Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir V. K. pareiškimus suinteresuotiems asmenims I. N., Z. A., N. V., A. V., J. N., K. F., Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus civilinės metrikacijos poskyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės-kilmės nustatymo, našlaičio pensijos gavimo ir palikimo paveldėjimo tikslu, kad C. N., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas, o ji – jo dukra.

Pareiškėja V. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės-kilmės nustatymo, našlaičio pensijos gavimo ir palikimo paveldėjimo tikslu, kad C. N., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos brolio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. – jo sūnus.

Pareiškėja S. K. paaiškino, kad jos mama N. K. gyveno kartu su C. N., vedė bendrą ūkį, tačiau nebuvo susituokę. Jie susilaukė trijų vaikų. Jų šeima – mama N. K., tėvas C. N. ir trys vaikai – ji, V. ir A. gyveno tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Iki C. N. mirties jų mama su vaikais niekur nebuvo išsikrausčiusi. C. N. visus tris juos vadino savo vaikais, jie C. N. vadino tėčiu. Jokio kito vyro, kuris galėtų būti jos tėvu, ji nepažįsta. Dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, asocialaus gyvenimo būdo mama santuokos su A. K. laiku nenutraukė, tėvai nesutvarkė dokumentų, todėl jos gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Ji pažįsta tėvo C. N. artimiausius giminaičius – jo seseris Z. A., K. F., brolį J. N., kurie atvykdavę į svečius pas tėvo seserį M., gyvenančią tame pačiame kaime kaip ir jie, gretimame name. Pas tėvą retkarčiais užeidavusi ir jos sesuo N. V., gyvenanti taip pat tame pačiame kaime. Iš tėvo pasakojimų žino, kad I. N. yra jo sūnus iš pirmos santuokos.

Pareiškėja V. K. paaiškino, kad ji yra vyriausia C. N. ir N. K. dukra. Kiek save prisimena, visą laiką gyveno kartu su savo tėvu C. N.. C. N. ją, S. ir A. laikė savo vaikais, jis visus juos išlaikė, jie visi nuo gimimo iki jo mirties gyveno kartu su juo, jo namuose. Retkarčiais bendravo su tėvo giminėmis, tėvo seserimi M. B., kuri gyveno gretimame name. Iš tėvo pasakojimų žino apie jo seseris, brolį. A. K. ji nepažįsta, yra mačiusi iš tolo vieną kartą, kai mama parodė, A. K. nei jos, nei S., nei A. niekada nelankė.

Suinteresuotas asmuo I. N. nurodė, kad jis yra C. N. sūnus, neprieštarauja S. K. ir V. K. pareiškimų patenkinimui. Paaiškino, kad jis į (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių atsikraustė 2011 metais. Lankydavosi tėvo namuose, jo tėvas C. N. gyveno su N. K., augino tris vaikus. Niekada negirdėjo iš tėvo jokių abejonių, kad S. ir A. yra ne jo vaikai, jis jais rūpinosi kaip savo vaikais.

Suinteresuotas asmuo N. V. nurodė, kad ji nesutinka su pareiškimu, nes tiksliai nežino, ar S. ir A. yra tikri jos brolio C. N. vaikai. Ji paaiškino, kad jai žinoma, jog jos brolis C. N. su N. K. pradėjo susitikinėti 1993 metais. Kai N. K. gimė V., C. N. ir N. K. jau gyveno kartu. Visi vaikai gimė jiems gyvenant kartu. N. K. iki C. N. mirties niekur nebuvo išsikrausčiusi, gyveno C. N. name.

Suinteresuotas asmuo A. V. paaiškino, kad ji su savo dėdės C. N. šeima nebendravo, jų namuose nesilankė, žinojo, kad C. N. gyveno su N. K., augino tris vaikus – V., S. ir A., tačiau kieno tie vaikai, ji negalinti pasakyti.

Suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas prašo pareiškimus patenkinti.

Suinteresuoti asmenys Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus civilinės metrikacijos poskyris, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimuose nurodė, kad dėl pareiškimų patenkinimo neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo J. N. nuomonės teisme nepareiškė, raštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad jo brolis C. N. gyveno kartu su N. K., kuri girtavo, vedė asocialų gyvenimo būdą, todėl jis negali patvirtinti, kad N. K. gimę vaikai yra jo brolio vaikai.

Suinteresuotas asmuo Z. A. nuomonės teisme nepareiškė, raštu teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad S. K. ir A. K. yra jos brolio C. N. biologiniai vaikai, nuo 1993 metų iki mirties jos brolis gyveno kartu su N. K., su kuria susilaukė trijų vaikų, kuriais rūpinosi iki savo mirties.

Suinteresuotas asmuo K. F. nuomonės dėl pareiškimų nepareiškė.

Pareiškimai pagrįsti ir tenkintini.

2015 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu panaikinti įrašai 1998 m. lapkričio 11 d. Kelmės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 31 apie tai, kad A. K. yra S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir 2002 m. rugsėjo 27 d. Kelmės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 302 apie tai, kad A. K. yra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš S. K. ir A. K. gimimo įrašų matyti, kad S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra N. K., duomenys apie jų tėvą civilinės metrikacijos aktuose neįrašyti. Iš mirties liudijimo matyti, kad C. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad S. K. ir A. K. motina N. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-138-496/2017 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad C. N., miręs 2012 m. liepos 17 d., yra V. K. tėvas.

Liudytojas A. Š., Kelmės rajono Šaukėnų seniūnijos seniūnas, parodė, kad jam pradėjus dirbti seniūnu 1995 metais N. K. ir C. N. jau gyveno kartu, nors N. K. nebuvo išsiskyrusi su savo sutuoktiniu. Jis lankydavosi sugyventinių namuose, matė, kad jie augino tris vaikus, kurie gimė po N. K. atsikraustymo į C. N. namus. C. N. rūpinosi vaikais, niekada nėra sakęs, kad tai ne jo vaikai. Niekam iš seniūnijos darbuotojų ar kitų bendruomenės narių nekilo abejonių, kad N. K. vaikai, kurių ji susilaukė gyvendama su C. N., yra C. N. vaikai.

Liudytoja V. E., Šaukėnų seniūnijos socialinė darbuotoja, parodė, kad nuo 2011 metų lankė N. K. ir C. N. šeimą, kurioje augo trys vaikai. N. K. sakė, kad tai C. N. vaikai, C. N. neneigė, kad tai jo vaikai, mylėjo vaikus, juos išlaikė.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą suprašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56 (toliau – Apžvalga). Teismų praktika. 2005, 24).

Minėtoje Apžvalgoje nurodyta, kad dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui, nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis tokiu teisiniu reglamentavimu. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Kai vaikas yra gimęs po 2001 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo diena), mirus vaiko tėvui, tėvystė nustatoma pagal naujojo CK normas ( CK 3.146-3.148 straipsniai). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Pareiškėju tokių faktų nustatymo bylose gali būti vaiko motina, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, vaiko globėjas (rūpintojas), mirusio vaiko palikuonys, prokuroras, taip pat vaikas, įgijęs visišką veiksnumą.

CPK nuostatos leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos prašymus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad C. N., miręs (duomenys neskelbtini), yra S. K. ir A. K. tėvas, grindžia aplinkybėmis, jog jų gimimo akto įraše konkretus asmuo kaip tėvas nenurodytas, spėjamas jų tėvas yra miręs, todėl kitokiu būdu gauti C. N. tėvystę patvirtinančių dokumentų nėra galimybės. Pareiškėja S. K. – pilnametė, dėl tėvystės nustatymo A. K. pareiškimą pareiškė jo laikinoji globėja sesuo V. K.. Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad pareiškėja S. K. ir jos brolis A. K. turi teisę žinoti savo tėvą ir šią teisę realizuoti, šią teisę sąlyginai išviešinant, t. y. deklaruojant ją oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraše, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iš to kylančias teises bei pareigas. Taigi, pareiškėjos pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl juridinių faktų nustatymo.

2015 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-221-446/2015, kurioje buvo panaikinti įrašai apie tėvą S. K. ir A. K. gimimo įrašuose, nurodyta, kad teismo posėdžio metu N. K. pripažino, jog nuo 1986 metų su A. K. kartu negyveno, jos nepilnamečiai vaikai S. ir A. gimė jai gyvenant su C. N., kuris yra šių vaikų biologinis tėvas, jis šiuos vaikus pripažino savo vaikais, vaikai žinojo, kad tikrasis jų tėvas yra C. N., o ne A. K., kuris kaip jos sutuoktinis buvo įrašytas tėvu vaikų gimimo liudijimuose. Įsiteisėjusiame Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-138-496/2017 konstatuota, kad N. K. ir C. N. nuo 1990-1993 metų gyveno kaip sugyventiniai.

Aptartų įrodymų visuma – pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai - patvirtina, kad N. K. ir C. N. iki S. K. ir A. K. gimimo ir jiems gimstant gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jų šeimos gyvenamoji vieta buvo C. N. nuosavybės teisėmis priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip sugyventiniai jie gyveno iki pat C. N. mirties 2012 metais. C. N. S. ir A. pripažino savo vaikais, išlaikė juos, rūpinosi jais, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tėvystės neįteisino. Vaikų motinos ir spėjamo vaikų tėvo bendras gyvenimas prieš vaikų gimimą ir jiems gimus pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tėvu nurodytas C. N. pripažino tėvystę. Gyvenimas šeimoje ilgą laiką su vaikų motina ir vaikais yra svarus įrodymas, patvirtinantis tėvystės pripažinimą, įrodantis vaikų išlaikymą, auginimą ir auklėjimą. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad jie pažinojo vienintelį vaikų (S., A., V.) tėvą – C. N., su kuriuo gyveno iki jo mirties, kuris jais visais rūpinosi ir juos augino. Esant aptartų aplinkybių visumai pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkinami.

Pareiškėjoms S. K. ir V. K. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos, susidariusios šioje byloje, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimus tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės-kilmės nustatymo, našlaičio pensijos gavimo ir palikimo paveldėjimo tikslu, kad C. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės-kilmės nustatymo, našlaičio pensijos gavimo ir palikimo paveldėjimo tikslu, kad C. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.