Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-297-1020/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
1S-297-1020/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-297-1020/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15.1.5.; 2.15.1.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs nuteistojo R. J. (toliau – R. J. arba nuteistasis) skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Žydrūno Radišausko (toliau – generalinio prokuroro pavaduotojas) 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (2012 m. kovo 12 d. E. T. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 286 straipsnyje. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi apeliantų skundus atmetė ir minėtas apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi R. J. kasacinis skundas taip pat buvo atmestas.

2018 m. balandžio 26 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas nuteistojo skundas dėl baudžiamojo proceso aptariamoje byloje atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 45-1-00211-12 bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo žinoma apie tai, jog dar iki 2012 m. kovo 12 d., kai E. T. buvo sužalotas kelis, ir tai Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kaip šiam asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, 2010 m. spalio 1 d. E. T. buvo pats susižalojęs šį kelį. Taigi, pasak nuteistojo, nebuvo įvertinta šios traumos reikšmė kvalifikuojant 2012 m. kovo 12 d. veiką, t. y. kiek įtakos turėjo ankstesnė nukentėjusiojo patirta trauma.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip to prašė nuteistasis. Šį sprendimą R. J. apskundė generaliniam prokurorui. 2018 m. birželio 1 d. nutarimu generalinio prokuroro pavaduotojas panaikino 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą ir pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – pažymėtina, jog siekiant pašalinti keliamas abejones dėl E. T. nustatyto kūno sužalojimo sutrikdymo masto, būtina surinkti duomenis apie visus E. T. patirtus sužalojimus, kurie galimai įvyko dar 2010 m.; paskirti specialių žinių tyrimą, pateikiant visus surinktus duomenis ir nustatyti ar įvertinus E. T. 2010 metais patirtą kelio traumą, jam 2012 m. kovo 12 d. traumos metu nustatyti kairio kelio sąnario sužalojimai vis dar kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2018 m. rugpjūčio 6 d., po to, kai Panevėžio apygardos prokuratūra atliko papildomus pavestus veiksmus, tarp jų buvo gauta ir specialisto išvada, generalinio prokuroro pavaduotojas priėmė nutarimą nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime nurodyta, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 927/2018(05) (toliau – specialisto išvada) matyti, jog įvertinus E. T. galimai 2010 m. spalio 1 d. patirtą kairio kelio traumą, jam 2012 m. kovo 12 d. traumos metu nustatyti kairio kelio sąnario sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jog sveikatos sutrikdymo mastas dėl šios aplinkybės nepasikeitė. Generalinio prokuroro pavaduotojas konstatavo, jog ištyrus nuteistojo akcentuojamas aplinkybes, paaiškėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu konstatuotas E. T. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas tinkamai, o R. J. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuoti pagrįstai, todėl procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtina nutraukti.

Nuteistasis R. J. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo. R. J. įsitikinimu, net ir atlikus procesinius veiksmus, vis dar neaišku, ar sužalotas E. T. kairys kelis nebuvo pagrindu E. T. patirti būtent nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. neištirta, ar nesant E. T. kairio kelio sužalojimo ir ar jam esant, 2012 m. patirtos traumos padariniai būtų tokie patys. Pasak nuteistojo, pareigūnai nepilnai įvykdė generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimą ir nepaskyrė teismo medicinos ekspertizės, nepavedė ekspertams atsakyti į klausimus, ar galėjo būti E. T. patirtos traumos priežastis ankstesnis jo kairio kelio sužalojimas, ar esant sveikam keliui, buvo galima išvengti tokio pobūdžio traumos ir koks yra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas įvertinus 2010 m. jo patirtus sužalojimus. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo R. J. skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-6-318/2018 ir kt.)

Nuteistasis nurodo aplinkybę, kurią vertina kaip naujai paaiškėjusią – t. y. jog baudžiamojoje byloje, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, nebuvo įvertinta tai, kad nukentėjusysis dar iki 2012 m. kovo 12 d. įvykio, kurio metu jam sužalotas kelis, 2010 m. spalio 1 d. buvo patyręs to paties kelio traumą.

Apygardos teismas pažymi, jog generalinė prokuratūra šios aplinkybės neįvertinimą laikė reikšminga – generalinio prokuroro pavaduotojas 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konstatuodamas, kad ši aplinkybė turi būti ištirta bei įvertinta 2012 m. kovo 12 d. E. T. patirtos traumos kontekste. Šio nutarimo pagrindu, Panevėžio apygardos prokuratūrai buvo pavesta atlikti naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo veiksmus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2018 m. liepos 10 d. Valstybinei teismo medicinos tarnybai buvo suformuota užduotis atlikti objektų (E. T. sveikatos istorija, specialisto išvadų kopijos) tyrimą ir atsakyti į klausimą „Koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas E. T. 2012-03-12 (įvertinant E. T. galimai 2010-10-01 patirtą kairio kelio traumą)“. Kaip matyti iš teismo medicinos eksperto pateiktos specialisto išvados Nr. pG 927/2018 (05), tyrimo metu įvertinus ekspertui pateiktus dokumentus, buvo konstatuota, jog įvertinant E. T. galimai 2010 m. spalio 1 d. patirtą kelio traumą, jam 2012 m. kovo 12 d. traumos metu nustatyti kairio kelio sąnario sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (5 t., b. l. 19-20, 22-24).

Taigi teismas daro išvadą, jog, priešingai, nei nurodo R. J., iš pateiktų duomenų matyti, kad tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu buvo nustatyta, jog 2010 metais E. T. patirta trauma neturėjo įtakos R. J. padarytos veikos kvalifikavimui. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje pateikiama plati 2010 m. galimai E. T. patirtos traumos analizė, dėl jos kilę padariniai, kuriuos įvertinus buvo padaryta išvada, jog jos patyrimas neturėjo įtakos vėlesnės 2012 m. kovo 12 d. traumos susidarymui. Nors užduotyje nebuvo pateikti kiti klausimai, kuriuos skunde nurodo nuteistasis, visgi tiek iš pateiktos medžiagos, tiek iš specialisto išvados turinio akivaizdu, jog buvo vertinama šios traumos įtaka 2012 m. kovo 12 d. traumos susidarymui ir ekspertas neįžvelgė jokios šių traumų tarpusavio priklausomybės. Atitinkamai pažymėtina, jog tai, kad prokuratūra neinicijavo teismo ekspertizės skyrimo, nereiškia, jog specialisto išvada nėra pakankamas duomuo daryti išvadoms – kaip matyti, specialisto išvadą surašė teismo medicinos ekspertas, kurio kvalifikacija ir patirtimi nėra pagrindo abejoti. Be to, pažymėtina, jog ir iš generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. birželio 1 d. nutarimo matyti, kad siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes pareigūnams buvo pavesta paskirti teismo medicinos ekspertizę ar pavesti pateikti specialisto išvadą (5 t., b. l. 16), todėl nuteistojo argumentai, kad Generalinės prokuratūros pavedimai nebuvo įvykdyti, yra nepagrįsti (pats proceso veiksmus pavedęs subjektas vėliau nutraukdamas procesą konstatavo, jog įvykio aplinkybės yra tinkamai ištirtos).

Atsižvelgus į tai, kas minėta, generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimas nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00211-12, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Žydrūno Radišausko 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00211-12.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis