Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Irena VapsvienėBylos Nr.: 1S-163-193/2013Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4; 2.2.3.1.1; 1.2.14.7.1

2013 m. sausio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios O. A. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-01-11 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-12-33 nutarimo atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-01-11 nutartimi buvo atmestas nukentėjusiosios O. A. gim. (duomenys neskelbtini) m. skundas kaip nepagrįstas. Ji apylinkės teismo prašė: - panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (toliau - Utenos apylinkės prokuratūros) prokurorės 2012-11-09 nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 49-1-00334-11 ir tyrimą atnaujinti; - panaikinti Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-12-13 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti minėtą 2012-11-09 prokurorės nutarimą; - įpareigoti Utenos apylinkės prokuratūrą perduoti bylą, anot apeliantės, ne šališkai prokurorei L. G., o kitam pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji sudėtys:

Objektyvioji pusė (baudžiamosios veikos, nusikaltimo padarymo aplinkybės)

Pažeidimo objektas (teisinis gėris, kurį gina baudžiamasis įstatymas ir į kurį kėsintasi nusikaltimu).

Nusikaltimo veikos subjektas - asmuo, pažeidęs baudžiamąjį įstatymą

Subjektyvioji pusė (kaltė).

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Taigi, priešingai negu teigiama pateiktame Panevėžio apygardos teismui skunde, sutinkamai su Baudžiamojo kodekso nuostatomis asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (tame tarpe ir pagal skunde nurodomą 184 straipsnio 1 dalį), tik tuo atveju, kai nustatomi visi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčiai būtini požymiai, tame tarpe ir kaltė. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų (požymių) negalima ir asmens atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą, tame tarpe negalimas ir baudžiamasis jo persekiojimas atliekamas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas- jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Skundu ginčijamą 2012-11-09 nutarimą prokuroras (ė) priėmė vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 170 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 212 straipsnio 1 punktu ir 214 straipsnio 1 punktu.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato proceso nutraukimą, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( apie tai skundą nagrinėjantis teismas jau pasisakė aukščiau).

BPK 170 straipsnio 4 dalies 3 punktas (2010-09-21 įstatymo Nr.XI-1478 redakcija) nustatė, kad tik prokuroras priima sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio kodekso 3 ar 3² straipsnyje numatytų aplinkybių: 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

BPK 214 straipsnio 1 dalis nustatė (iki 2012-12-24 galiojusi redakcija), kad BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu.

Taigi, aukščiau nurodytos BPK normos, priešingai negu teigiama nagrinėjamame skunde, ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja prokurorą nutraukti ikiteisminį tyrimą ne tik tuo atveju, kai nenustatyta asmens kaltė, bet ir tuo atveju, kai tokia asmens kaltė neįrodyta. Prokuroras (ė) 2012-11-09 nutarimu turėjo teisę ir pareigą spręsti N. A. veikos atitikimo baudžiamojo kodekso straipsnių sudėčiai, tame tarpe kaltės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį klausimą, tai prokuroras (ė) padarė nepažeisdamas BPK ir BK reikalavimų. Apie tai pakankamai motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta ir skundžiamuose 2012 m. gruodžio 13 d. Utenos rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarime bei 2013-01-11 Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse.

Skundu Panevėžio apygardos teismui yra ginčijamas ir prokurorų priimtų nutarimų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties pagrįstumas N. A. veiksmų traktavimo kaip kazuso klausimu.

Sutinkamai su teismų praktika BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas turto iššvaistymas- tai neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims.

Skundžiamais prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais nustatyta, kad 2012 metų kovo 8 d. sutuoktinis N. A. pagal žmonos O. A. notariškai patvirtintą įgaliojimą už 25 000 litų pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Kosmoso g. (duomenys neskelbtini), Visagine, o gautus pardavus pinigus pametė. Nagrinėjamuose sprendimuose konstatuota aplinkybė, kad gautus už parduotą žmonai priklausantį butą N. A. pinigus pametė apygardos teismui pateiktu skundu nėra ginčijama, tik tvirtinama, kad tokie N. A. veiksmai neatitinka Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų būti atidžiam ir rūpestingu su jam patikėtu ar jo žinioje esančius turtu. Atliktu tyrimu nėra nustatyta, kad pamestus N. A. pinigus užvaldė kiti - treti asmenys, tokia aplinkybė yra tik prielaida, taigi nėra ir būtinojo BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio- nėra nustatyta, kad N. A. pamesti pinigai pateko tretiesiems asmenims.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką - tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (nutartis 2K-49/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomeninio poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio teismo nutarimai 1997-11-13, 2005-11-10).

Iš baudžiamosios bylos duomenų t.y. iš Įgaliojimo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2010-12-13) matyti, kad O. A. įgaliojo N. A. tvarkyti, valdyti ir disponuoti (su teise parduoti, dovanoti, mainyti ir kt.) asmeninės nuosavybės teise pastarajai priklausantį butą Kosmoso g. (duomenys neskelbtini), Visagino m., <....> tuo tikslu atstovauti visose įmonėse <....> pasirašyti sutartis, <....> gauti priklausančius pinigus <....>.Vykdant įgaliojimą vadovaujamasi CK 6.756-6.765, 2.132-2.151 straipsnio nuostatomis <....>. Įgaliojimas pasibaigia: pasibaigus įgaliojimo terminui, įgaliotojui panaikinus įgaliojimą, <....>. Atstovas privalo pateikti atstovaujamam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įgaliojimas išduotas 5 (penkerių) metų laikotarpiui. <....>.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisingai pažymėta, kad veikiant įgaliojimų pagrindu tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik atsiradus būtinoms sąlygoms. Jos turi būti susijusios su civilinių teisinių santykių objektyviu apsunkinimu, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles. Svarbu nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių santykių ribas.

Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos, tarp sutuoktinių (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu nepasibaigęs santuokos nutraukimo bei turto padalinimo procesas, taigi veika nėra peržengusi civilinių santykių ribų.

Skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis neteisėta ir nepagrįsta todėl, kad nepakankamai motyvuota, neatsakyta į motyvus, išdėstytus šešiuose skundo lapuose, atmetami: teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kaip seka iš skundų tiek vyriausiajam prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek aukštesnės instancijos teismui, jie yra praktiškai analogiški, ginčijami tie patys klausimai tai pačiais pagrindais, taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje pritardamas vyriausiojo prokuroro nutarime išdėstytoms išvadoms ir pakartotinai jų neaptarinėdamas, pažeidimų, kuriais būtų buvę suvaržytos proceso dalyvių teisės, nepadarė.

Dėl nurodytų priežasčių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-01-14 nutartis yra pagrįsta, motyvuota, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai priimti sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, todėl juos naikinti skunde nurodomais motyvais bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

O. A. skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo 2013 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.