- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-516-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00791-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- D. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-516-425/2019.
Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00791-2019-9.
2019 m. liepos 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3324-228/2019 sprendžiant ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinio dėl skolos priteisimo atsakovei D. S. priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti 109,82 Eur skolą, 34,96 Eur palūkanas bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. gegužės 24 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti – patikslinti duomenis apie sutartį, kurios pagrindu kyla prievolės atsakovei, kartu pašalinti ir duomenų prieštaravimus ieškinyje bei prieduose, pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodyti, už kokį laikotarpį susidariusią skolą prašoma priteisti.
3. 2019 m. birželio 4 d. buvo gautas patikslintas ieškinys, taip pat pateikta sutartis, kurios pagrindu kyla prievolės atsakovei – 2005 m. rugsėjo 10 d. sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis)
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams bei išaiškino, kad ieškovė turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taip pat grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovės pateiktos Sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir pirminės kreditorės, 9.6. papunkčio matyti, kad Sutarties šalys susitarė, jog visi ginčai dėl Sutarties prievolių vykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimų, nagrinėjami teisme pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Ieškovės buveinės vieta yra Vilniuje. Todėl yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šalies argumentai
7. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, o būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Taigi kai su vartotoju sudaromos tipinės, standartinės, individualiomis sąlygomis nesuderėtos sutartys, kai jų sąlygas parengia ir jas pasiūlo kita sutarties šalis – verslininkas, teismui aiškinant jų turinį nesąžiningų sutarties sąlygų nustatymo teisminės kontrolės tikslu, be kita ko, taikytina taisyklė, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Šalių individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus: jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).
8. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog atsakovė D. S., būdama vartotoju bei silpnesniąja šalimi, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Sutartį sudarė prisijungimo būdu bei dėl sutarties nuostatų derėtis galimybės neturėjo. Pažymėtina, kad viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Sutarties 9.6 punktas, nustatantis, jog visi ginčai kilę dėl kliento skolos, turi būti nagrinėjami ieškovo buveinės vietoje (t.y. Vilniuje) vertintinas kaip nesąžiningas ir iškreipiantis interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Todėl, akivaizdu, jog ieškovės ieškinį, pareikštą laikantis CPK 29 straipsnio nuostatų (pagal atsakovo gyvenamąją vietą), atsisakyta priimti nepagrįstai.
9. Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, kuri yra privaloma ir Lietuvos nacionaliniams teismams, vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Sutarties 9.6. papunkčio nuostata, pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė yra vartotoja, kuri neturėjo galimybės derėtis dėl konkrečių Sutarties sąlygų, todėl tokia sąlyga, kuria nustatoma išimtinė jurisdikcija šalių ginčą spręsti tik pagal ieškovės buveinės vietą, yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, dėl ko pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą.
14. Pirmiausia pažymėtina tai, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
15. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Civilinio proceso kodekso normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti.
16. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, Europos Sąjungos Teisingumo teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar pardavėjo arba tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje nustatyta išimtinę teritorinę jurisdikciją suteikianti sąlyga, kuri yra jame nagrinėjamo ginčo dalykas, nėra nesąžininga vartotojo atžvilgiu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi; Europos Sąjungos Teisigumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje VB Pénzügyi L. Z.. prieš F. S., C-137/08). Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas turi jos netaikyti, nebent vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą tikrindamas savo teritorinę jurisdikciją (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gyorfi, C-243/08, 35 punktas).
17. Papildomai pažymėtina kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas, kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turėtų būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant vartotojui pareikšto ieškinį priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Sutarties 9.6. papunkčio sąlyga, kuria numatyta, jog iš Sutarties kylantys ginčai nagrinėjami pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą, atsisakė priimti pareikštą ieškinį kaip neteismingą skundžiamą nutartį priėmusiam teismui. Tačiau, atsižvelgiant į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas vertino tokios sutarties sąlygos sąžiningumą vartotojo atžvilgiu, t.y. ar atsakovė, būdama vartotoja, sudarydama Sutartį turėjo galimybę rinktis bei derėtis dėl konkrečių Sutarties sąlygų, ar ji buvo supažindinta su tokiomis sąlygomis ir šios sąlygos individualiai aptartos, juo labiau kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai; o teismas, vertindamas, ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, kilus abejonių, turi aiškinti šias sąlygas vartotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirajame skunde išdėstyta teismų praktika bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Sutarties nuostatos dėl teismingumo sprendžiant šalių ginčus, kylančius iš Sutarties, sąžiningumo vartotojo, t.y. atsakovės, atžvilgiu. Dėl pirmiau išdėstyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, dėl ko yra naikinama, o ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinio (patikslinto ieškinio) civilinėje byloje Nr. e2-3324-228/2019 priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.