Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo A. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai skirtas 40 parų areštas, kurį paskirta atlikti Panevėžio pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. J. faktinio patalpinimo į pataisos įstaigą, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ir A. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. J. nuteista už tai, kad ji kartu su A. B. 2021 m. kovo 3 d., 10.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB ,,Lidl Lietuva“ priklausantį bendros 334 Eur vertės turtą: keturis suktukus ,,Parkside“, modelis ,,PBSPA 12A1“, kurio vieno vieneto vertė 69 Eur, du smūginius gręžtuvus ,,Parkside“, modelis ,,PDSS 310 B5“, kurio vieno vieneto vertė 29 Eur.

II. Apeliacinio skundo, gynėjo rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausme, todėl prašo teismo pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir paskirti jai švelnesnę bausmę – viešuosius darbus arba baudą. Pažymima, kad ji dėl padaryti nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pat ji yra vieniša motina, auginanti mažametę dukrą, ir dar pati mokosi Akmenės rajono jaunimo ir suaugusių mokymo ir švietimo centre.

3. Nuteistosios A. J. gynėjas V. Kupcikevičius pateiktu rašytiniu paaiškinimu (atsiliepimu) prašo teismo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistajai paskirtą bausmę sušvelninti, pakeičiant bausmės rūšį arba taikant jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nurodoma, kad apeliantei inkriminuota nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, už kurį numatyta keletas alternatyvių areštui bausmių. Apeliantė prisipažino nusikaltusi ir išreiškė gailestį dėl padaryto nusikaltimo, todėl tai turėtų būti vertinama, kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai vertinant kartu su kitomis apeliantę apibūdinančiomis aplinkybėmis (ji yra vieniša mama, augina mažametę dukrą, atlikusi ankstesnę paskirtą bausmę, mokosi), mano, kad nėra būtinybės apeliantei taikyti arešto bausmę, kadangi tokia bausmė neadekvati padarytos veikos pavojingumui, pažeis mažametės apeliantės dukters interesus, nesant kam prižiūrėti vaiko bausmės atlikimo laikotarpiu, juolab pastaroji aplinkybė vertintina svaresniu argumentu bausmės švelninimui. Be to, prašoma įvertinti galimybę taikyti apeliantės atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes arešto bausme apeliantė nuteista pirmą kartą.

4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Justina Vingilytė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistosios asmenybę. Tuo tarpu nuteistosios nurodytos aplinkybės dėl jos auginamo mažamečio vaiko bei mokslų nesulaikė jos nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo ir nuteistosios gynėjo rašytinių paaiškinimų matyti, jog nėra ginčijama nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltės ir veikos kvalifikacijos klausimai, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos ir būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisako šioje nutartyje.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajai A. J. paskyrė griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. arešto bausmę, kurios trukmę nustatė artimą šios bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajai paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti, kadangi pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistosios A. J. asmenybę, tiek jos padarytą nusikaltimą, bei jai skiriamą bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistoji padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra net dvi ją sunkinančios aplinkybės pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktus. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistosios gynėjo rašytinių paaiškinimų argumentą, kad nuteistoji prisipažino nusikaltusi ir išreiškė gailestį dėl padaryto nusikaltimo, kas pakartojama ir nuteistosios apeliaciniame skunde, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistoji tik iš dalies pripažino savo kaltę, neigdama veikimą bendrininkų grupėje. O aplinkybė, susijusi su nuteistosios gailesčiu dėl padaryto nusikaltimo, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti pripažintina atsakomybę lengvinanti tik tuo atveju, jei nuteistoji būtų prisipažinusi, padariusi nusikaltimą, arba padėjusi išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, kas šioje byloje nebuvo nustatyta. Be to, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei įvertino nuteistąją A. J. charakterizuojančius duomenis, kurie išimtinai tik neigiamai apibūdina ją, t. y. nuteistoji skundžiamu nuosprendžiu nuteista jau 3 kartą, ankstesni teistumai taip pat buvo už vagystes, vėl nusikalto praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui po ankstesnės bausmės atlikimo, o net kelis kartus skirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės jokios įtakos nuteistosios elgesiui neturėjo, toliau daromi teisės pažeidimai, įskaitant ir administraciniai nusižengimai, turint galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, juolab ji nuolat pažeidinėjo jai skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Vien šios aplinkybės objektyviai užkerta kelią net svarstyti klausimą dėl apeliaciniame skunde prašomos paskirti gerokai švelnesnės rūšies bausmę – viešuosius darbus arba baudą, kai net ir anksčiau skirtos griežtesnės rūšies bausmės (laisvės apribojimai) nepasiekė baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, o nuteistoji nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Taigi, ankstesnės aptartos aplinkybes rodo, kad toks nuteistosios A. J. elgesys nėra atsitiktinis, o netgi priešingai – vagystės ir kiti teisės pažeidimai yra jos pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas, įvertinus ir tai, kad ji niekur nedirba. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajai A. J. paskirta reali arešto bausmė, kurios trukmė artima bausmės vidurkiui, yra adekvati jos padarytam nusikaltimui, atitinka jos asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ir nuteistosios gynėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji yra vieniša motina, auginanti mažametę dukrą, ir dar mokosi – tai nesutrukdė jai pakartotinai nusikalsti ir jokiu būdu nepagrindžia mažesnio nuteistosios pavojingumo, įvertinus ankstesnius tik neigiamai apibrėžiančius nuteistąją duomenis. Dėl to, teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo ir nuteistosios gynėjo rašytinių paaiškinimų argumentus kaip nepagrįstus ir jų nevertintina bausmės individualizavimo procese, juolab 2021 m. spalio 15 d. pasibaigus vaiko iki 3 metų priežiūros atostogoms, šiuo atveju BK 49 straipsnio 6 dalies imperatyvios nuostatos nėra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į išdėstytus teiginius, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kad šiuo atveju tik arešto bausmės paskyrimas nuteistajai A. J. atitinka teisingumo principą, gali sulaikyti ją nuo naujų veikų darymo ir tokiu būdu pasiekti bausmės tikslus.

9. Be to, nuteistosios gynėjo rašytiniuose paaiškinimuose yra prašoma įvertinti galimybę taikyti nuteistosios A. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jai paskirtos arešto bausmės vykdymą, kadangi tokia bausmė yra paskirta pirmą kartą. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas svarstė šį klausimą, tačiau įvertinęs byloje esančias aplinkybes, susijusias su nuteistosios elgesiu, taip pat ją charakterizuojančius duomenis, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Dar kartą įvertinus visus prieš tai aptartus bylos duomenis, susijusius su nuteistosios A. J. įvykdyto nusikaltimo pavojingumu, taip pat jos buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas jos pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. O ir pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti nuteistąją ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės, juolab kai byloje duomenų, rodančių, kad vagystės ir kiti turtinio pobūdžio teisės pažeidimai yra nuteistosios pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas. Be to, praeityje nuteistosios atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio laisvės apribojimo bausmės, kurių atlikimo tvarka panaši į bausmės vykdymo atidėjimo tvarką, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįgyvendino ir teigiamos įtakos tolesniam nuteistosios elgesiui neturėjo. Dėl to, akivaizdu, jog tik skyrus nuteistajai A. J. realiai atliktiną arešto bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajai A. J. paskirtą bausmę, o laikantis apeliacinio skundo ir nuteistosios gynėjo rašytinių paaiškinimų ribų, nenustatyta pagrindų dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti jos teisinę padėtį. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde ar nuteistosios gynėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. (12.36Mr)PT-8371, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuteistajai A. J. išlaidos sudaro 118,75 Eur. Šiuo klausimu pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

12. Vertinant minėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios A. J., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors apeliacinis procesas buvo inicijuotas pačios nuteistosios ir jos apeliacinis skundas atmestas visiškai, tačiau vertintina tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo būtinas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji A. J. niekur nedirba, augina mažametį vaiką, duomenų apie jos turimą turtą nėra, juolab skundžiamu nuosprendžiu jai dar solidariai priteista 334 Eur suma turtinei žalai atlyginti, o paskirta realiai atliktina arešto bausmė apriboja jos galimybes gauti darbines pajamas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad advokato dalyvavimas apeliaciniame procese buvo būtinas, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajai A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti valstybės naudai 118,75 Eur sumą iš nuteistosios A. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.