- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2-18008-800/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13770-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., L. N.
- Kategorijos
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. N., suinteresuotam asmeniui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. N., E. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. N. po savo antrosios žmonos A. E. N. mirties tapo bendro turto įgyto santuokoje paveldėtoju ir priėmė šį bendrą santuokoje su savo antra žmona A. E. N. įgytą turtą.
Pareiškime nurodo, kad pareiškėjo tėvas, A. N., 1992-03-19 išsiskyrė su pareiškėjo motina N. N. ir 1992-08-27 vedė antrą kartą – E. A. V., (po santuokos pavardė – N.), su kuria bendrų ar įvaikintų vaikų neturėjo. Tėvo antroji žmona E. A. N. mirė 2012-12-27. Pareiškėjo tėvas A. N. mirė 2013-01-22. Pirmoje santuokoje su N. N. pareiškėjo tėvas turėjo du vaikus - sūnų K. N. ir dukrą L. N. .E. A. N. 1954-02-28 susilaukė sūnaus E. V.. Pareiškėjo tėvas A. N. testamentu, sudarytu 2007-08-16 Kauno 11-me notarų biure padalino savo turtą pareiškėjui ir seseriai, t.y. pareiškėjui buvo paliktas butas adresu ( duomenys neskelbtini), o seseriai - žemės sklypas su statiniais adresu ( duomenys neskelbtini), piniginės lėšos padalintos pusiau. 2013-03-21 Kauno m. 24 notarų biure pareiškėjui kaip tėvo įpėdiniui buvo išduotas paveldėjimo liudijimas. Nuo 2011 m. spalio mėn. tėvui leidus, pareiškėjas gyvena bute adresu ( duomenys neskelbtini), išlaiko jį ir apmoka komunalinius mokesčius. Pareiškėjo sesuo nuo 2011 m. spalio mėn. rūpinasi žemės sklypu su statiniais adresu ( duomenys neskelbtini), moka už jį nustatytus mokesčius. Nei iki tėvo mirties, nei iki šios dienos niekas nėra pareiškęs pretenzijų į paveldimą turtą. Prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - tai kad jo tėvas A. N. po savo antrosios žmonos A. E. N. mirties tapo bendro turto įgyto santuokoje paveldėtoju ir priėmė šį bendrą santuokoje su savo antra žmona A. E. N. įgytą turtą. Tai būtina tam, kad pareiškėjas su seserimi baigtų turto nuosavybės teisių įregistravimo procedūras.
Pareiškėjas teismo posėdžio palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo E. V. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą (b.l. 42) nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 6, 7, 8, 9, 10, 11) nustatyta, kad pareiškėjo tėvo A. N. sutuoktinė E. A. N. mirė 2012-12-24, pareiškėjo tėvas A. N. mirė 2013-01-22. Iš Kauno m. 24-ojo notaro biuro liudijimo (b.l. 18), oficialaus testamento (b.l. 17), nustatyta, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo A. N. mirties, pateikdamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 21-22, 33) patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjo tėvas A. N. kartu su savo sutuoktine E. A. N., gyvendami santuokoje buvo įgiję turtą – butą, esantį ( duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklypą su statiniais, adresu ( duomenys neskelbtini).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjo K. N. tėvas A. N. turėjo teisę paveldėti sutuoktinės turtą pagal įstatymą (CK 5.13 str.).
Iš pareiškėjo paaiškinimų, suinteresuoto asmens E. V. paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėjo K. N. tėvas A. N. savo aktyviais veiksmais – gyvendamas būste, visą turtą prižiūrint kaip savo, mokant mokesčius, priėmė palikimą po sutuoktinės E. A. N. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti sutuoktinei priklausiusią turto dalį, tačiau netrukus, praėjus mėnesiui po sutuoktinės mirties, pats numirė, nespėjęs įgyvendinti paveldėjimo teisės į sutuoktinės turtą.
Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi galimybių.
Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjui įgyjant teisę priimti palikimą po tėvo mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Valstybė šioje byloje patyrė 16,43 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 3 p., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (miręs 2013-01-22), buvo priėmęs palikimą po sutuoktinės E. A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios 2012-12-24) mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,43 Lt (šešiolika litų 43 ct) (4,76 Eur) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.