Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-24633-819/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
2YT-24633-819/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19322-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
H. M.
Suinteresuotas asmuo
R. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-24633-819/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19322-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Natalijai Tomilinai,dalyvaujant pareiškėjai H. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – R. P., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo Č. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Č. P. Jo mirties metu testamentas nebuvo sudarytas. Po jo mirties į notarą ji kreipėsi tik dėl namo ir kitų pastatų paveldėjimo, dėl kitos palikimo dalies priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Pažymi, kad Č. P. dar turi sūnų, tačiau jis į palikimo priėmimą nepretenduoja. Nurodo, kad 2000 m. birželio 5 d. pagal įstatymą ji paveldėjo gyvenamąjį namą su pastatais (valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Likęs turtas – žemės sklypas (VĮ „Registrų centras“ registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (VĮ „Registrų centras“ registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), paveldėti nebuvo. Teigia, kad rūpinosi šiais šalia paveldėtų pastatų esančiais žemės sklypais, juos tvarkė ir prižiūrėjo (šienavo žolę, prižiūrėjo aplinką), atliko kitas su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusias veiklas. Todėl, siekdama paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo Č. P. mirties ji priėmė likusią palikimo dalį, faktiškai pradėdama ją valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Paaiškina, kad neprieštarauja, jog teismas nustatytų pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą, jeigu teismas nustatys, kad yra pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra tam pagrindas. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovui.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jo patenkinimui prieštaravimų nereiškė.

Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo patvirtino, jog į savo tėvo Č. P. palikimą nepretenduoja ir apie šią bylą yra informuotas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui Č. P., jo sutuoktinė, pareiškėjos motina J. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo nesitvarkė. Nurodė, kad iki šiol minimus žemės sklypus tvarko ir prižiūri ji pati, žemė yra naudojama. Jos brolis R. P. turi sveikatos problemų ir žemės sklypų netvarko. Niekas kitas iki šiol teisių į šį turtą nėra pareiškęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Č. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu Č. P. buvo santuokoje, jo sutuoktinė J. P., su kuria jis santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra Č. P. dukra. Č. P. mirus, iki 2001 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono 1-ame notarų biure pagal paskutinę jo gyvenamąją vietą nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Č. P. sudarytų ir patvirtintų testamentų nuo 1992 m. gruodžio 1 d. Vilniaus rajono 1-ame notarų biure nebuvo. Testamentų registre, kuriame testamentai ir palikimo priėmimo faktai yra registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d., taip pat nėra registruotų nei Č. P. sudarytų testamentų, nei jo palikimo priėmimo faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Č. P. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau Nekilnojamojo turto registre yra padaryti įrašai apie tai, kad Č. P. naudojo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau jo daiktinės teisės į sklypus neįregistruotos. Tokie įrašai padaryti Vilniaus apskrities viršininko sprendimų pagrindu (2003 m. rugsėjo 22 d. Nr. 41-16659, 2005 m. sausio 13 d. Nr. 2.5-41-1968), kurie priimti po Č. P. mirties.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat nustatyta, kad viename iš Č. P. naudotų žemės sklypų, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra statinių: 1961 m. statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1935 m. statybos ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1971 m. statybos ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m. statybos ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1935 m. kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai Nekilnojamojo turto registre yra registruoti pareiškėjos nuosavybės teise 2000 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iki tol šie statiniai buvo registruoti pareiškėjos motinos, Č. P. sutuoktinės J. P. vardu.

Č. P. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po Č. P. mirties pareiškėja, būdamas įstatymine jo įpėdine (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo tėvo turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatymine Č. P. įpėdine, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad Č. P. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotų jo teisių į nekilnojamąjį turtą. Įrašai apie tai, kad jis naudojo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįregistruojant jo daiktinių teisių į juos, Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti po jo mirties Vilniaus apskrities viršininko priimtų 2005 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 2.5-41-19687 ir 2003 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 41-16659 pagrindu. Jais Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarstęs mirusiojo Č. P. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią buvusio savininko J. P. nuosavybės teisėmis valdytą 8,42 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrė nuosavybės teises į Č. P. tenkantį 0,96 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai) ir 7,46 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nors pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, liudijančių, kad tiek iki Č. P. mirties, tiek ir vėliau ji aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, tokių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, byloje nepaneigti pareiškėjos paaiškinimai, kad žemę (duomenys neskelbtini), į kurią atkurtos nuosavybės teisės minėtais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, ji iki šiol prižiūri ir tvarko: šienauja žolę, prižiūri aplinką. Tokius jos paaiškinimus liudija ir tai, kad nepraėjus šešiems mėnesiams po Č. P. mirties mirus jo sutuoktinei, pareiškėjos mamai J. P., ji priėmė jos palikimą, tame tarpe minėtoje žemėje, būtent žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius statinius, tapdama jų savininke, kas liudija, kad vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) šią žemę, į kurios atkūrimą mirties momentu pretendavo Č. P., t. y. teisę į ją, ji taip pat valdė kaip savo. Byloje nėra jokių duomenų, kad per praėjusį ilgą laiką nuo Č. P. mirties kas nors būtų pareiškęs pretenzijas į jo palikimą, ginčijęs Č. P. palikimo priėmimo pareiškėjos vardu faktą. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą tiek faktiniais veiksmais, tiek faktiniu tokių veiksmų pobūdžiu (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Č. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį Č. P., išduoti pareiškėjai H. M.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir