Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponavičiūtei, Vitai Šimkienei, dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovės atstovui advokatui Algirdui Baužai, civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“bankas, AB bankas „Snoras“, institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. paaiškino, kad santuokos metu buvo su atsakove susitarę, kad kol vaikui sueis vieneri metai, žmona nedirbs, tačiau vėliau atsakovė vis tiek nedirbo, vėliau išvyko į užsienį. Atsakovės kaltė yra tame, kad ji yra neištikima, nevykdo savo kaip sutuokvaikas su juo gyvena nuo 2010-03-19, atsakovė kartais vaiką aplanko, su juo bendrauja, bet po to vaikas patiria stresą, vaikui reikalingas gydymas. Jis išlaiko vaiką, atsakovė su vaiku bendrauja retai, pinigų vqaiko išlaikymui neskiria, jei nuperka vaikui drabužių, jie būna per dideli. Atsakovės pateiktuose nuotraukose yra vaiko auklė T., kuri prižiūri vaiką kai jis negali, tai nėra jo sugyventinė. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų ieškovas su atsakove neturi, prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėžio metu ieškovo atstovas advokatas V.Katėnas paaiškino, kad teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė vaiku nebesirūpina, išlaikymo jam neteikia, prašomas priteisti išlaikymo dydis yra realus, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. K. paaiškino, kad su atsakovu negyvena nuo 2010 m. kovo mėnesio dėl ieškovo smurtinių veiksmų, nesugyvenamo būdo, alkoholio vartojimo, tačiau pateikti tai patvirtinančių įrodymų negali. Iki teismui nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikas gyveno su ja. Ieškovas gyvena su sugyventine Toma, santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Atsakovė dirba Jungtinėje Karalystėje, jos pajamos yra 1600,00 Lt, išlaidos 1200,00-1400,00 Lt, gyvena viena ir ieškovo kaltinimai dėl jos neištikimybės yra nepagrįsti. Ji sutinka mokėti 250,00 – 300,00 Lt išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, vaikui perka drabužius, žaislus, būtinas priemones.

Tretysis asmuo AB bankas SNORAS atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (T.2, b.l. 26, 42, 49-50).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kad priteisiamas nepilnamečiui vaikui iš atsakovės išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 400,00 Lt per mėnesį (T.2, b.l. 3-7).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys 2006-03-29 Klaipėdos miesto CMS sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))(T.1, b.l. 10), 2006-04-28 susilaukė sūnaus D. K. (T.1, b.l. 11). Šalys daugiau nei dveji metai, t.y. nuo 2010-03-19, neveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo, gyvena skyrium – šios faktinės aplinkybės šalių yra pripažįstamos, jomis vadovaujamasi, todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimu nepilnamečio D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys nekilnojamojo ar kito dalintino turto neįgijo (T.1, b.l. 46-47)(CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.). Ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB bankas „Snoras“ pagal 2007-12-30 ir 2009-03-13 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį ir jos pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2010-11-22 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-16 lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 18-41), šios prievolės yra asmeninės ieškovo prievolės, tretieji asmenys prieštaravimų dėl to bylos nagrinėjimo metu neteikė (CPK 185 str.). Ieškovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ detalių ir sekcijų gamyboje suvirintojo elektra pareigose (T.1, b.l. 16), ieškovo vidutinis mėnesio išmokamas darbo užmokestis yra 2400,00 Lt per mėnesį (priskaičiuojamas – 3100,00 Lt)(T.1, b.l. 17), atsakovė dirba Jungtinėje Karalystėje „(duomenys neskelbtini) ‘, atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra 1600,00 Lt per mėnesį (T.1, b.l. 175-176) – šios faktinės aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai šalių nebuvo ginčijamos ar nuginčytos, tai paneigiančių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis (CPK 178 str., 185 str.).

Įstatymas kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, tai reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Šalys nurodo santuokos nutraukimo priežastį – sutuoktinio neištikimybė. Ieškovas įrodinėja atsakovės neištikimybę tik teigdamas tai, nepateikdamas byloje jokių tai patvirtinčių įrodymų ir nenurodydamas kur tokių duomenų ar įrodymų galėtų būti, atsakovė šias ieškovo įrodinėjamas aplinkybes neigia, todėl nesant byloje jokių atsakovės neištikimybės faktą patvirtinančių įrodymų, teismas laiko ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės neištikimybės, neįrodytomis (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovė įrodinėja ieškovo neištikimybę tik pateikdama byloje fotonuotraukas (T.1, b.l. 17) bei paaiškindama, kad fotonuotraukoje esanti moteris yra ieškovo sugyventinė, ieškovas šias aplinkybes neigia nurodydamas, jog fotonuotraukose esanti moteris yra jo vaiko auklė, todėl nesant byloje daugiau jokių ieškovo neištikimybės faktą patvirtinančių įrodymų, teismas laiko atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo neištikimybės, neįrodytomis, nes tik iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės spręsti apie ieškovo neištikimybės faktą (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovas taip pat įrodinėja atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų buvo sužalotas nepilnametis D. K., šias aplinkybes jis įrodinėja ikiteisminio tyrimo duomenimis. Atsakovė neigia savo kaltę dėl vaikui padaryto kūno sužalojimo. Kaip matosi iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatuota, kad nepilnametis D. K. 2010 m. pabaigoje buvo sužalotas ir paguldytas į ligoninę, kad dėl šio fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kaltų asmenų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje kitų galimų atsakovės kaltės dėl vaiko sužalojimo įrodymų nepateikta, duomenų nenurodyta, aplinkybių nenustatyta, ieškovas kaltę įrodinėja tik pačiu ikiteisminio tyrimo atnaujinimo faktu, todėl teismas šias ieškovo nurodytas aplinkybės dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo laiko neįrodytomis (T.1, b.l. 105-107, T.2, b.l. 32-34)(CPK 178 str., 185 str.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šalys nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė puoselėti šeimos bei tarpusavio bendrų santykių, nesistengė išsaugoti šeimos, pastoviai konfliktavo, todėl išsaugoti šalių santuoką nebėra jokios galimybės. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis šeima (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 str.). Teismas konstatuoja, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes ieškovas ir atsakovė šalims iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas - lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško šeima (CK 3.61 str. 1 d.).Nutraukus santuoką šalims paliktinos pavardės „K.“, „Ko.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Įstatymas įpareigoja abu tėvus išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kad užtikrinti vaiko visapusišką vystymąsi. Teismo pareiga yra priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, poreikius ir kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Ieškovas nurodė, kad vaikas gyvena kartu su juo, sūnaus išlaikymui per mėnesį jis išleidžia apie 1200,00 Lt, todėl prašo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymą po 600,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, t.y. lygiomis dalimis. Reikalavimo dėl išlaidų pagrindimui ieškovas pateikė byloje kasos čekius dėl perkamų maisto produktų (T.1, b.l. 48-68), apmokėjimus už darželį (T.1, b.l. 69), apmokėjimus už komunalines paslaugas, kabelinę televiziją (T.1, b.l. 70-104). Teismo nuomone ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ne visos išlaidos atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metų amžiaus), socialinę brandą yra būtinos, racionalios ir protingos (bulvių traškučiai, dideli kiekiai saldumynų). Iš pateiktų įrodymų negalima pilnai identifikuoti, kad dalį minėtų išlaidų ieškovas tikrai patyrė, kad jos išleistos nepilnamečio vaiko išlaikymui, pagal kai kuriuos kvitus nėra galimybės nustatyti už ką mokėti pinigai. Be to, ieškovo pateikti byloje išlaidas patvirtinantys kvitai sumokant už komunalines paslaugas, nepatvirtina ieškovo teiginių, kad šios išlaidos yra būtent ieškovo, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik, kad komunalinės paslaugos apmokėti paskaičiuojamos S. B. ir jos yra apmokamos S. B. (T.1, b.l. 70-104). Teismo nuomone, tokios aplinkybės rodo, kad faktiškai patiriamos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos yra kitokio dydžio nei nurodo ieškovas. Ieškovo pajamas sudaro vidutinis mėnesio išmokamas 2400,00 Lt per mėnesį (priskaičiuojamas – 3100,00 Lt) darbo užmokestis AB „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 16-17), duomenų apie kitas pajamas byloje nepateikta. Nekilnojamojo turto ieškovas neturi.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, nuomojasi butą (T.1, b.l. 171-174, 177-181), turi pastovų darbą (T.1, b.l. 175-176), jos pajamas sudaro 1600,00 Lt išmokamas darbo užmokestis per mėnesį, duomenų apie kitas jos pajamas byloje nepateikta. Nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečiui vaikui perka drabužius, kitus jam reikalingus daiktus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali, tačiau šias atsakovės nurodytas aplinkybes iš dalies pripažino ieškovas, paaiškinęs, jog atsakovės perkami vaikui drabužiai yra vaikui per dideli bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikti rašytiniai įrodymai (T.2, b.l. 6-7).

Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog šalys yra darbingos ir turi pastovų darbą, gauna pastovias pajamas, tačiau atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra blogesnė už ieškovo, jos pajamos yra mažesnės, ieškovo finansinės galimybės yra didesnės. Ieškovas teismui pateikė duomenis, jog turi kreditorinių įsipareigojimų, atsakovė pateikė duomenis jog moka už butą.

Ieškovas prašomo priteisti išlaikymo dydį grindžia ir vaiko specialiaisiais poreikiais, nurodydamas, jog vaikas turi sveikatos problemų ir kad dėl šių sveikatos problemų yra kalta atsakovė. Civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.24-25) bei nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina apie nepilnamečio D. K. specialiuosius poreikius esant sveikatos sužalojimui (CPK 178 str., 185 str.).

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800,00 Lt. Pažymėtina, kad aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams, tame tarpe ir specialiesiems. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovas prašo priteisti vaikui išlaikymą po 600,00 Lt kas mėnesį. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko amžių, jo sveikatos būklę bei vaiko poreikius, iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone, atsakovei teikiant vaiko išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį, įvertinus taip pat ir šalių turtinę padėtį bei jų dabartines finansines galimybes, bus patenkinti visi būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir užtikrintos visos reikalingos vystymosi sąlygos. Ieškovas išlaikymą vaikui prašo priteisti nuo 2010-04-10, atsakovė reikalavimo šioje dalyje neginčijo, savo pasiūlymo dėl išlaikymo priteisimo pradžios neteikė bei tam neprieštaravo, todėl daroma išvada, kad išlaikymas vcaikui priteistinas nuo 2010-04-10 iki vaiko pilnametystės (CPK 178 str., 185 str.).

Priteistų D. K. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoju skiriamas ieškovas (CK 3.190 str.).

Šalims išaiškintina, jog įstatymas numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, įvertinus bylos ieškovo reikalavimus, apimtį, trukmę, sudėtingumą, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1080,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 69 Lt žyminio mokesčio, viso – 1149,00 (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str., 85 str. 1 d. 3 p.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2006-03-29 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes - „K.“, „Ko.“.

Priteisti iš atsakovės A. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-01 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo V. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas. Priteistų D. K. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoju skiriamas ieškovas V. K..

Ieškovas V. K. po santuokos nutraukimo įsipareigoja visiškai įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB bankas „Snoras“ pagal 2007-12-30 ir 2009-03-13 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį ir jos pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas V. K. po santuokos nutraukimo įsipareigoja visiškai įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2010-11-22 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-16 lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K. 144,00 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinių bylų raštinę civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.