašas atliktas neteisėtai. Įrašas padarytas technika, kurios techniniai parametrai nėra licencijuoti, garso įrašų fiksavimas nėra reglamentuotas rajono tarybos, todėl įrašu remtis teismas negalėjo;
3) teismas neteisingai perteikė atsakovės ištartą frazę. Frazė „aš turiu faktus“ jau buvo pasakyta vėliau, diskutuojant posėdyje. Teismui netiksliai perteikus minėtą frazę, pagrįstai kyla abejonių, jog tai buvo žinia, tačiau atidžiai įvertinus tiksliai pasakytą frazę, akivaizdu, jog tai buvo pareikšta nuomonė, kuri buvo pagrįsta subjektyviu vertinimu faktinių aplinkybių, apie kurias ne kartą teismo posėdžiuose yra minėjusi atsakovė. Atsakovės ištarta frazė tebuvo jos nuomonė, pagrįsta subjektyviu vertinimu faktinių aplinkybių, buvusių viešojoje erdvėje. Teismo netikslus faktinių aplinkybių vertinimas įtakojo neteisingą teismo sprendimą. Teismas neįvertino, kad liudytojai parodė, jog minėtą frazę, ištartą atsakovės, jie suprato kaip nuomonę, kuri neįtakojo sprendimo dėl paskyrimo minėtos komisijos pirmininku. Liudytojai parodė, kad tokie aštresni pasisakymai yra dažni;
4) Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitetas nėra kompetentingas paskirti ar atšaukti Antikorupcinės komisijos pirmininką, nes tokį sprendimą priima tik rajono taryba, todėl pritarimas ar nepritarimas komisijos pirmininko kandidatūrai komitete negalėjo turėti įtakos pirmininko paskyrimui, tuo labiau kad pagal Antikorupcinės komisijos nuostatus šios komisijos pirmininkas renkamas iš išrinktų komisijos narių;
5) teismas neįvertino, kad pagal CK 2.24 str. 6 d. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam;
6) teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimą (žr. Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Tam tikromis aplinkybėmis platesnės gali būti ir savo funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų kritikos ribos, nors šiuo požiūriu jie neprilygsta politikams (žr. Lyashko v. Ukraine, no. 21040/02, judgment of 10 August 2006 ir kt). Asmenys, dalyvaujantys viešojoje diskusijoje ir įgyvendinantys savo saviraiškos laisvę, turėtų būti tolerantiškesni kritikai;
7) teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai mažinamos. Priteisti 2 600 Lt nėra pagrįsti rašytiniais dokumentais. Pagal byloje pateiktus kvitus advokatei yra sumokėta tik 1 300 Lt;
8) teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis komiteto posėdyje, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas prašė paskelbti laikraštyje. Dėl šios priežasties sprendimas taip pat naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. J. prašė atmesti apeliacinį skundą, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:
1) vertinant, ar atsakovės ištarta frazė buvo jos nuomonė, ar duomenys, turi būti vadovaujamasi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia yra siejama su atitinkamo fakto ir duomenų apie šį faktą buvimu. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti CPK 177 str. išvardintais įrodymais. Atsakovė, paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją t. y. teigdama, kad ieškovas yra „labiausiai korumpuotas“, paskleidė žinią, kuri žemina ieškovo asmens garbę ir orumą. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas yra korumpuotas. Atsakovės paskleista informacija (žinia), siejanti ieškovą su tokia neteisėta veikla, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo asmens garbę ir orumą, jį šmeižia;
2) teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Tačiau viešas asmuo gali reikalauti, kad su juo kiti žmonės elgtųsi sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipytų ar nutylėtų informacijos, siekdami įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę;
3) atsakovės teiginys buvo paskelbtas tyčia, turint tikslą sumenkinti ieškovą visuomenėje. Žeminantis atsakovės teiginio pobūdis reiškia, kad tokiu melagingu teiginiu buvo suformuotas neteisingas įspūdis tretiesiems asmenims, kad ieškovas yra neva nesąžiningas, korumpuotas asmuo;
4) atsakovės nurodyti rašymo apsirikimai nekeičia sprendimo esmės, todėl gali būti ištaisyti CPK 276 str. 2 d. numatyta tvarka.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės taryba nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti skelbiamos informacijos prasmę, tačiau iš skelbiamos informacijos pobūdžio turėtų būti aiškiai matyti, kad tai yra asmens skleidžiami samprotavimai ir (ar) įsitikinimai. Dėl to paskleidusios informaciją dėl faktų apie ieškovo padarytus teisės pažeidimus atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip jos subjektyvaus įsitikinimo reiškimas, dėl to pripažintini teisiškai nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog atsakovė išreiškė vien tik subjektyvius vidinius įsitikinimus (frazę), nes jos paskleista informacija (1 t., b. l. 7) buvo pateikta kaip rimta ir tikroviška (,,S. J. pats yra labiausiai korumpuotas, aš turiu faktus..“), atsakovei siekiant pagrįsti faktų, išdėstytų paskleistoje informacijoje, tikrumą. Byloje surinktų įrodymų visumą ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai sprendė, kad neįrodytas paskleistoje informacijoje išdėstytų faktų tikrumas. Taigi negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį ginčą, nes ta aplinkybė, jog atsakovė diskutuojant posėdyje teigė, jog dėl anksčiau išsakytos žinios apie S. J. turi tai patvirtinančių faktų, patvirtina, jog atsakovės apie S. J. paskelbti duomenys pagrįstai pripažinti žiniomis, neatitinkančiomis tikrovės, o ne fraze (subjektyviu vidiniu įsitikinimu).
Teisėjų kolegijos vertinimu nėra teisiškai reikšmingas tas faktas, kad atsakovės pasisakymo posėdyje įrašas padarytas technika, kurios techniniai parametrai nėra licencijuoti, o garso įrašų fiksavimas nėra reglamentuotas rajono tarybos. Kadangi byloje nėra ginčo dėl atsakovės paskleistos informacijos turinio. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo priimti šiuos įrodymus ( garso įrašą) ir vertinti byloje kartu su kitais įrodymais (b.l.7,32-33,51,90-91,144-167,1t.) tame tarpe šalių ir liudytojų paaiškinimais, šalių procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais (CPK177 str.,185 str.), kurie neginčytinai patvirtina, kad atsakovė pasakė, kad ,,S. J. pats yra korumpuotas, aš turiu faktus..“.
Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. gegužės 14 d. nutartis S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S., M. V. ir kt. v. A. J., S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006; kt.). Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, apie kurį paskleista informacija, tiek ir ją paskleidusi atsakovė informacijos paskleidimo metu pagal einamas pareigas yra vieši asmenys. Tarpusavio santykiuose viešieji asmenys turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu, ypač tai taikytina politikams, kuriems keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į atsakovės veiksmus, kurie pasireiškė nepagrįsto kaltinimo pateikimu ieškovui charakterizuojant jį kaip ,, korumpuotą asmenį“, pačiam ieškovui nedalyvaujant posėdyje, jie negali būti vertinami kaip veiksmai asmens, dalyvaujančio viešojoje diskusijoje ir įgyvendinančio savo saviraiškos laisvę, todėl nurodytas apeliantės Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas bylose Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54; Lyashko v. Ukraine, no. 21040/02, judgment of 10 August 2006 ir kt., šioje byloje ginčo santykiams netaikomas, nes šių bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.
Byloje nenustatyta, kad atsakovė veikė sąžiningai – siekdama informuoti visuomenę apie viešą asmenį ir jo veiklą tokiais klausimai, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Priešingai, atsakovė reiškė ieškovui viešą apkaltinimą neteisėtos veikos padarymu (kor?pcija [lot. corruptio – gadinimas; papirkimas], pareigybinių teisių panaudojimas pasipelnymo tikslais; pareigūno ar politinio veikėjo papirkimas). Tokie veiksmai, kuriais atsakovė apkaltino ieškovą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad atsakovės veiksmų kvalifikacijai yra reikšmingas tas faktas, jog liudytojai suprato atsakovės pasisakymą kaip nuomonę, bei tai, jog atsakovės pasisakymas negalėjo turėti įtakos komisijos pirmininko kandidatūros paskyrimui. Atsakovės paskleistų žinių apie ieškovą pateikimas Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete, svarstant dvidešimt devintojo rajono savivaldybės tarybos posėdžio klausimą „Dėl rajono savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“, jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją. Dėl to šis atsakovės veiksmas negali būti įvertintas kaip sąžiningas, tad nepriklausomai nuo to, kaip tai suprato posėdyje dalyvavę asmenys ir ar tai turėjo įtakos ieškovo galimybėms tapti antikorupcinės komisijos pirmininku, atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 str. 6 d. pagrindu.
Atmestinas apeliantės motyvas, kad vertinant paskleistą informaciją byloje taikomas Visuomenės informavimo įstatymas, nes šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Šioje byloje atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje, tad byloje taikomos CK 2.24 str. nuostatos. Pažymėtina, kad atsakovės aiškinimas dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių kvalifikacijos nėra teisingas tiek vertinant atsakovės argumentus pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatus, tiek pagal CK 2.24 str. nuostatas, nes atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra pateikiami atsakovei naudinga linkme, o atsakovės veiksmai, apeliantės vertinimu, yra visai suprantami ir toleruotini tarp politikų. Tačiau su tuo negalima sutikti, nes tai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovė veikė nesąžiningai, paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, sumenkino ieškovo garbę ir orumą, pažemino ieškovą kitų asmenų akivaizdoje.
Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, netenkindamas ieškovo prašymo dėl žinių paneigimo būdo, nes tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir paskleidimas, t. y. Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje. Taigi teismas įstatymo nuostatas taikė teisingai ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje yra kelis kartus neteisingai nurodyta apeliantės pavardė, taip pat sprendimo motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodyti įmonių UAB „Jarugė“ ir UAB „Maitinimas“ pavadinimai. Visgi skundžiamas teismo sprendimas gali būti panaikintas tik esant įstatyme nustatymam pagrindui, šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė teisės normų pažeidimo ar jų netinkamo pritaikymo, o atsakovės nurodyti procesinės teisės pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Tad skundžiamame sprendime atsakovės pavardė turi būti R. (1 t., b. l. 42), o motyvuojamojoje sprendimo dalyje paminėtos įmonės – UAB „Jarugė“ (1 t., b. l. 72) ir UAB „Maitinimas“ (1 t., b. l. 130). Taigi sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama atsižvelgiant į skundžiamame sprendime taisytinas rašymo apsirikimo klaidas (CPK 276 str., 302 str.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį (b. l. 4, 1 t.), už advokatės L. K. teisinės paslaugas, už dokumentų rengimą – 800 Lt (1 t., b. l. 128), už atstovavimą ieškovui pirmosios instancijos teisme – 500 Lt. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė įpareigoti atsakovę paneigti paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias ir priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas patenkino dalį ieškovo reikalavimų: įpareigojo atsakovę paneigti paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias ir priteisė 2 000 Lt neturtinę žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis nustatė priteistinų ieškovui bylinėjimosi išlaidų dydį. Taigi teisėjų kolegija ištaiso šį procesinės teisės normų pažeidimą (CPK 88 str., 329 str. 1 d.), tai sudaro pagrindą šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos duomenimis, patenkinus ieškinio dalį dėl įpareigojimo paneigti paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias, ieškovui priteistinas 137 Lt žyminis mokestis, 68 Lt žyminis mokestis už turtinį reikalavimą( dalyje patenkinto reikalavimo 2000 Lt), iš viso 205 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 82 str.). Taip pat ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokatės darbą, atstovavimą ieškovo interesams pirmosios instancijos teisme. Ieškovas sumokėjo advokatei už dokumentų rengimą 800 Lt (1 t., b. l. 128), už atstovavimą ieškovo interesams pirmosios instancijos teisme 500 Lt, iš viso 1 300 Lt. Pirmosios instancijos teisme įvyko septyni teismo posėdžiai, surinkta nemaža rašytinių įrodymų, byla yra sudėtinga įrodymų vertinimo ir materialinės teisė normų taikymo prasme, pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovo atstovės pateiktais procesiniais dokumentais, teisiniais argumentais, todėl teisinga ir pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 000 Lt advokatės teisinių paslaugų atstovavimo išlaidų ir 205 Lt žyminio mokesčio išlaidos, iš viso 1 205 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme yra pateiktas kvitas (2 t., b. l. 8-9), kuris patvirtina, kad ieškovas sumokėjo advokatei 500 Lt, advokatė ieškovo vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 4-7), o teisėjų kolegija iš esmės sutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais. Todėl ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos priteistinos atsižvelgiant į advokatės darbo sąnaudas byloje, į tai, jog atsiliepime į apeliacinį skundą teisinės išvados teisėjų kolegijos pripažintos iš dalies pagrįstomis (b. l. 4-7), taip pat į tai, jog prašoma priteisti teisinių paslaugų išlaidų suma nėra didesnė, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.), todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 500 Lt. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 17,25 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 2).
Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl kolegija plačiau dėl jų nutartyje nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo dalis tenkintina, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinama, priimamas naujas sprendimas, kita sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Taip pat skundžiamo sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse taisytinos rašymo apsirikimo klaidos (CPK 276 str.), kurios sprendimo esmės nekeičia.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės panaikinti, priimti naują sprendimą ir išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovės R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas:
1 000 Lt už ieškovui suteiktas teisinės paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 205 Lt žyminio mokesčio išlaidas, iš viso 1 205 (vienas tūkstantis du šimtai penki) Lt. Kitos teismo sprendimo dalies nekeisti.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, patikslinti atsakovės pavardę nurodant, kad teismas įpareigoja atsakovę R. R. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, tokiu būdu, kokiu duomenys buvo paskleisti, o būtent Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje viešai paskelbti paneigimo tekstą: „Mano, R. R., paskleisti duomenys Jonavos rajono savivaldybes tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete 2009-04-20, svarstant dvidešimt devintojo rajono savivaldybės tarybos posėdžio klausimą „Dėl rajono savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“, ,,kad S. J. pats yra korumpuotas, aš turiu faktus“, neatitinka tikrovės
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje patikslinti atsakovės pavardę į R. R. vietoje neteisingai nurodytos atsakovės pavardės ir patikslinti neteisingai nurodytus įmonių UAB „Jarugė“ ir UAB „Maitinimas“ pavadinimus vietoje neteisingai nurodytų įmonės pavadinimų
Priteisti iš atsakovės R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas:
500 (penkis šimtus) Lt už suteiktas teisinės paslaugas apeliacinės instancijos teisme, ieškovui S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));
17,25 (septyniolikos Lt 25 ct) Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.