- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-256-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00384-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-256-123/2012
NUTARTIS
2012 m. kovo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Alvydas Žerlauskas, Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. ir atsakovės A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“ bankas, AB bankas „Snoras“, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui D. K., mokant periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-01 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė buvo neištikima, gyvena su kitu vyru, su ieškovu nebeveda normalaus santuokinio gyvenimo, jie nebeturi bendrų interesų, atsakovė nesirūpina šeima, pažeidžia savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl išsaugoti santuoką nebėra jokios galimybės. Santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, nes ji netinkamai vykdo pareigas nepilnamečiui sūnui. Po susitikimo su atsakove, vaikui buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Santuokos metu šalys neįgijo dalytino turto, ieškovas turi kreditinių įsipareigojimų, kuriuos sutinka padengti. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Atsakovė materialiai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, pagal įstatymus privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovo V. K. ir atsakovės A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 207, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes – „K.“, „K.“. Priteisė iš atsakovės A. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K. mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-01 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo V. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Priteistų D. K. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoju paskyrė ieškovą V. K.. Ieškovą V. K. po santuokos nutraukimo įsipareigojo visiškai įvykdyti kreditinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB bankui „Snoras“ pagal 2007-12-30 ir 2009-03-13 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį ir jos pakeitimą Nr. SL071029L990900. Ieškovą V. K. po santuokos nutraukimo įpareigojo visiškai įvykdyti kreditinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2010-11-22 Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-087159-GV, 2009-04-16 lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 09-030186-RK. Kitos ieškinio dalies netenkino. Nurodė, kad šalys nurodė santuokos nutraukimo priežastį – sutuoktinio neištikimybė, tačiau teismas laikė tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytas aplinkybes dėl neištikimybės neįrodytomis. Taip pat neįrodyta ir atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas nurodė, kad vaikas gyvena kartu su juo, sūnaus išlaikymui per mėnesį jis išleidžia apie 1200 Lt, todėl prašė priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymą po 600 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, t. y. lygiomis dalimis. Reikalavimo dėl išlaidų pagrindimui ieškovas pateikė byloje kasos čekius dėl perkamų maisto produktų, mokesčio už darželį, mokesčio už komunalines paslaugas, kabelinę televiziją. Teismo nuomone, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ne visos išlaidos atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metų amžiaus), socialinę brandą yra būtinos, racionalios ir protingos (bulvių traškučiai, dideli kiekiai saldumynų). Iš pateiktų įrodymų negalima iki galo identifikuoti, kad dalį minėtų išlaidų ieškovas tikrai patyrė, kad jos išleistos nepilnamečio vaiko išlaikymui, iš kai kurių kvitų nėra galimybės nustatyti, už ką mokėti pinigai. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko amžių, jo sveikatos būklę bei vaiko poreikius, iš atsakovės priteisė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovei neprieštaraujant jį priteisė nuo 2010-04-10 iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 sprendimą ir priteistą išlaikymą D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 250 Lt, taip pat panaikinti sprendimo dalį, pagal kurią iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2010-04-01 ir dėl šios dalies ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius bei priteisdamas vienodą išlaikymo dydį, pažeidė įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą. Teismas netyrė, kokie yra būtinieji sūnaus D. K. poreikiai ir kokia suma turėtų būti skiriama tokiems jo poreikiams patenkinti ir nepagrįstai rėmėsi teismų praktikoje nustatytu orientaciniu išlaikymo dydžiu per mėnesį – 800 Lt, kadangi šis išlaikymo dydis nėra privalomas ir priklausomai nuo kiekvienos bylos faktinių aplinkybių gali būti keičiamas į didesniąją ar mažesniąją pusę. Šiuo metu valstybėje keleri metai tebesitęsia ekonominė krizė, žmonių pajamos ir perkamoji galia yra stipriai smukę, išaugo nedarbas, todėl nustatydamas išlaikymo dydį teismas privalo atsižvelgti į šios dienos realijas visuomenėje ir žmonių pragyvenimo lygį. Atsakovės įsitikinimu, sūnaus išlaikymui per mėnesį visiškai pakanka 500 Lt. Atsakovės nuomone, vaikui avalynei per mėnesį pakanka 50 Lt (600 Lt per metus), o rūbams 70 Lt per mėnesį (840 Lt per metus). Pramogoms per mėnesį vaikui pakanka apie 50 Lt, o kitoms priemonėms (medicinos, higienos ir kt.) per mėnesį užtenka 30 Lt. Kokių nors kitų esminių poreikių vaikas neturi. Komunalinių patarnavimų išlaidos atsižvelgiant į protingumo principą vaikui turėtų būti išvis neskaičiuojamos. Vaikas gyvena su ieškovu, todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškovas gyvena vienas ar su vaiku, už būstą iš esmės jis turi mokėti tą pačią sumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pajamos per mėnesį yra 2400 Lt, o atsakovės – 1600 Lt, ir konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė. Tačiau nustatydamas iš atsakovės priteistiną išlaikymo dydį teismas priteisė lygiai pusę sumos, t. y. 400 Lt, kiek nustatė būtina vaiko poreikiams per mėnesį (800 Lt.). Tokiu būdu teismas pažeidė proporcingumo principą ir nepagrįstai iš atsakovės priteisė per didelį išlaikymo dydį. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti išlaikymą nuo 2010-04-01. Per visą tą laikotarpį atsakovė teikė išlaikymą sūnui, tą pripažino pats ieškovas bei nustatė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Atsakovė kas du mėnesiai grįžta į Lietuvą ir parveža vaikui rūbų, avalynės, žaislų už kelis šimtus litų ir tokiu būdu prisideda prie vaiko išlaikymo. Priteisdamas visą išlaikymo dydį nuo 2010-04-01 pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai laikė esant įsiskolinimą, bet net neišminusavo atsakovės teikto išlaikymo.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS (Įrašo Nr. 207), nutraukti dėl atsakovės A. K. kaltės; padidinti iš atsakovės priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį iki 600 Lt per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2010-04-01; iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino santuoką iširus dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nesirūpino savo vaiku ir šeima, neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko ir šeimos materialiųjų poreikių tenkinimo, tinkamai pareigų nevykdė ir tuo pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Byloje nurodyta aplinkybė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimu sūnaus D. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, patvirtina netinkamą atsakovės pareigų nepilnamečiam vaikui vykdymą, taip pat nurodyta, kad atsakovė be ieškovo žinios dažnai išsiveždavo vaiką. Ikiteisminis tyrimas dėl vaiko sumušimo kol kas nėra užbaigtas, kalti dėl galimo vaiko sumušimo asmenys nenustatyti, tačiau įvykęs faktas patvirtina atsakovės atsakomybės jausmo vaikio nebuvimą, sūnaus nepriežiūrą. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad traumos pasekmės yra jaučiamos iki šiol, kad nors atsakovė su sūnumi būdavo namuose, tačiau neužsiėmė jo ugdymu, dėl to buvo sulėtėjusi vaiko raida, ilgą laiką sūnui buvo reikalinga psichologo pagalba, teismas nevertino ir to, kad šie įvykiai suponavo pagrindą vaikui suteikti neįgalumą. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės laikytinas kaltu atsakovės elgesiu. Taip pat mano, kad teismas netinkamai konstatavo, jog santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nepagrįstai nustatė, jog santuokos nutraukimo priežastis – neištikimybė. Teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino ieškovo turimas išlaidas, susijusias su sūnaus sveikatos priežiūra (nustatytas neįgalumas), dažna psichologo pagalba, vaiko ugdymu, netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas rūpinasi sūnumi, jo auklėjimu, užtikrina vaiko teisę į būstą. Nuo 2011 m. kovo mėnesio jis nėra AB „Baltijos laivų statykla“ darbuotojas. Nuo 2011 m. balandžio mėnesio (iki liepos mėn.), pradėjus dirbti kitoje įmonėje (UAB „Klaipėdos langai ir durys“), ieškovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 700 Lt per mėnesį. Nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio dirba UAB „Danės perlas“. Sūnaus neįgalumo pašalpa yra 360 Lt per mėnesį. Kitokių pajamų neturi, dėl to šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės nei atsakovės. Pagrįstai mano, kad išlaidos vaikui per mėnesį – apie 1200 Lt – yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, todėl priteistas išlaikymas iš atsakovės vaikui turi būti padidintas iki 600 Lt per mėnesį, vaikas turi sveikatos problemų ir dėl jų kalta atsakovė. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog jam priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos (1080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 69 Lt žyminio mokesčio, iš viso - 1149 Lt) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą, reglamentuojantį reikalavimą teismui rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovės nuomone, santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės ir visiškai nelojalaus jo elgesio šeimos atžvilgiu. Taip pat ieškovas nepateikė jokių atsakovės kaltės įrodymų dėl santuokos iširimo, byloje nėra jokių įrodymų, kad ji buvusi netinkama motina. Ieškovas vaiką nuteikinėja prieš atsakovę, trukdo su juo matytis, filmuoja atsakovės susitikimus su vaiku, ne kartą ji kreipėsi į policiją, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Dėl išlaikymo dydžio ji su ieškovu nesutinka, ieškovas į vaikui reikalingų lėšų poreikį neįskaičiuoja gaunamos 360 Lt pašalpos. Jokių duomenų apie vaiko gydymui reikalingas mokamas procedūras ieškovas nepateikė.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad vaiko išlaikymui užtenka 500 Lt, kadangi vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog kai kurie rūbai ir avalynė yra perkami keliems sezonams, taip pat kad maistui per dieną būtų skiriama 3,33 Lt, o medicinos, higienos ir kt. poreikių tenkinimui – 30 Lt. Vaikui būtinas specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįprastus ypatingojo vaiko poreikius, buvo pasirinkta specialioji mokykla - darželis. Vaikas turi ir psichologinių problemų, dėl to pakankamai dažnai reikalinga psichologo pagalba. Po patirtos traumos sūnui ir toliau reiškėsi sveikatos sutrikimai, dėl to nustatyta tvarka buvo pripažintas neįgalumas, todėl apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, jog sūnus neturi kokių nors kitų esminių poreikių. Dėl to mano, kad vaiko išlaikymui turi būti priteista ne mažesnis kaip 600 Lt išlaikymas per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl santuokos nutraukimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS sudarė santuoką (įrašo Nr. 207) (t.1, b. l. 10), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. K. (t.1, b. l. 11). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimu nepilnamečio D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu (civilinė byla Nr. N2-6086-255/2010). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu atsakovė teigia, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai teigė, jog kitas sutuoktinis buvo jam neištikimas, tačiau nė vienas nepateikė tai patvirtinančių faktų, todėl kolegija konstatuoja, kad šie šalių argumentai atmestini kaip neįrodyti. Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų duomenų matyti, kad sutuoktiniai konfliktuodavo, šalys nuo 2010-03-19 neveda bendro ūkio ir gyvena skyrium, todėl darytina išvada, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos, todėl teisėjų kolegija sutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas teigia, kad jų sūnus buvo sužalotas atsakovės, tačiau iš byloje esančių įrodymų tokios išvados daryti negalima (CPK 178 str.,185 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimu nepilnamečio D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-01 iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-09 sprendimu priteisė po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovas prašo padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymo sumą iki 600 Lt, atsakovė prašo sumažinti priteistą išlaikymo sumą iki 250 Lt ir panaikinti sprendimo dalį, pagal kurią iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2010-04-01, ir šią ieškinio dalį atmetė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas dirba AB „Baltijos laivų statykla“ detalių ir sekcijų gamyboje suvirintoju elektra (t. 1, b. l. 16), ieškovo vidutinis mėnesio išmokamas darbo užmokestis yra 2400 Lt per mėnesį (priskaičiuojamas – 3100,00 Lt) (t. 1, b. l. 17), atsakovė dirba Jungtinėje Karalystėje „HRGO Recruitment Ltd‘, atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra 1600 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 175–176). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad, teismui nustačius, kad ieškovo pajamos per mėnesį 2400 Lt, o atsakovės – 1600 Lt, t. y. kad atsakovės turtinė padėtis blogesnė, iš atsakovės turėjo išlaikymą priteisti proporcingai gaunamoms pajamoms – 200 Lt. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2011 metų kovo mėnesio nebedirba AB „Baltijos laivų statykla“. Nuo 2011 m. balandžio mėnesio (iki liepos mėn.), pradėjus dirbti kitoje įmonėje (UAB „Klaipėdos langai ir durys“), ieškovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 700 Lt per mėnesį. Nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio dirba UAB „Danės perlas“. Sūnaus neįgalumo pašalpa yra 360 Lt per mėnesį. Nurodo, kad turi būti padidintas vaiko išlaikymas iš atsakovės, kadangi sūnui reikalinga psichologo pagalba, papildomas ugdymas, lavinimas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie papildomų išlaidų sūnui reikalingumą, o ir gaunama neįgalumo pašalpa turi būti naudojama vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu gaunamas jo darbo užmokestis yra 700 Lt. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovės priteistas 400 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams bei atitinka formuojamą teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra darbingos ir gali teikti nurodymą išlaikymą vaikui (CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo priteisimo momentą nuo 2010-04-01, nes atsakovė teikė išlaikymą sūnui, pirko drabužius. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimu nepilnamečio D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kadangi į bylą nepateikta jokių įrodymų, bei konstatuoja, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį priteistas nuo 2010-04-01 pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.
Atsakovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog jam priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos. Tačiau byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-09 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 sprendime, įrašant sprendimo rezoliucinėje dalyje 10 dalį : „Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės A. K. 1149,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.“ ir laikyti, kad teisingai Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 10 dalis yra : „Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės A. K. 1149,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.“, sprendimo rezoliucinės dalies 10, 11, 12 dalis ištaisius rašymo apsirikimą, laikyti atitinkamai 11, 12, 13 dalimis. Atsakovo skunde nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo klaidos ištaisytos, todėl atmestinas apelianto prašymas (CPK 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.