Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. Č. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo skundą dėl kaltinamojo akto panaikinimo ir dėl teisėjos sprendimo nenusišalinti nuo baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamas A. Č. nagrinėjimo, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Byloje 2021-04-07 buvo gautas kaltinamojo A. Č. skundas, kuriuo jis prašė atmesti byloje surašytą kaltinamąjį aktą kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2020-04-12 nutartimi atsisakė priimti kaltinamojo skundą ir jį grąžino pareiškėjui, motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės skųsti byloje prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą.

3. Bylos nagrinėjimo metu 2021-04–22 vykusiame teismo posėdyje kaltinamasis A. Č. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Aušrai Ragelienei, remdamasis tuo, kad teisėja neatsako į jo užduodamus klausimus, kas rodo, kad ji nagrinėdama bylą ir priimdama nuosprendį nebus teisinga.

4. Bylą nagrinėjanti teisėja jai pareikštą nušalinimą protokoline teismo posėdžio nutartimi atmetė. savo sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad kaltinamasis nenurodė BPK 58 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant teismas privalo nusišalinti, o kaltinamojo nesavalaikiai teikiami klausimai nėra susiję su bylos nagrinėjimu.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Kaltinamasis A. Č. skundžia du jo baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimus: atsisakyti priimti jo skundą dėl byloje surašyto kaltinamojo akto panaikinimo ir atmesti kaltinamojo pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

9. Ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai įtariamojo kaltę pagrindžiančių duomenų, vadovaujantis BK 218, 219, 220 straipsniuose numatyta tvarka byloje yra surašomas kaltinamasis aktas ir byla su kaltinamuoju aktu perduodama nagrinėti teismui. Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, jame nėra konstatuojama įtariamojo kaltė. Šiame procesiniame dokumente aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Pagal kaltinamajame akte suformuotą kaltinimą vyksta bylos nagrinėjamas teisme.

10. Procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Galimybė skųsti kaltinamąjį aktą BPK nėra numatyta. Kaltinamasis, nesutikdamas su kaltinamajame akte išdėstytu ir jam pareikštu kaltinimu gali jį ginčyti bylos nagrinėjimu metu realizuodamas savo kaip kaltinamojo teises, numatytas BPK 22 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo skundą dėl kaltinamojo akto panaikinimo ir grąžino jį kaltinamajam. Aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo išaiškinta jos apskundimo tvarka, vertinama, kad procesinio sprendimo trūkumas, tačiau šis pažeidimas nevertinamas esminiu, kuris sudarytų pagrindą panaikinti priimtą nutartį, juolab, kad apskundimo tvarkos nenurodymas kaltinamajam nesutrukdė pasinaudoti teise apskųsti šią nutartį.

11. Kaltinamasis taip pat skundžia pirmos instancijos protokoline nutartimi priimtą sprendimą netenkinti kaltinamojo pareikšto nušalinimo teisėjai. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota BPK X dalyje. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje yra išvardintos teismų nutartys, kurios nėra skundžiamos: dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

12. Atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas teisingai išsprendė kaltinamojo A. Č. pateikto skundo dėl kaltinamojo akto panaikinimo klausimą, o kaltinamojo A. Č. papildomai tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui teiktas skundas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nenusišalinimo negali būti priimtas ir nagrinėjamas, kadangi BPK 439 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad nutartys priimtos dėl pareikštų nušalinimų neskundžiamos. Įstatymas tam tikrus ribojimus dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus sieja su galimu proceso dalyvių piktnaudžiavimu savo procesinėmis ir kitomis teisėmis siekiant vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, todėl tam tikri procesinių sprendimų apskundimo ribojimai yra galimi. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-178-202/2018, 1S-70-177/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,-

nutaria:

kaltinamojo A. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-12 nutarties atmesti; skundą dėl 2021-04-22 protokolinės nutarties, kuria išspręstas nušalinimo klausimas palikti nenagrinėtą ir grąžinti kaltinamajam.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.