Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Duomenų apie ieškovės netinkamą vaiko auklėjimą, mažamečio vaiko teisių pažeidimus ieškovės šeimoje negauta. Didesnė našta išlaikant vaiką tenka ieškovei, atsakovas turėtų rasti galimybę ir labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-YT-8264-641/2020 nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo jų dukra A. D. gyvens su ieškove, atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai teiks periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2020 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės.

Ieškovė prašo padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą motyvuodama tuo, kad vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo pabrangus maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainoms.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir apsaugos principų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2008).

Įvertinus tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo šalių susitarimu buvo nustatytas tėvo teikiamas išlaikymas vaikui, priėmimo ženkliai pakito maisto produktų, paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis, taip pat neginčytina aplinkybė, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl nors trejų metų laikotarpis, įvertinus vaiko amžių, nėra ženklus, darytina išvada, kad tėvo, kuris negyvena kartu su vaiku, teikiamas išlaikymas 200 Eur kas mėnesį yra per mažas. Atsakovas savo iniciatyva didesnio išlaikymo neteikia, prie dukters išlaikymo kitokiu būdu neprisideda, todėl jis priteistinas teismo sprendimu.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl tėvų susitarimu nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo, motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais bei pasikeitusia ekonomine situacija šalyje, tai yra ženkliai išaugusiomis maisto produktų ir paslaugų kainomis, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Ieškovė nurodė, kad dukters A. D. vieno mėnesio poreikius sudaro: maistas 150 Eur, vaistai/vitaminai 50 Eur, lavinimo priemonės (knygos, sąsiuviniai, rašikliai, pieštukai, dažai, ir kitos kanceliarinės priemonės) 20 Eur, darželio mokestis 95 Eur, ekskursijos, rinkliavos darželyje (klasės fondas) 10 Eur, pramogos/laisvalaikio išlaidos (gimtadieniai ir kitos šventės, kinas, kavinės ir kitos pramogos) 60 Eur, rūbai (kasdieniai ir šventiniai, šokių būrelio apranga) 50 Eur, avalynė (žieminė, rudeninė/pavasarinė, vasarinė, šokių) 30 Eur, kitų būtinų daiktų vaikui įgijimas (pvz:. išmanieji įrenginiai, paspirtukas, dviratukas ir kt.) 20 Eur, namų ūkio apyvokos reikmenys, vaiko baldai bei būsto remontas 30 Eur, buitinės priemonės namų švarai palaikyti 10 Eur, higieninės prekės ir paslaugos (dantų, kūno, plaukų priežiūra) 20 Eur, internetas ir televizija (13,90 Eur/mėn. : 2 asm.) 6,95 Eur, transporto priemonės eksploatacinės ir kuro išlaidos 100 Eur, komunaliniai patarnavimai ir kiti gyvenamosios patalpos mokesčiai (elektra 40 Eur, vanduo 7 Eur, šildymas (per metus vidutiniškai 870 Eur) 72,50 Eur/mėn, atliekų tvarkymo išlaidos (74 Eur per metus), 6,17 Eur/mėn, viso 125,67 Eur : 2) 62,84 Eur, kitos nenumatytos, tačiau būtinos išlaidos, pvz. rūbų taisymas ir pan., 10 Eur. Viso vidutiniškai vaiko išlaikymo išlaidos sudarytų 724,79 Eur. Atsakovas skaičiavimų, susijusių su vaiko poreikiais, nepateikė.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, mažamečiui vaikui – žaislai. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečio vaiko gabumai. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Ieškovė pagal galimybes teismui pateikė prekių įsigijimo kvitus, sąskaitas, į bylą pateikė detalius vaiko poreikių paskaičiavimus. Be to, vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems poreikiams, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Akivaizdu, kad ieškovės nurodytos dukters išlaikymui reikalingos sumos, yra jos preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių kiekvieną mėnesį dukrai skirti daugiau kaip 700 Eur.

Įvertinus ieškovės nurodytus poreikius, darytina išvada, kad ji nepagrįstai prie vaiko poreikių priskiria buitinių priemonių namų švarai palaikyti įsigijimo išlaidas, kai yra numatytos 20 Eur išlaidos higienos prekėms ir paslaugoms. Įrodymų, kad reikėtų kažkokių specialių namų švarai palaikyti priemonių dėl dukros sveikatos ieškovė nepateikė, todėl ši suma išminusuotina iš vaiko poreikių sąrašo. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai prie išlaidų vaiko poreikiams nurodė ir 100 Eur transporto priemonės eksploatacines ir kuro išlaidas, kurios taip pat iš vaiko poreikių sąrašo išminusuotinos. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad į darbą ji vyksta nuosavu transportu, kartu nuveža ir dukrą į darželį. Dukra mažametė, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad mažametę dukrą būtina vežioti į specialias įstaigas (mokymo ar gydymo), dėl ko ieškovė patirtų daugiau išlaidų nei būtina jos pačios nuvykimui į darbą, nepateikė.

Šalių dukra gyvena su ieškove. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Atsakovas pripažino, kad su dukra faktiškai nebendrauja, pasisvečiuoti į savo namus jos neparsiveža, su ja neatostogauja, nepramogauja kartu. Atsakovas pripažino, kad prie dukters išlaikymo kitokiu būdu, išskyrus mokamas periodines išmokas, po šalių santuokos nutraukimo neprisidėjo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Atsakovas, gyvenantis atskirai nuo vaiko ir neprisidedantis prie kasdienio rūpinimosi vaiku, turi rasti galimybių teikti kuo didesnį materialinį išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Tai, kad atsakovui atostogas užsienio šalyje, poilsį Lietuvos kurorte apmokėjo kitas asmuo, kaip jis nurodė, jo dabartinė gyvenimo draugė, tai, kad jis vyresnės dukros išlaikymui moka tik 80 Eur, nesumažina atsakovo galimybių teikti didesnį išlaikymą vaikui. Priešingai, parodo, kad atsakovas geba rasti būdų ir galimybių savo gyvenimo pagerinimui, tuo pačiu jis turėtų stengtis ir labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas jaunas, darbingas žmogus, todėl privalo siekti kuo geresnės materialinės paramos savo vaikui.

Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą.

Teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 633 Eur. Šalių dukra A. - mažametis vaikas, neturinti rimtų sveikatos sutrikimų, specialių poreikių, dėl kurių būtų reikalingos papildomos išlaidos, tėvai – gaunantys minimalias pajamas, todėl 600 Eur suma šalių dukros poreikių tenkinimui yra pakankama ir proporcinga tėvų turinei padėčiai. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybių vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 300 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Iš atsakovo priteisus mažesnes nei 300 Eur periodines išmokas, nebūtų užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimas ir nepagrįstai didesnė vaiko išlaikymo našta būtų perkelta ieškovei, su kuria gyvena šalių dukra. Įvertinus būtiną šalių dukrai skirtiną išlaikymą (600 Eur), atsakovo teikiamą išlaikymą (300 Eur) ir valstybės išmoką vaikui (85,75 Eur), likusi išlaikymo suma (214,25 Eur) tektų ieškovei. Toks išlaikymo paskirstymas nepažeidžia tėvų proporcingumo principo išlaikant vaiką, nes ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra (rūbų skalbimas, saugus nuvežimas į ugdymo įstaigą, aprūpinimas maistu, darbužiais ir pan.), slaugymas, ugdymas, mokymas bei nenumatytos išlaidos vaikui susirgus, atsiradus papildomiems poreikiams vaikui augant.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis). Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. balandžio 24 d. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo, skaičiuojant nuo padidintos sumos, t. y. 100 Eur, ir sudaro 27 Eur (100 x 12 x 3% x 75 % = 27) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį patenkinus 93,75 %, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje iki sprendimo priėmimo susidarė 19,92 Eur, priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, t. y. 18,67 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš tarnybos pateiktos pažymos, šioje byloje yra 401,67 Eur. Ieškinį patenkinus 93,75 %, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, t. y. 376,56 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai, padidinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8264-641/2020 nustatytą nepilnamečio vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą.

Priteisti iš V. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2023 m. balandžio 24 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor bank“, AS.

Nustatyti, kad A. D. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ir tvarkys vaiko motina A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. D. 45,67 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Priteisti iš V. D. 376,56 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 56 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.