Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei N. K., tretiesiems asmenims I. N., N. V., A. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad V. K. gimimo metu jos mama N. K. gyveno su C. N., nors nebuvo susituokusi su juo ir nebuvo išsituokusi su A. K., todėl ieškovės gimimo liudijime, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, vaiko tėvu buvo įrašytas mamos sutuoktinis A. K., neįrašant jo duomenų, t. y. gimimo datos ar asmens kodo, bei kitų duomenų. Ieškinyje nurodoma, kad A. K. niekada ieškovės neaugino, nepripažino savo vaikais nei jos, nei kitų N. K. vaikų - A. K., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad jie visą laiką žinojo, jog tėvas yra kartu su mama gyvenantis C. N.. Jis, būdamas gyvas, pripažino savo tėvystę tiek ieškovei, tiek jos broliui ir seseriai, jais rūpinosi ir išlaikė iki savo mirties. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2016 metų vasarą ji išgirdo iš savo brolio I. N., kad mirusiojo tėvo C. N. vardu, yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris 1996 metais jam atiteko pagal apskrities viršininko sprendimą. Sužinojusi, kad yra turto, kurį turi teisę paveldėti, V. K. kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir į teismą. Mano, kad nepraleido termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. K. paaiškino, kad ji visą laiką nuo vaikystės, kiek tik prisimena, gyveno kartu su mama N. K. ir tėčiu C. N.. Šis ją ir jos brolį Aivarą bei seserį Sonatą vadino savo vaikais – dukromis, sūnumi, o jie C. N. vadino tėčiu. Iš pradžių jie bendraudavo su C. N. giminėmis, žinojo giminystės ryšį su jais. (duomenys neskelbtini) C. N. mirė. Po jo mirties ji su mama ir broliu bei seserimi liko gyventi tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji, būdama nepilnametė, niekada nesidomėjo, kas yra įrašyta dokumentuose, kas yra įrašytas jos tėvu. Ji nurodė, kad 2016 metų vasarą ji sužinojo, kad C. N. turėjo turto ir ji turi teisę paveldėti tėvo turtą, tačiau tada pamatė, kad jos tėvu įrašytas A. K., kurio ji net nepažįsta, su juo nebendravo, yra mačiusi tik vieną kartą gatvėje. A. K. jai parodė mama N. K. ir pavadino jos buvusiu vyru. Prašo patenkinti jos ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad V. K. gimė 1996 metais, rugpjūčio 21 dieną, jos tėvais įrašyti A. K., lietuvis, nenurodytas asmens kodas, ir N. K., lietuvė, nurodytas asmens kodas. Santuoka tarp N. K. ir A. K. buvo nutraukta 2015 metų rugsėjo 8 dienos teismo sprendimu. Nutraukiant santuoką buvo nuspręsta patenkinti A. K. priešieškinį ir panaikinti įrašai, kad A. K. yra N. K. vaikų S. K., gim. (duomenys neskelbtini) it A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Sprendime įrašyta, kad N. K. ir A. K. kartu negyveno apie 29 metus iki santuokos nutraukimo, nuo 1986 metų jie nebendravo, intymių santykių nepalaikė. Civilinės bylos dėl N. K. ir A. K. santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu V. K. buvo pilnametė, ji buvo 19 metų, todėl yra pagrįstas aiškinimas, kad šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl V. K. tėvystės. Gyventojų registro duomenyse įrašyta, kad A. K. yra miręs (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 str. 1 dalis numato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Remiantis šiuo straipsniu N. K. gimusio vaiko V. K. tėvu buvo įrašytas jos sutuoktinis A. K.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 1 d. vaikui gimus tėvams esant santuokoje nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. CK 1.131 str. 2 d. numato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Ieškovė V. K., būdama nepilnametė neprivalėjo ginčyti duomenis apie tėvą, įrašytą jos dokumentuose. Pilnamete ji tapo 2014 m. rugpjūčio 22 dieną. Ieškovė nurodė, kad ji tapusi pilnamete nesidomėjo, kas jos gimimo liudijime įrašytas tėvu, nes visą savo vaikystę buvo įsitikinusi, kad jos tėvas yra C. N.. Tik 2015 metais ji iš mamos sužinojo, kad broliui ir seseriai, kurie dar buvo nepilnamečiai, teismo sprendimu yra nuginčyta tėvystė. Vėliau ji sužinojo apie C. N. po mirties likusį turtą. Siekdama paveldėti tėvo turtą, apie kurį anksčiau nežinojo, ji išsiaiškino, kad negali paveldėti, nes pagal įrašus registre ir gimimo liudijimą, nėra įrašyta kaip C. N. dukra. Ji iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, vėliau į teismą.

Iš Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barččauskienės pažymos matyti, kad po C. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla buvo užvesta 2016 m. rugsėjo 27 dieną. V. K. advokatas paskirtas 2016-06-02 VPTPT sprendimu, o ji su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-12-27. Atsakovė ir tretieji asmenys neprašo byloje taikyti ieškinio senatį. Iš aptartų įrodymų matyti, kad tapusi pilnamete ir 2016 metais sužinojusi apie galimą C. N. turto paveldėjimą, ieškovė V. K. nedelsiant – 2016-04-01- kreipėsi teisinės pagalbos ir į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, todėl teismas pripažįsta, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino.

Liudytoja M. B. paaiškino mačiusi, kad jos brolis C. N. gyveno kartu su N. K., jie kartu apsigyveno iki 1993 metų, vėliau su jais augo V. K.. Liudytoja suprato, kad ši mergaitė yra jos brolio C. dukra. Sugyventiniai nuolat girtavo.

Liudytoja E. V., dirbanti socialine darbuotoja, nurodė, kad nuo 2008 metų matė, jog N. K. gyveno kartu su C. N.. Jie augino tris vaikus. Nijolė teigė, kad visi trys vaikai yra jos sugyventinio C. N. vaikai. C. N. mylėjo tuos vaikus, jis parnešdavo uždarbį į namus, vaikus išlaikė. A. K. liudytoja yra mačiusi vieną kartą seniūnijoje prašantį soc. paramos, tačiau apie tai, kad tarp A. K. ir N. K. būtų koks nors bendravimas ji nematė.

Liudytojas A. Š., Šaukėnų seniūnijos seniūnas, paaiškino, kad N. K. visą laiką gyveno su C. N. kaip sugyventiniai, nors N. K. nebuvo išsiskyrusi su savo sutuoktiniu. Jis lankydavosi sugyventinių namuose, matė, kad jie augina vaikus, tarp kurių buvo V. K.. C. N. rūpinosi šiais vaikais kaip tėvas. Jis niekada nėra sakęs, kad tai ne jo vaikai. Sugyventiniai gyveno šia diena, girtavo, buvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Iš šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimų, 2015-09-08 teismo sprendimo byloje Nr. 2-221-446/2015 matyti, kad atsakovė N. K. maždaug nuo 1990-1993 metų gyveno kaip sugyventiniai su C. N., su A. K. visiškai nebendravo, todėl A. K. negali būti V. K., gimusios 1996-08-21, tėvas. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Panaikinus rašą apie V. K. tėvą yra spręstinas klausimas dėl jos tėvystės. Iš mirties liudijimo AA Nr. 633542, išduoto Kelmės rajono savivaldybės Šaukėnų seniūnijoje, matyti, kad C. N. mirė 2012 metų liepos 17 dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga“, kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę.

Ieškovė į bylą yra pateikusi visą eilę dokumentų, kurie buvo išduoti C. N..

Iš anksčiau aprašytų parodymų ir rašytinių įrodymų visumos daroma išvada, kad N. K. ir C. N. nuo 1990-1993 metų iki pat C. N. mirties 2012 metais buvo sugyventiniai, jiems gyvenant kartu gimė V. K., C. N. ją pripažino dukra, išlaikė, rūpinosi, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tėvystės neįteisino dėl to, kad atsakovė N. K. nebuvo nutraukusi savo ankstesnės santuokos. Vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendras gyvenimas prieš vaiko gimimą ir jam gimus pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tėvu nurodytas C. N. pripažino tėvystę. Gyvenimas šeimoje su vaiko motina ir vaiku yra svarus įrodymas, patvirtinantis tėvystės pripažinimą, įrodantis, vaiko išlaikymą, auginimą ir auklėjimą. Ieškovė V. K. parodė, kad ji pažinojo vienintelį savo tėvą – C. N., su kuriuo gyveno iki jo mirties, kuris ja rūpinosi ir augino. Tai patvirtino visi kiti teismo posėdžio metu apklausti asmenys.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Bei vaikas gali siekti paveldėti savo tėvų turtą. Tai reiškia, kad V. K. turi teisę žinoti savo tėvą ir šią teisę realizuoti, šią teisę išviešinant, t. y. deklaruojant ją oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraše, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iš to kylančias teises bei pareigas. V. K., sulaukusi pilnametystės pagrįstai, turėdama tokią teisę kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės fakto – nustatymo. Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, suteikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės N. K. valstybei priteistina: 41 Eur žyminis mokestis, 15 Eur (suapvalinta iki Eur.) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 56 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei V. K. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, už kurią valstybė turėjo 408,92 Eur. išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės N. K. valstybei (CPK 99 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 259 str., 268 str., 270 str., 307 str. 448 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti gimimo metrikų knygoje ir gimimo liudijime 1996-11-04 įrašą Kelmės rajono Šaukėnų sen., CM skyriaus, akto įrašo Nr. 36, apie tai, kad A. K., tautybė lietuvis, yra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu bei vaiko teisės žinoti savo tėvą tikslu, kad C. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660; bei 408,92 Eur, (keturis šimtus aštuonis eurus) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.