Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-6-318/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-22
Bylos Nr.
1S-6-318/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Nuteistasis
G. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-6-318/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4; 2.15.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. (G. M.) gynėjo V. O. (V. O.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. M. gynėjo V. O. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. G. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinių medžiagų pardavimas G. D.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymas iki 2013 m. rugpjūčio 9 d.) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų laikymas iki 2013 m. spalio 4 d.) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu ir G. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo G. M. konfiskuota 950 Lt (275,13 Eur). Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat yra pripažinti kaltais ir nuteisti D. B., O. Č. (O. Č.) ir T. G..

1.2. Taigi G. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdami bendrininkų grupe su D. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: 2013 m. G. M., , tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs narkotines bei psichotropines medžiagas, D. B. sutikimu atnešė jas į pastarojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur abiejų bendrininkų sutarimu neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė: 15,634 g kanapių (ir jų dalių), labai didelį kiekį – 161,583 g kanapių dervos, 2,595 g kokaino, didelį kiekį – 30,57 g. metamfetamino, 0,034 g amfetamino, 0,572 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimethoxyphenylethylamine, MFT), 14,505 g metilono (bk-MDMA, 3,4-metilendioksi-N-metilkatinono), kol 2013 m. rugpjūčio 8 d. 20.30 val. šios medžiagos kratos metu policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos.

1.3. G. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ne mažiau kaip 23 vnt. ampulių su skysčiais, kurių sudėtyje 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino, ne mažiau kaip vieną tabletę, kurios sudėtyje yra 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ne mažiau kaip 15,834 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei ne mažiau kaip 22 vnt. tablečių, bendra masė – 5,962 g, kurių sudėtyje yra 0,071 g psichotropinės medžiagos – 2-CB (4-bromo-2,5-dimethoxyphenylethylamine, MFT), kol 2013-08-09 14.50 val. šias medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.4. G. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas, o būtent: jis, 2013 m. rugsėjo mėn. viduryje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, Vilniaus m. Karoliniškių mikrorajone neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas – 0,316 g amfetamino, 1,091 g metamfetamino ir 0,219 g PMMA (parametoksimetamfetamino), kurias atgabenęs į aikštelę šalia Karoliniškių turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 950 litų pardavė G. D..

1.5. Be to, G. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 4,07 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kol 2013 m. spalio 4 d. 14.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.6. G. M. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: jis, neturėdamas leidimo iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. 14.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje laikė revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. 017849 būgnelyje įstatytus 5 šovinius ir penkias gumines grankulkes, tokiu būdu pagaminant 5 šaudyti tinkamus savadarbius šaudmenis bei revolverio dėžutėje laikė šaudyti tinkamą savadarbį šaudmenį, pagamintą perdirbant 9 mm kalibro garsinį (signalinį) „R BLANK“ šovinį, kuriuos atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šaudant šiais savadarbiais šaudmenimis, iššautų guminių grankulkių kinetinė energija ženkliai viršija C kategorijos, nedidelės nukaunamosios galios šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J).

2. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato V. Onačkos apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistojo G. M. gynėjo advokato V. Onačkos kasacinis skundas tai pat atmestas.

4. 2017 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo G. M. gynėjo advokato V. Onačkos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kartu su juo pateikiant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, Lietuvos metrologijos inspekcijos, Nacionalinės akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos atsakymus į gynėjo užklausimus, kurie, gynėjo nuomone, leidžia abejoti pateiktų specialistų išvadų teisingumu, juo labiau tokių įrodymų leistinumu. Šie atsakymai patvirtina, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimai atliekami naudojant matavimo priemones be teisinio metrologinio patvirtinimo (kalibravimo, metrologinės patikros ir pan.), kuris būtinas norint tokių tyrimų rezultatus panaudoti baudžiamojoje byloje. Matavimo priemonės, kuriomis byloje buvo identifikuojamos narkotinės medžiagos ir nustatoma jų masė, neturi metrologinį patikrinimą patvirtinančių dokumentų, todėl G. M., kurio kaltumas buvo įrodinėjamas tik specialistų išvadomis, laikytinas nekaltu. Šie atsakymai į gynėjo užklausimus buvo gauti tik bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, todėl pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismams minėtos aplinkybės nebuvo žinomos. Dėl to, gynėjo nuomone, baudžiamoji byla turi būti atnaujinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

5. Generalinis prokuroras 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuodamas tuo, kad nuteistojo G. M. gynėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – LKTC) tyrimų negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme. Gynėjo skunde nurodomi teiginiai dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre atliekamų tyrimų teisingumo ir pateiktų specialistų išvadų kaip įrodymo panaudojimo baudžiamojoje byloje galimybės, yra nepagrįsti. Pareiškime nėra jokių naujų duomenų, leidžiančių įžvelgti BPK 444 straipsnio l dalies 4 punkte nurodytą pagrindą procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl pareiškimas netenkintas.

6. Nuteistojo G. M. gynėjas V. Onačka 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. M. gynėjo V. Onačkos skundą dėl Generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo konstatavęs, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutartyje teismas nurodė nenustatęs naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnyje, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą.

7.1. Gynėjo akcentuojama pagal jo užklausimus gauta informacija apie įrenginius, kuriais buvo atlikti narkotinių medžiagų matavimai, teismams buvo žinoma viso proceso metu. Minėti įrenginiai ir ginčijamos tyrimų metodikos yra nurodyti specialistų išvadose, kurios teismų taip pat įvertintos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas veikos dėl pas D. B. bute laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybių, dalį aplinkybių, o būtent, įgijimą, iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytas, patvirtina, jog byloje surinkti duomenys buvo analizuoti itin išsamiai. 2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis liko nepakeistas nei apeliacinės nei kasacinės instancijos teismų sprendimais.

7.2. 2017 m. birželio 27 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad KTC tyrimams naudojami prietaisai nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą. Prietaisai nėra priskirti teisinei metrologijai, jiems neatliekama teisinė metrologinė priežiūra ir netaikoma metrologinė patikra. Įrenginių tipai nėra traukiami į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą. Tokia pati informacija pateikta ir 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro daktiloskopinių tyrimų skyriaus viršininko atliekančio LPKTC viršininko funkcijas rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad, nors pagal įstatyminį reguliavimą byloje naudotiems prietaisams metrologinė patikra netaikoma, nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, jog šie prietaisai negalėjo būti naudojami tyrimams pagal teisėsaugos institucijos pavedimą atlikti.

Šalies argumentai

8. Nuteistojo G. M. gynėjas V. Onačka skunde Lietuvos apeliaciniam teismui prašo panaikinti Generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuriais atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Gynėjo teigimu, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta, tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.

8.1. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyta LKTC įranga neturėjo teisinio metrologinio patvirtinimo ir dėl to negalėjo būti panaudota tyrimuose pagal teisėsaugos institucijos gautą pavedimą, nes, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, tokių tyrimų rezultatais gali būti naudojamasi tik asmeniniais tikslais arba teisinei metrologijai nepriskirtoje veikloje. Dėl to tokios įrangos panaudojimo metu gauti duomenys pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį negali būti laikomi įrodymais baudžiamajame procese.

8.2. Gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos – buvo nustatinėjamos nepatikrintomis matavimo priemonėmis, o metodikos, pagal kurias buvo nustatoma kokybinė ir kiekybinė medžiagų sudėtis, nebuvo aprobuotos jokios valstybės kompetentingos institucijos. Tyrimų metu buvo naudojamos įslaptintos metodikos, kurių negali įvertinti ir pasitelkti šios chemijos srities specialistai, dėl to gynėjas abejoja tyrimų rezultatų patikimumu, juolab kai tyrimai atlikti netinkamomis matavimo priemonėmis.

Šalies argumentai

8.3. Skunde cituodamas skundžiamos nutarties motyvus, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pats teismas pripažino, jog LKTC naudojami tyrimo prietaisai nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą. Ši aplinkybė, įvertinus Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus teisėsaugos institucijų pavedimu, taikyti teisinį metrologinį reglamentavimą, leidžia spręsti, jog teismo išvada prieštarauja įstatymo reikalavimams ir yra nepagrįsta. Minėtuose tyrimuose naudotiems prietaisams buvo būtina metrologinė patikra.

8.4. Gynėjo teigimu, byla turėtų būti atnaujinta, remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybe, nes G. M. kaltė dėl neteisėto disponavimo draudžiamomis medžiagomis iš esmės įrodinėta vien Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro tyrimų išvadomis, kurios buvo gautos neteisėtu būdu ir dėl to negali būti laikomos tinkamu jo kaltės įrodymu. Daugiau jokių kitų G. M. kaltę patvirtinančių įrodymų nenustatyta, o tai leidžia manyti, jog pastarasis nuteistas nepagrįstai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistojo G. M. gynėjo V. Onačkos skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina. Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

10.2. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.

10.3. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kitų, taip pat yra ir liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų neteisingumas, jeigu duodamas parodymus šis asmuo sąžiningai klydo ir tokiais parodymais yra pagrįstas nuosprendis, ekspertizės akto ar specialisto išvados neteisingumas, neteisingas vertimas, jeigu nėra BK 235 straipsnyje numatytų požymių.

10.4. Nagrinėjamu atveju aktualus šios teisės normos 1 dalies 4 punktas.

10.5. Esminiai nuteistojo G. M. gynėjo skundo argumentai, jog su pareiškimu pateiktuose Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, Lietuvos metrologijos inspekcijos, Nacionalinės akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos atsakymuose į gynėjo užklausimus pateikti duomenys laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, nes jie ne tik leidžia abejoti pateiktų specialistų išvadų teisingumu, bet ir rodo, jog jie negalėjo būti žinomi baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Pažymėtina tai, kad tokie skundo argumentai yra iš esmės analogiški argumentams, kuriuos gynėjas buvo nurodęs Generaliniam prokurorui pateiktame pareiškime pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismui, apskųsdamas minėtą Generalinio prokuroro nutarimą.

10.6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo G. M. gynėjo pareiškime ir skunduose dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios pagal BPK 444 straipsnio nuostatas.

10.7. Pagrindinis gynėjo argumentas, prašant atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, yra tas, jog su pareiškimu pateiktuose valstybės institucijų atsakymuose į gynėjo užklausimus esantys duomenys laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, nes minėti atsakymai gauti, jau įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, todėl negalėjo būti žinomi baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams.

10.8. Tokie gynėjo argumentai yra pagrįsti tik iš dalies.

10.9. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, nors iš tiesų minėti valstybės institucijų atsakymai į gynėjo užklausimus buvo gauti po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, tačiau, priešingai, nei nurodo gynėjas, negalima laikyti, jog juose užfiksuoti duomenys nebuvo žinomi baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams, juo labiau kad jie kokiu nors būdu leidžia byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė bylą išnagrinėję teismai.

10.10. Baudžiamojoje byloje yra septynios ginčijamos LKTC specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog biocheminio tyrimų metu pateiktuose objektuose yra rastos narkotinės ir/ ar psichotropinės medžiagos ir nurodyta konkreti kiekvienos medžiagos sudėtis (t. 1, b. l. 185–186; t. 2, b. l. 4–11, 65–67, 81–83, 125–126, 29–159). Susipažinus su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo atsižvelgta į minėtų tyrimų rezultatus, jų duomenys buvo vertinami tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais, todėl gynėjas nepagrįstai kelia klausimą dėl jų patikimumo, juolab kai viso proceso metu nei nuteistasis G. M., nei jo gynėjas dėl to nesiskundė. Be to minėtos specialisto išvados atitinka BPK 90 straipsnyje numatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nes juose nurodyti tyrimą atlikusio specialisto duomenys, tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Taigi bylą nagrinėjusiems teismams žinomos tiek šių tyrimų išvados, tiek ir pačių tyrimų eiga ir juose taikytos priemonės bei metodai.

10.11. Atsakant į gynėjo teiginius dėl pateiktų atsakymų į jo užklausimus vertinimo, pažymima, jog gynėjo kartu su pareiškimu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikti įvairių valstybės institucijų atsakymai į gynėjo užklausimus patvirtina tik tiek, kad pastarasis kreipėsi į šias įstaigas, prašydamas suteikti informaciją apie byloje atliktiems tyrimams naudotas metodikas ir naudojamų prietaisų patikras, ir jam buvo pateikta bendro pobūdžio informacija apie taikomas patikras, LKTC tyrimus ir jiems atlikti naudojamus prietaisus, kuri, kaip minėta, jau buvo nurodyta ginčijamose specialisto išvadose. Aukštesniojo teismo nuomone, tokio pobūdžio informacija negali būti pagrindas atnaujinti procesą BPK XI dalies tvarka. Šios išvados nepaneigia gynėjo teiginiai, susiję su netinkamu įstatymo nuostatų taikymu.

10.12. Gynėjas skunde cituodamas 2017 m. birželio 27 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko atsakymą, jog LKTC tyrimams naudojami prietaisai, kuriais domisi gynėjas, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą (toliau – patikrų sąrašas), prietaisai nėra priskirti teisinei metrologijai, jiems neatliekama priežiūra ir netaikoma teisinė metrologinė patikra (t. 8, b. l. 116–127), remiasi Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Kadangi minėtas Lietuvos metrologijos inspekcijos atsakymas neva patvirtina jo teiginius, jog LKTC tyrimams turėjo naudoti tik prietaisus, kuriems taikoma teisinė metrologinė patikra, gynėjo nuomone, įrodinėjant G. M. kaltę šioje byloje, minėtomis specialisto išvadomis buvo remtasi nepagrįstai, nes jos neteisėtos. Aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

10.13. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė Vilniaus apygardos teismas, nepagrįsti skundo argumentai, jog šie prietaisai negalėjo būti naudojami tyrimams pagal teisėsaugos institucijos pavedimą atlikti. Pagal įstatyminį reguliavimą, skunde nurodyti LKTC tyrimams naudojami prietaisai nėra įrašyti į jau minėtą patikrų sąrašą ir jie nepriskirti teisinei metrologijai, todėl tokiems prietaisams nereikalinga atlikti gynėjo skunde nurodytą priežiūrą (patikrą). Būtent tai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje. Aukštesniojo teismo nuomone, gynėjas netinkamai interpretuoja minėto atsakymo į gynėjo užklausimą duomenis ir įstatymo nuostatas.

10.14. Atmetami gynėjo skundo argumentai dėl specialistų išvadų pagrįstumo. Kaip minėta, byloje esantys procesiniai dokumentai atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju specialistų išvadas pateikė specialistai J. Ž., N. K., R. S. ir M. M., turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, narkotinių, psichotropinių medžiagų tyrimo specialistų kvalifikaciją ir gana nemažą objektų tyrimo stažą. Jie, vykdydami savo pareigas, buvo įspėti pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 185–186; t. 2, b. l. 4–11, 65–67, 81–83, 125–126, 29–159). Byloje nenustatyta, kad šie specialistai negalėjo atlikti tyrėjų jiems pavestas užduotis dėl objektų ištyrimo, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog minėtos specialistų išvados yra neteisingos ar net melagingos.

10.15. Priešingai nei bando įtikinti gynėjas, LKTC tyrimams naudojamų įrenginių patikra vykdoma įstatymų nustatyta tvarka laboratorijose, naudojant tam reikalingas chemines medžiagas, todėl ta aplinkybė, kad skunde minimi įrenginiai nėra priskirti teisinei metrologijai, metrologinė priežiūra jiems neatliekama ir netaikoma metrologinė patikra, nepaneigia byloje esančių specialistų išvadų teisingumo. 2009 m. gruodžio 1 d. Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos akreditavo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, kaip atitinkantį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus bei tinkamą atlikti narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimus, ką patvirtina ir iki 2021 m. lapkričio 11 d. LKTC išduotas akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.096. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog skunde ginčijamos išvados BPK 20 straipsnio prasme teismo pagrįstai priskirtos prie įrodymų, nustatant G. M. kaltę.

10.16. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad gynėjo skunde išdėstytos abejonės ir samprotavimai dėl šių išvadų pagrįstumo ir teisėtumo yra prielaidų pobūdžio ir nei vieni, nei kartu su kitais bylos įrodymais nepaneigia nuteistojo G. M. kaltės, padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1, 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, nepatvirtina, kad jis padarė mažiau pavojingus nusikaltimus, negu yra nuteistas. Dėl to skunde nurodyti argumentai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

10.17. Vertinant kitus gynėjo skundo argumentus, kuriais iš esmės ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, pažymėtina, kad, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, įrodymų vertinimas nėra pagrindas, kuriuo remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek G. M. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai šį nuosprendį paliko nepakeistą. Taigi tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.

10.18. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria atmestas gynėjo skundas dėl Generalinio prokuroro 2017 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. M. gynėjo V. Onačkos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė