- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2008-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-107-544/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. K., R.
- Advokatai
- Nona Pulokienė
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-107-544/2008
teisėjas Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 75.4.3; 75.8; 99.5: 114.4; 114.7; 114.11; 121.18; 125.1;
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 01 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei advokatei Nonai Pulokienei, atsakovui R. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-526-500/2007 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, ieškovę ir jos atstovę, prašiusias apeliacinį skundą atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo 1983-10-06 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje šalių įgytą turtą: jai nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), Pasvalio raj. 10 133 Lt vidutinės rinkos vertės, 0,0400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone 145 Lt vidutinės rinkos vertės, dujinę viryklę „Hansa“ 400 Lt vertės, skalbimo mašiną „Samsung“ 500 Lt vertės, sofą lovą 300 Lt vertės, atsakovui priteisti 1/3 dalį minėto buto su rūsiu 5066 Lt vidutinės rinkos vertės, 4 dalių sekciją 800 Lt vertės, stiklinį staliuką 200 Lt vertės, TV „Sony“ 1500 Lt vertės, namų kino sistemą „Sony“ 1800 Lt vertės, šviestuvą 500 Lt vertės, minkštų baldų komplektą „Vingis“ 1700 Lt vertės, video grotuvą „Samsung“ 470 Lt vertės, vaizdo kamerą „Samsung“ 1300 Lt vertės, TV „AKAI“ 300 Lt vertės, šaldytuvą „Hansa“ 700 Lt vertės, TV „Philips“ 200 Lt vertės, miegamojo komplektą 1200 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 400 Lt vertės, TV staliuką 300 Lt vertės, nepilnametės dukters L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą nustatyti su ieškove, jos išlaikymui iš atsakovo priteisti 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus jį priteisiant turtu - atsakovui priteisto minėto buto dalimi. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad bendro ūkio su atsakovu neveda ir kaip sutuoktiniai negyvena nuo 2000 metų. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris buvo nelojalus šeimai, jos negerbė, smurtavo jos ir vaikų atžvilgiu, buvo neištikimas. Dukters L. iki jos pilnametystės neišlaikė, todėl prašo priteisti 4800 Lt įsiskolinimą buto dalimi, nes atsakovas nuo 2001 metų neturi pastovaus darbo ir pajamų. Prašė nukrypti nuo sutuoktiniams priklausančio turto lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę turto dalį, nes su ja gyvena dukra, atsakovas smurtauja, yra agresyvus, dėl ko su juo viename bute gyventi nebus įmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007-12-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko „K.“ pavardę, pripažino jai nuosavybės teisę į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pasvalio raj., kurio vidutinė rinkos kaina 15 200 Lt, į 0,0400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pasvalio raj. 146 Lt vidutinės rinkos vertės, į dujinę viryklę „Hansa“ 400 Lt, skalbimo mašiną „Samsung“ 500 Lt. vertės, sofą-lovą 300 Lt vertės, stiklinį staliuką 200 Lt vertės, šviestuvą 500 Lt. vertės, minkštą komplektą „Vingis“ 1700 Lt vertės, TV „AKAY“ 300 Lt vertės, šaldytuvą „Hansa“ 700 Lt vertės, TV „Philips“ 200 Lt vertės, miegamojo komplektą (2 lovos ir spinta) 1200 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 400 Lt vertės, pripažino atsakovui nuosavybės teisę į santuokoje įgytą turtą: 4 dalių sekciją 800 Lt vertės, TV „Sony“ 1500 Lt vertės, namų kino sistemą „Sony“ 1800 Lt vertės, vaizdo grotuvą „Samsung“ 470 Lt vertės, video kamerą „Samsung“ 1300 Lt vertės, televizoriaus staliuką 300 Lt vertės ir priteisė jam iš ieškovės 7787, 50 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai L. K. priteisimo paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 p. 3 p. pagrindu. Taip pat teismas paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir valstybei.
Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, ją išsaugoti šalims to nepageidaujant galimybių nėra, jos ilgą laiką bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena. Teismo nuomone, liudytojų S. R., B. V., šalių dukrų parodymais įrodyta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir naudojo prieš ją ir vaikus smurtą, buvo neištikimas. Nors atsakovas paminėtas aplinkybes neigė ir įrodinėjo, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė, tačiau tam įrodyti jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės ir liudytojų nurodytas virš aplinkybes bei patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nepateikė. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nes nenustatyta, jog liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėti atsakovą. Todėl sprendė, jog nėra pagrindo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir ją nutraukė dėl atsakovo kaltės: jo žiauraus elgesio su sutuoktine ir santuokinės neištikimybės (CK 3.60 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgijusios 2 kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Pasvalio raj. 15 200 Lt vidutinės rinkos vertės (b. l. 19), 0, 0400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Pasvalio raj. 146 Lt vidutinės rinkos vertės (b. l. 21), ieškinyje bei atsiliepime nurodytą kilnojamą turtą, dėl kurio apimties, vertės, padalijimo natūra tarp šalių ginčų nekilo. Įstatymas preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo jų lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. numatytais atvejais. Tokių atvejų teismas nenustatė, todėl šalims pripažino lygias dalis į santuokoje įgytą turtą. Tačiau įvertinęs tai, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, jo žiauraus elgesio, smurto prieš šeimos narius, taip pat į tai, kad butas tik dviejų kambarių ir jame gyvena nors šiuo metu ir pilnametė, tačiau moksleivė, šalių duktė L., bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog natūroje padalinti buto lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams paskiriant naudotis po ½ buto dalį nėra galimybės. Todėl ieškovei pripažino nuosavybės teisę į visą butą su rūsiu, o atsakovui iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją už ½ dalį minėto buto vertės. Nesant ginčo, žemės sklypą teismas priteisė ieškovės nuosavybėn, o iš ieškovės atsakovui priteisė piniginę kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo. Kadangi teismas konstatavo, kad sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys lygios, tai ir kilnojamąjį turtą teismas tarp šalių padalino natūra iš esmės lygiomis dalimis: ieškovei priteisė 6400 Lt vertės, atsakovui - 6170 Lt vertės kilnojamąjį turtą. Teismas laikė nustatyta, kad minėto buto vertė yra 15 200 Lt., žemės sklypo - 145 Lt, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 7672,50 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, 115 Lt piniginę kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Teismas ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai Ligitai už laikotarpį nuo 2005-06-23 iki jos pilnametystės (2007-08-19) priteisimo paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 p. 3 p. pagrindu, nes nustatė, kad, nors 2007-06-27 ieškinys pateiktas iki L. K. pilnametystės, tačiau jame ieškovė neprašė priteisti 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimo, dėl kurio reikalavimą pareiškė L. K. jau esant pilnametei 2007-10-24, todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimo teisė ieškovei nepriklauso ir ji neturi įgaliojimo vesti bylą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-12-19 sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šalims priteisti po ½ dalį santuokoje įgyto turto: jam natūra priteisti ½ dalį 61 900 Lt rinkos vertės buto (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone bei be kilnojamojo turto, kurį teismas priteisė, dar priteisti šaldytuvą 400 Lt vertės bei minkštų baldų komplektą „Vingis“ 1700 Lt vertės, ieškovei priteisti natūra ½ buto (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone 61 900 Lt rinkos vertės, 0,0400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone 146 Lt vidutinės rinkos vertės, dujinės viryklės „Hansa“, skalbimo mašinos „Samsung“ kainas nustatyti po 1000 Lt, šviestuvo - 700 Lt vertės, TV „Philips“ - 400 Lt vertės. Jeigu teismas manytų, kad buto natūroje padalinti lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams nėra galimybės, prašo iš ieškovės jam priteisti 30 950 Lt buto rinkos vertės kompensaciją.
Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, teisingai konstatavęs, kad šalių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios ir nėra aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padaręs išvadą, kad buto natūra padalinti nėra galimybių, nebuvo iki galo teisingas ir sąžiningas, nes jam piniginę kompensaciją už buto dalį priteisė nesilaikydamas CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d. principų, kadangi nenustatė buto rinkos vertės, nors VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta 15 200 Lt buto vertė neatitiko tikrovės. Teismas nesivadovavo CK 3.119 str., numatančiu, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, taip pat CPK 376 str. 1 d., numačiusia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. To nepadaręs pats ir nepasiūlęs šalims pateikti nepriklausomų turto vertintojų išvadas apie buto rinkos vertę, teismas pažeidė materialinės teisės normas, padarė neteisingas išvadas, kas turėjo įtakos iš dalies neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Negalėjo numanyti, kad teismas visą butą priteis ieškovei, o jam priteis kompensaciją už tenkančią dalį, nes šalys to neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie realią buto rinkos vertę. Tokius įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teismui, prašo pateikta išvada vadovautis ir laikyti įrodyta, kad reali buto rinkos vertė yra 61 900 Lt. Mano, kad teismo išvadai, jog sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, prieštarauja teismo sprendimo dalis, kuria didesnė kilnojamojo turto dalis priteista ieškovei, nors ji to net neprašė. Teismas, priteisdamas ieškovei natūra didžiąją kilnojamojo turto dalį, pažeidė CK 3.127 str. 3 d., numatančią, kad turtas tarp sutuoktinių dalijamas natūra. Teismas dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo nenustatė, kad jo tarp sutuoktinių negalima padalinti natūra. Nors tarp šalių padalinto kilnojamojo turto vertės skirtumas yra tik 230 Lt, tačiau realiai atsakovei teko didesnės vertės turtas, nes ieškinyje ieškovė nurodė per mažas dujinės viryklės, skalbimo mašinos, šviestuvo, televizoriaus kainas, kurios turėjo būti atitinkamai 1000, 1000, 700, 400 Lt bei per didelę šaldytuvo kainą, kuri turi būti 400 Lt. Kitas turtas įvertintas teisingai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-12-19 sprendimas keistinas (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, be pagrindo netaikė CPK 376 str. nuostatų, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas – CK 3.117 str. 1 d., 3. 119 str., 3.127 str. 3 d., dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl santuokoje šalių įgyto buto rinkos vertės nustatymo ir kompensacijos dydžio už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį nustatymo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad tarp šalių 1983-10-06 buvo sudaryta santuoka, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. ir (duomenys neskelbtini) dukra N., kurios sprendimo priėmimo dienai buvo pilnametės (1 t., b. l. 16, 17-18, 20). Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone, kurio vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 15 200 Lt, o turto vertintojo nustatyta rinkos vertė 2008-01-01 yra 61 900 Lt, 0,0400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, kurio vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 145 Lt, taip pat šalių 12 570 Lt įvertintą kilnojamąjį turtą, dėl kurio ginčų nekilo (1 t., b. l. 6-7, 12-14, 19, 21-22, 38-39, 83, 2 t., b. l. 6-24, 42).
Byloje nustatyta ir neginčijama, kad ginčo butas yra įgytas šalių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Todėl butas, kaip ir kitas santuokoje įgytas turtas, dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles. Teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.123 str.), atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nurodytas aplinkybes parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. 1-4 dalyse numatytais atvejais, kurių nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, tinkamai savo išvadas šioje dalyje pagrindė ir motyvavo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005; 2003-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003).
CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d. ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (LAT CBS 2006-10-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-526/2006). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje byloje abi šalys turtą prašė padalinti natūra. Teismas nusprendė, kad, nors šalių santuokoje įgyto turto dalys lygios, bet yra pagrindas butą priteisti natūra ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, ir kolegija sutinka su šia pagrįsta teismo išvada. Byloje nustatyta, kad viena iš šalių dukrų, nors ir pilnametė, bet gyvena minėtame bute, šalių santykiai ypač konfliktiški, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, smurtavimo prieš šeimos narius, atsakovo santykiai su dukromis, sprendžiant iš jų pačių liudijimų, priešiški. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu priteisti šį turtą natūra ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aptartų kriterijų visetu, tinkamai sprendė dėl buto padalijimo būdo, nepažeisdamas nei aptartų teisės normų (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str.), nei bendrųjų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str.), nei šeimos santykių reglamentavimo principų (CK 3.3 str. ). Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kaip vieną iš alternatyvių sprendimų siūlo butą natūra priteisti ieškovei, o jam priteisti piniginę kompensaciją, tačiau nuo realios buto rinkos vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Pirmosios instancijos teismas, prieš padalindamas šalims jų santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, turėjo nustatyti šio turto rinkos vertę, nes tai yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. CK 3.119 str. reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismui pateikti ir teismo priimti duomenys, kad šalių santuokoje įgyto buto rinkos vertė 2008-01-10, t. y. iš esmės santuokos nutraukimo ir jungtinės nuosavybės teisėje turimo turto padalijimo laikui (2007-12-19), buvo 61 900 Lt (2 t., b. l. b. l. 6-24). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina visus įrodymus: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu apie buto vertę nepagrįstai vadovavosi vien tik VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta 15 200 Lt verte (žemės sklypo įkainavimo niekas neginčija ir dėl to šalys nesiskundžia). Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. Šių bylų nagrinėjimo ypatumus nustato CPK XIX skyrius. CPK 376 str. 1 d. nustatyta, kad tokio pobūdžio bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys net nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Todėl teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, juos rinkti savo iniciatyva, kad išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir tik tada daryti išvadas. Bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka septyniuose teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 46, 50-51, 55, 59, 67, 72, 88-96), tačiau nei viename iš posėdžių protokolų nėra nurodyta, kad teismas būtų siūlęs šalims pateikti papildomus įrodymus apie santuokoje įgyto turto rinkos vertę ar pats jų reikalavęs. Todėl daroma išvada, kad teismas neįvykdė CPK 376 str. 1 d. reikalavimų. Tačiau iš kitos pusės, šalys, nors naudojosi advokato pagalba ir vyko ilgas procesas (1 t., b. l. 46, 50-51, 55, 59, 67, 72, 88-96), taip pat tinkamai nevykdė CPK 178 str. numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nes nei paaiškinimuose, nei procesiniuose dokumentuose neišsakė argumentų dėl buto vertės neatitikimo rinkos vertei, taip pat pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų tai vertei nustatyti ir neprašė teismo juos padėti gauti. Tai įtakojo, kad dalyje dėl buto rinkos vertės nustatymo ir piniginės kompensacijos dydžio nustatymo buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta 15 200 Lt buto vertė yra ne konkretaus buto rinkos vertė, bet masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė buto rinkos vertė (2 t., b. l. 42). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati ieškovė pripažino, kad tokia suma neatitinka buto rinkos vertės, kuri, ieškovės manymu, yra apie 30-35 tūkst., ir ji nuo tokios buto vertės sutiktų atsakovui sumokėti apie 17 000 Lt kompensaciją. Ieškovė pripažino, kad atsakovo pateiktą buto vertinimo ataskaitą gavo, kad turėjo pakankamai laiko ir kreipėsi į turto vertintojus dėl buto įvertinimo, tačiau netenkino jų paslaugų įkainiai ir turto vertinimo atsisakė. Todėl ieškovė objektyviais ir leistinais įrodymais neįrodė, kad buto reali rinkos vertė yra tokia, kaip teigia ji bei atsakovo pateikto įrodymo nepaneigė. Įvertinant tai, kad apeliantas pagrįstai skunde nurodo, jog byloje nei viena iš šalių pirmosios instancijos teisme neprašė, kad visas butas butų priteistas vienai iš jų natūra, o kitai šaliai už priklausančią jo dalį butų priteista piniginė kompensacija bei į tai, kad neturint duomenų apie realią buto vertę neįmanoma teisingai išspręsti šios ginčo dalies, teisėjų kolegija priėmė kaip įrodymą su apeliaciniu skundu pateiktą buto vertinimo ataskaitą ir joje nurodyta 61 900 Lt buto rinkos verte vadovaujasi (2 t., b. l. 6-24). Ieškovė nurodo, kad tokia buto rinkos vertė per didelė, nes palyginimui vertintojas ėmė miesto ribose esančių butų kainas, o ginčo butas yra kaime. Argumentai nepagrįsti, nes butas yra 600-700 m. už miesto ribos, naudojasi miesto vandentiekiu ir kanalizacija, centriniu šildymu (2 t., b. l. 42). Turto vertintojo kompetencija, taikyta vertinimo metodika abejoti nėra pagrindo, o iš palyginamųjų objektų (ataskaitos 9 psl.) matyti, kad palyginamuoju objektu nustatant ginčo buto rinkos vertę kaip tik buvo paimta buto (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone koreguota 1 kv. m. pardavimo kaina (2 t., b. l. 14).
Jeigu dalyje dėl buto įkainojimo rinkos verte apeliantas teigia, kad šalims neprašant negalėjo tikėtis, kad turtas bus priteistas natūra vienai ieškovei, todėl savalaikiai nepasirūpino įrodymais apie turto vertę, tai dalyje dėl kilnojamojo turto vertės tarp šalių prieštaravimų ir ginčų nebuvo, abi šalys nuosekliai sutiko su turto padalijimu natūra pagal ieškovės siūlomą variantą. Apeliantas prieštaravimų nereiškė, neginčijo vertės, nors tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių, neprašė teismo skirti ekspertizę turtui įvertinti, nepateikė teismui ir kitokių įrodymų, patvirtinančių kitą ginčo turto rinkos vertę. Apeliacinio skundo argumentai dėl kilnojamos turto vertės pasikeitimo nepagrįsti įrodymais. Kainos nėra akivaizdžiai neteisingos. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepragrįstus apelianto argumentus dėl netinkamo kilnojamojo turto įvertinimo ir daro išvadą, kad teismas pagrįstai rėmėsi ta kilnojamo turto verte, kuriai pritarė abi šalys.
Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, taip pat taikyti alternatyvius teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus (CPK 376 str. 3 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas priteisė daugiau nekilnojamojo turto ieškovei negu ieškovė prašė, nepagrįsti. Tokiu teismo sprendimu šį klausimą reglamentuojančios teisės normos toje dalyje nepažeistos. Pats apeliantas pripažinta, kad šalių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Todėl teismas teisingai nurodė, kad ši taisyklė taikytina ir dalinant kilnojamą turtą. Dėl išdėstyto, atsakovui iš ieškovės priteistinos piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydis padidintinas iki 31 135, 50 Lt ((61 900 Lt buto vertė :2)+(145Lt sklypo vertė :2)+115 Lt už kilnojamą turtą)).
Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 761 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 34), turėjo 370 Lt turto vertinimo išlaidų (2 t., b. l. 25, 26), ir 400 Lt advokato pagalbai apmokėti (2 t, b. l. 27). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai apeliantui iš ieškovės priteisiama 70 % sumokėto žyminio mokesčio ir advokato pagalbos išlaidų bei visiškai priteisiamos turto vertinimo išlaidos, viso - 1183 Lt (533+280+370, LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų 2 p., CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str., 96 str., 98 str. 2 d.). Nors apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimu tarp šalių ir valstybės paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos nekeičiamos, nes ieškovė buvo iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškinys dėl pagrindinių reikalavimų buvo patenkintas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.
Nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisiamo buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 61 900 Lt, o iš ieškovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį dydį padidinti iki 31 137 (trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt septynių) Lt 50 ct.
Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1183 (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje teismo spendimą palikti nepakeistą.