Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) Č. ir V. Č. įgaliotajam atstovui advokatui P. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „F.“ suvirintoju, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)T. T. r. sav., teistas:

1) 2013 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

2) 2014 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, BK 63 straipsnio 3, 4 dalis, 64 ¹ straipsnį – 6 mėnesių viešų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų ir 4 MGL ( 520 Lt) baudą; 2014 m. kovo 18 d. nutartimi 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. vasario 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, nustatant 4 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti ir 4 MGL (520 Lt) bauda;

3) 2014 m. spalio 10 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu, bausmę atlikęs 2015 m. gegužės 12 d., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 15 d., apie 16 val T. T. D.T. T. r., savo namuose, A. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo smurtą prieš nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) Č., t. y. tyčia vieną kartą spyrė T. Č. į sėdmenis, vieną kartą savo galva sudavė jam į veidą bei vieną kartą ranka sudavė T. Č. į sprandą, taip nukentėjusiajam T. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 15 d., apie 20 valT. T. D.T. T. DT. T. r., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo smurtą prieš mažametę savo dukrą (duomenys neskelbtini) Č.,., t. y. tyčia sugriebė V. Č. už plaukų ir juos stipriai tempė, taip nukentėjusiajai V. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Č. parodė, kad kaltinimą suprato, kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Parodymų neteiks, nes neprisimena, kadangi veikų padarymo metu buvo girtas. Tiki ir ne, kad vaikai nemeluoja. Yra susipažinęs su vaikų apklausos protokolais. Teigia, kad nereikia peržiūrėti vaizdo medžiagos. Nereiškia prašymo apklausti nepilnamečius vaikus. Pripažįsta civilinius ieškinius. Šiuo metu uždirba 600 eurų į rankas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. kaltės dėl jam pateikto įtarimo nepripažino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Č. yra jo dukra ir sūnus. Be jų dar turi dukras A. ir A. bei sūnų Ą. Santykiai su vaikais yra geri, nei prieš vieną iš savo vaikų niekada nėra smurtavęs. Kodėl vaikai sako, kad jis prieš juos smurtavo, negali pasakyti (II t., b. l. 122-123).

Papildomos apklausos metu parodė, kad dėl savo girtumo tikrai neprisimena kas tą dieną įvyko tarp jo ir sūnaus (duomenys neskelbtini). Gal ir galėjo suduoti jam per užpakalį norėdamas vaiką sudrausminti, tačiau negalėjo suduoti galva jam į veidą. Ar galėjo jam suduoti į sprandą, negali pasakyti, nes neprisimena. Savo dukters (duomenys neskelbtini) nemušė, tyčia už plaukų jai netempė. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) įėjo į virtuvę, ji sakė, kad nori valgyti, ieškojo šaldytuve. Jis jai liepė eiti valgyti kas padėta ant dujinės, dukra neklausė. Tuomet jis priėjo prie dukros, ranka uždėjęs ant peties, pastūmė nuo šaldytuvo. Stūmė nestipriai. Gali būti, kad tuo metu, kai ją stūmė, prispaudė jos plaukus prie peties ir taip juos papešė. Ką vaikai pripasakojo teisme, yra šmeižtas. Mano, kad vaikai pyksta dėl jo girtavimo (II t. b. l. 132-133).

N. T. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis gyvena dviejų kambarių bute Taurų dvare, name su dviem laiptinėmis. Turi vieną brolį ir penkias seses. Mama yra išvykusi, ji anksčiau juos prižiūrėjo. Tą dieną tėtis su mama kalbėjo telefonu ir tėtis negražiai ant mamos sakė. Tėtis buvo išgėręs alaus. Jis tėčiui pasakė, kad mamos nepravardžiuotų. Tada tėtis su kakta trenkė jam į akį, neprisimena į kurią. Akis buvo raudona, biški skaudėjo. Bet paskui praėjo ir buvo tik raudona. Dar su koja spyrė į užpakalį. Biški juto skausmą. Spyrė vieną kartą. Taip pat su ranka trenkė į kaklą. Kai trenkė į kaklą, jis biški juto skausmą, skaudėjo kai įtrenkė. Jie buvo virtuvėje, kai jam spyrė ir trenkė. Paskui tėtis sakė, kad paskambins vaikų teisėms, ir juos išveš į vaikų namus. Jis verkė, nes jį mušė. Tą pačią dieną apie tai pasakė sesei E., po to sesė parašė mamai, buvo iškviesta policija (I t. b. l. 44-46).

N. V. Č., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, apie dienos įvykius, kai buvo atvažiavusi policija, parodė, kad A. Č. yra jos tėtis, T. T. bute. Šeimoje yra ji, trys sesės ir du broliai. Mama yra išvažiavusi. Tą dieną tėtis nuėjo pas kaimynų, ten gėrė. M. T. verkiantį lovoje, jis sakė „tėvas mane muša“. (duomenys neskelbtini) sakė, kad tėvas jam trenkė iš galvos į akį ir spyrė į užpakalį. (duomenys neskelbtini) daug verkė ir bijojo išeiti iš kambario. Tėtis visą laiką lenda prie (duomenys neskelbtini), nes jis yra silpnesnis. Jei jie kažką padarydavo, tėtis ant jų supykdavo, sakydavo, kad iškvies policiją. Po to vakare tėtis buvo virtuvėje ir gėrė alų. Ji buvo virtuvėje, norėjo pasidaryti valgyti. Tėtis užstojo jai kelią, kai ji norėjo nueiti prie šaldytuvo. Jis tada tempė jai už plaukų. Patempė staigiai ir nuėjo. Labai skaudėjo, kai tempė už plaukų, o po to labai veržė. Verkė, nes skaudžiai patempė už plaukų. Kai tėtis tempė, ji plaukus buvo susirišusi į kasą (I t. b. l. 62-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą L. M. parodė, kad parodė, kad kartu su sugyventiniu A. Č. gyvena penkiolika metų. Su A. Č. augina penkis vaikus: (duomenys neskelbtini) Č., A. Č.,., A. Č., . ir dvynius Ą. Č. ir (duomenys neskelbtini) Č., d. D. E. M. pilnametė. Būdamas blaivus, A. Č. prižiūri vaikus, padeda mokytis, viskuo rūpinasi, tačiau jei pradeda gerti, jam nerūpi niekas. Jau metai laiko pati dirba Danijoje, į darbą išvyksta trims mėnesiams. Nors vaikai dar maži, bet yra priversta išvažiuoti dirbti į užsienį, kad išlaikytų šeimą. A. Č. vaikų išlaikyti nepadeda, nes niekur nedirba ir nesistengia susirasti jam tinkamo darbo. Tuo metu, kai ji išvažiuoja dirbti, vaikais rūpinasi jos dukra E., nes A. Č. to negalima patikėti. Kol ji būna namuose, jis dar kažkiek laikosi negėręs, kai išvažiuoja – pradeda girtauti, niekas nerūpi. 2021 m. balandžio 15 d. buvo išvykusi. Žinojo, kad A. Č. pradėjo gerti, todėl vaikams skambindavo ir klausdavo ar jis jų neskriaudžia. Paskambinusi kalbėjo su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jai papasakojo, kad tėvas mušė (duomenys neskelbtini), sakė, kad jis yra girtas. Ir kaip tik tuo metu, kai jos kalbėjosi, (duomenys neskelbtini) ėjo kažko pasiimti iš šaldytuvo. Jos kalbėjosi per programėlę „W. A.“ ir buvo įsijungusios video režimą. Ji matė, kaip (duomenys neskelbtini) priėjus prie šaldytuvo, A. Č. sugriebė ją už plaukų ir patempė. Tai pamačiusi ji iš karto klausė kodėl jis taip daro. A. Č. paaiškino, kad valgyti jis yra padaręs, ir tempdamas už plaukų norėjo neleisti (duomenys neskelbtini) kažką pasiimti iš šaldytuvo, norėjo, kad ji eitų valgyti tai, kas yra padaryta. Tuomet ji pati bandė paskambinti į policiją, tačiau iš užsienio nėjo surinkti pagalbos numerio. D. E. sakė kviesti policiją, tačiau ji tai daryti atsisakė. Ji pasakė, kad kviesti policijos nenori, kad ji bijo dėl visko likti kalta. Policiją iškvietė E. draugė. Po to ji kalbėjosi su (duomenys neskelbtini). Vaikas jai sakė, kad tėvas su galva trenkė jam į veidą. Ant jo veido tada ji jokių sužalojimų nematė. Kad tą dieną A. Č. skriaudė ir (duomenys neskelbtini), ji matė pati. Tą vakarą kalbėjosi su visais vaikais, klausė ar dar kurio tėvas neskriaudė. Daugiau nei vienas iš vaikų jai nieko nesakė (I t. b. l. 128-131).

Liudytoja E. M. parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. beveik visą dieną buvo mieste. Jai pradėjo skambinėti broliai ir sesės, kad parvažiuotų namo, nes tėtis girtas. Grįžus pribėgo brolis, sakė tėvas šūkauja. Kitas brolis verkė lovoje. A. Č. sakė, kad tėtis mušė brolį. P. T. kas buvo, jis sakėm kad iš galvos trenkė į akį ir spyrė į užpakalį, jis buvo nuskriaustas. Pati to nematė. Tiki vaikais. Su vaikų psichologine būsena viskas gerai. Vaikai sakė, kad A. Č. (duomenys neskelbtini) patempė už plaukų. Matėsi, jog A. Č. buvo išgėręs. Sesė paskambinusi per Viber mamai ir sesei pasakė, kad tėtis girtas. Mama sakė kviesti policiją. Policiją iškvietė draugė K.. Pati sakė mamai, kad nekvies policijos. K. labiau su jos sese bendrauja. Mama buvo grįžusi prieš 1,5 mėn., ji siunčia pinigus. Tėvas neprisideda. Patėvis pradėjo gerti, kai mama išvažiavo ir kai jis gavo pašalpą. Socialinė darbuotoja juos lanko. Dabar ji rūpinasi vaikais ir patėvis nebūna pas juos. Namuose nekalba apie vaikų tėvą.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. prisimena, jai paskambino draugė su savo mama ir prašė iškviesti policiją, nes namie buvo smurtaujama prieš vaikus. Tai sužinojo iš E. sesės R. ir jos mamos. Su E. M. nekalbėjo. Pati labiau bendrauja su sese R.. Jai 29 metai, gyvena atskirai. E. paskambino mamai, o mama su sese iš užsienio paskambino jai. Tada užsirašė ką pasakyti – yra penki vaikai, buvo smurtaujama prieš vaikus, prieš ką tokius nesakė, ir paskambino policijai. E. buvo minėjusi, jei gausi SMS žinutę su žodžiu „kviesk“, tada iškviesk policiją. Tokios žinutės negavo. Nepamena tiksliai ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Visą informaciją sužinojo iš E. mamos. E. mama su vyresne sese buvo užsienyje.

Liudytoja G. A. parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 21 val., gavo pranešimą iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos koordinatoriaus, T. T. D. kaime, namuose, galimai yra neblaivus tėtis, penki nepilnamečiai vaikai bei sesuo E. Nurodyta, kad vyriškiui nustatyta 1,83 promilės girtumo. Nuvykus į šeimą pasitiko pareigūnai. Namuose buvo vaikai ir tėtis. Tėvas buvo gana agresyvus. Nelabai leidosi į kontaktą. Pareigūnai pasakė, kad galimai buvo prieš vaikus naudotas smurtas. Nuėjus pas vaikus paklausė ar buvo smurtaujama. Vaikai sakė, kad tėvas prieš juos smurtavo. Pasakė pareigūnams. Jie tėtį išvežė. Pirmiausiai kalbėjo su (duomenys neskelbtini). Vaikas nurodė, kad apie 16 val. grįžo namo, norėjo nueiti į virtuvę pavalgyti. Virtuvėje buvo tėtis, jis vartojo alkoholį ir kalbėjo telefonu su mama. Vaikas, greičiausiai, norėdamas sudrausminti tėtį, nes jis negražiai kalbėjo su mama, galbūt kažką pasakė. Tėvui tai nepatiko. Tėtis jam spyrė vieną kartą į užpakalį ir su galva trenkė į akį. Vaikas apsiverkė, jam skaudėjo. Paskui jis vėl nuėjo į virtuvę ir tėvas dar kartą jam ranka trenkė per kaklą. Tada jis nubėgo į kambarį. Paskui kalbėjo ir su kitais vaikais. Jie irgi sakė, kad buvo patyrę smurtą iš tėčio. Vaikai teigė, kad tėtis visus pinigus išleidžia savo poreikiams. Taip pat sakė, kad tėtis jų neprižiūri. Juos prižiūri mama ir sesuo. Vaikus pas medikus vežė ryte. Tą vakarą, kai bendravo su (duomenys neskelbtini), tai kažkokių rimtų aiškiai matomų sužalojimų nebuvo, gal tik truputį buvo paraudusi ta vieta. Po šio įvykio šeimoje lankosi dienos specialistai.

Liudytoja K. S. parodė, kad apsiklausė du nepilnamečius vaikus. Kitus apsiklausė kolegė. Įvykio metu buvo iškviestos dėl tėvo neblaivumo. Nuvykus paaiškėjo, kad vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patyrė smurtą. Kolegė juos apsiklausė. Pati išklausė Ą. ir A.. Ą. sakė matęs kaip tėtis pastūmė (duomenys neskelbtini). Ą. sakė, kad anksčiau ir jis patyrė tėvo smurtą. Teigė, jog jam trenkė į ausį ir apie 10 min. jis nieko negirdėjo. Vaikai nuoširdžiai kalbėjo. Vaiko nuomonės išklausymo aktai rašomi vaiko vardu ir duodama pasirašyti. A. Č. buvo neblaivus. Kai pareigūnai jį išsivežė, vaikai prašė, kad paliktų pinigus, kuriuos atsiuntė mama, tačiau jis nenorėjo palikti vaikams pinigų. Kalbėjo su E.. Ji sakė, kad visi pinigai būdavo pas tėtį.

Liudytoja I. L. parodė, kad įvykio nematė, atvažiavo sekančią dieną. Gali pasakyti tiek, kiek pasakojo vaikai. Vaikai buvo nusiverkę. Sakė, kad A. Č. skriaudė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) labiausiai. (duomenys neskelbtini) tempė už plaukų ir spyrė (duomenys neskelbtini). Paklausiau ar stipriai, mėlynių nebuvo, bet vaikams skaudėjo. Šeima žinoma. Apsilankymų metu tėvai nebuvo rasti neblaivūs, tačiau faktų yra, kad buvo kviesta policija dėl to, kad tėvai buvo neblaivūs. Prie jos akių nebuvo atvejų, kad skriaustų vaikus. A. Č. (duomenys neskelbtini) dėmesio nerodydavo. Sakė, kad jis jau didelis su juo nepasiusi. Vaikų mama yra išvykusi. Vaikai sakė, kad ramiau kai tėčio nėra, nes nėra piktumų tarp mamos ir tėčio. Tėvystės įgūdžių galėtų būti daugiau. Jie stengiasi dėl savo vaikų. Turėjo skolų už butą, tačiau L. M. jas sumokėjo. L. M. buvo sakiusi, kad A. Č. neprisideda prie šeimos išlaikymo. Laukia grįžtančios mamos, darys atvejo vadybos posėdžius. A. Č. jungėsi į pozityvios tėvystės mokymus, lankė priklausomybių konsultanto konsultacijas. Jis gailėjosi po to įvykio. Negali nieko blogo pasakyti apie tai, kaip E. M. prižiūri vaikus. Vaikai tvarkingi, namai švarūs, maisto pagaminta. Vieno apsilankymo metu L. M. guodėsi, kad A. Č. nedirba ir jai vienai tenka visa finansinė našta. L. M. džiaugėsi, kai A. Č. buvo išvažiavęs į užsienį. Ji apie tai kalbėjo, kai A. Č. buvo Lietuvoje. A. Č. buvo išvykęs į Vokietiją prieš Naujus metus, gal 2-3 mėn. ten pabuvo, o paskui karantinas sumaišė jam išvažiuoti.

Nepilnametė liudytoja A. Č., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad kai ji grįžo į namus, tai tėčio nebuvo. Sesė pasakė, kad tėtis geria pas kaimynus trečiame aukšte. Po kiek laiko tėtis parėjo, buvo girtas. Tą vakarą tėtis jos sesę (duomenys neskelbtini) tempė už plaukų. Pati sesė tai sakė. Tėtis broliui (duomenys neskelbtini) davė su kakta į akį, jai apie tai sakė (duomenys neskelbtini). B. T. taip pat jai sakė, kad tėtis jam spyrė ir davė iš kaktos į galvą. Brolis sakė, kad jam skaudėjo. S. V. verkė, ji mano, kad jai skaudėjo. Tą vakarą į jų namus buvo atvažiavusi policija, vaikų teisių specialistės. Apie tai, kad tėtis juos muša, ji pasakojo vaikų teisių specialistei tą dieną, kai buvo atvažiavusi policija, daugiau niekam nepasakojo. Kai tėtis būna girtas, jis būna blogas. Tėtis išgeria dažnai, dažniausiai savaitgaliais, bet kartais ir darbo dienomis. Dabar mamytė yra išvažiavusi dirbti į užsienį. Kai mamytė buvo namuose, tėtis gėrė mažiau (I t. b. l. 94-96).

Nepilnametis liudytojas Ą. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad balandžio 15 d. buvo atvykusi policija. T. A. gėrė pas kaimyną. Vėliau (duomenys neskelbtini) tėtis patempė už plaukų. Jis to nematė, tai jam sakė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) verkė, nes jai skaudėjo. Vaikai sakė, kad tėtis kelėnu sudavė (duomenys neskelbtini) į akį, po to dar į kaktą. Jam skaudėjo. To jis pats nematė, taip jam sakė vaikai. Tėtis geria dažnai. Seniau tėtis ir jam sudavė ranka į ausį, mušė diržu. Mama neleisdavo tėčiui mušti, jie bijojo skųstis vaikų teisėms ir policijai (I t. b. l. 114-116).

Nepilnametė liudytoja A. Č., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad balandžio mėnesį į jų namus buvo iškviesta policija, nes girtas tėtis skriaudė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji namuose nebuvo. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad jai tėtis tempė už plaukų. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad jam tėtis spyrė į užpakalį ir trenkė jam savo galva į akį (I t. b. l. 123-125).

Iš Vaiko nuomonės išklausymo aktų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 15 d. T. Č. nurodė, jog tėvas jam spyrė į užpakalį, galva trenkė jam į kairę akį, ranka trenkė per kaklą. 2021 m. balandžio 15 d. V. Č. nurodė, jog neblaivus tėvas A. Č. virtuvėje jai tempė už plaukų. Jai skaudėjo, verkė (I t. b. l. 175-176, 181-182).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėti nešiojamų vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vietoje T. Č. nurodė, jog tėvas jam spyrė į užpakalį, iš galvos trenkė į akį, ranka trenkė per sprandą. Ties kaire akimi stebimas paraudimas. V. Č. nurodė, jog jai tėvas tempė už plaukų (II t. b. l. 67-70).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos T. T. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame akte aprašytos (duomenys neskelbtini) Č. ir V. Č. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos (I t. , b. l. 185-189).

Tauragės šeimos gerovės centro pateiktoje informacijoje aprašytas A. Č. vadybos posėdis (II t., b. l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ši nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, o tais pačiais veiksmais galima sukelti alternatyvius padarinius: fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą.

Mažamečio asmens sąvoka yra nusistovėjusi tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pateiktuose išaiškinimuose, kuriais turima vadovautis sprendžiant analogiškas bylas, ir BK 140 straipsnio prasme mažamečiu asmeniu yra laikomas nukentėjęs asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis e2A-1091-661/2019). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis T. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, tai yra, sulaukęs 14 metų amžiaus, todėl prokurorė pagrįstai patikslino šią faktinę kaltinimo aplinkybę.

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti išvadą, kad kaltinamojo A. Č. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo vaikams T. Č. ir V. Č. surinkta pakankamai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų E. M., G. A., K. K., I. L., K. S., taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustų nepilnamečių A. Č., Ą. Č., A. Č. bei nukentėjusiųjų motinos L. M. parodymai, kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

A. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai V. Č., (duomenys neskelbtini), bei nepilnamečiui sūnui T. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini). Nors fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui ir nepilnamečiui šeimos nariams patenka į skirtingas BK 140 straipsnio dalis, realizuojant alternatyvios veikos, numatytos skirtingose to paties baudžiamojo įstatymo straipsnio dalyse, požymius, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal sunkiausią požymį numatančią inkriminuojamo straipsnio dalį, nes abu nusikalstamos veikos epizodai, tai yra fizinio skausmo sukėlimas nepilnamečiui T. Č. ir mažametei V. Č. kaltinimo ir teismo traktuojami kaip tęstinė nusikalstama veika.

Bausmės skyrimas

Skirdamas A. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų akivaizdu, kad neigdamas smurtavęs prieš vaikus, jis siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, taip pat nesigailėjo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta visiškai, labai gailisi, bet atsisako duoti parodymus, nes dėl girtumo neatsimena veikos aplinkybių, teismas šį prisipažinimą vertina kaip kaltinamojo deklaratyvų siekimą sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, o ne savanorišką prisipažinimą padarius nusikaltimą, nuoširdų gailėjimąsi ar aktyvų padėjimą išaiškinti nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narį, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu pradėjo dirbti.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – areštą, nustatant šios bausmės terminą didesnį, nei sankcijos vidurkis - 70 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 15 d., 23 val. 30 min. iki 2021 m. balandžio 16 d., 13 val. 52 min. (II t. 104-105, 126-127) – 1 diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam kartu su bausme prokuroro prašomos paskirti baudžiamojo poveikio priemonės, neskirtinos, nes A. Č. nuteistas realia bausme.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (II t. b. l. 139-140) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t. b. l.144-145), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

N. T. Č. ir V. Č. įgaliotas atstovas advokatas P. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo kiekvienam nuketėjusiajam vaikui iš kaltinamojo priteisti po 500 Eur (III t., b. l. 40-41). Ieškinyje nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos T. Č. ir V. Č. patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, baimę. Taip pat patyrė ir fizinį skausmą. Patirtas stresas, dvasiniai išgyvenimai turės įtakos tolimesnei mažamečių vaikų gyvenimo kokybei. Šiuo metu ieškovai jaučia neigiamas pasekmes. Vaikams padidėjo jautrumas, atsirado nemiga, nepasitikėjimas suaugusiais asmenimis. Jiems buvo taikoma psichologo konsultacijos.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos A. T. taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) Č. ir V. Č. civiliniai ieškiniai tenkintini. Teismas, vertindamas neturtinės žalos kriterijus, įvertina tai, kad nukentėjusieji nukentėjo fiziškai, jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, stresą, baimę. Nukentėjusiųjų įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Teismo nuomone, nurodytas neturtinės žalos dydis – po 500 Eur nukentėjusiam vaikui, nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka su jo dydžiu. Dėl aptartų priežasčių, taip pat vadovaudamasis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai priteisti po 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiems T. Č. ir V. Č. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui P. R.. Byloje gauta pažyma, kad už nukentėjusiems suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 301 Eur (III t. b. l. 33-37). Nepilnametis ir mažametė nukentėjusieji neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių, nes jų įstatyminė atstovė – motina L. M. teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu bei civilinio ieškinio pateikimo metu buvo ir šiuo metu yra išvykusi į užsienį, todėl, esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas. Minimos išlaidos įrodytos rašytiniais dokumentais, todėl tenkintinos, priteisiant 301 Eur iš kaltinamojo A. Č. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnamečius dalyvavo psichologė A. A., kuriai už suteiktas T. T. apskrities VPK pagal pateiktas sąskaitas faktūras sumokėjo 73,11 Eur (II t., b. l. 88, 93, 100). Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta T. T. apskrities VPK patirtas išlaidas proceso išlaidomis, kurios turi būti išieškomos priteisiant 73,11 Eur iš kaltinamojo A. Č. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 4 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (I t. b. l. 44-45, 62-63, 94-95,114-115, II t. b. l. 67-69), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. balandžio 16 d., (1 para) ir paskirti A. Č. galutinę bausmę – 69 (šešiasdešimt devynių) parų areštą.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) Č. ir V. Č. civilinį ieškinį – priteisti jų naudai iš kaltinamojo A. Č. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą 301 Eur (tris šimtus vieną eurą).

Išaiškinti A. Č., kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš A. T. T. apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190453332, patirtas išlaidas – 73,11 Eur (septyniasdešimt tris eurus 11 ct) už psichologo paslaugas ikiteisminiame procese. Išieškotas lėšas pervesti T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą, esančią AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – keturis kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.