Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 3 d. veikos epizodo) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

– BK 260 straipsnio 1 dalį, šią nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 3 dalies (dėl 2016 m. lapkričio 17 d. veikos epizodo) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

– BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 3 d. veikos epizodo) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

– BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 17 d. veikos epizodo) – dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. V. paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 3 d. veikos epizodo) bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 17 d. veikos epizodo), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B., R. K. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie turėdami tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, veikdami bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tai yra M. B. organizavo narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, R. K. pasikėsino neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagos bei jas platinti, A. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o būtent: M. B. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tai yra tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 2 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį 2016 m. lapkričio 2 d. bendrai veikiantis tyrimo metu nenustatytas asmuo, turėjo į Marijampolės miestą, neteisėtai atgabenti M. B. ir nenustatyto asmens iš anksto sutartą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias Marijampolės mieste turėjo perduoti bendrai veikiančiam A. V.. A. V., pagal M. B. parengtą planą, neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo susmulkinti ir supakuoti į atskirus paketus ir jas perduoti V. B., kuriai apie nusikalstamos veikos vykdymą nebuvo žinoma. V. B. turėjo E. C. vairuojamu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nugabenti narkotines ir psichotropines medžiagas į Virbalio miestą, Vilkaviškio sav., kur iš anksto sutartoje vietoje narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo perduoti bendrai veikiančiam R. K., dirbančiam (duomenys neskelbtini), o R. K., vykdydamas M. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas, turėjo iš Virbalio m., Vilkaviškio r., atgabenti į Kybartų m., Vilkaviškio r., bei šias narkotines medžiagas, pasinaudodamas savo užimamomis (duomenys neskelbtini), įnešti į Kybartų pataisos namų teritorijos, adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., nuteistųjų zoną bei perduoti M. B.. Tokiu būdu, 2016 m. lapkričio 2 d. Kauno skersgatvyje prie namo Nr. 5, Marijampolės mieste, A. V. iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 32,886 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,4% - 16,8%, ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) indazolo analogo, 1-naftalenil (1-pentil-1H-indazol-3-il)-mantanono) bei nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – AB-CHMINAKOS(N-[-1S)-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3- karboksamido) (dėl šių psichotropinių medžiagų standartinių pavyzdžių nebuvimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre), kurias A. V. taksi automobiliu neteisėtai gabeno į savo namus Sporto g. 22-45, Marijampolėje, kur įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal M. B. nurodymą susmulkino ir supakavo į atskirus paketus, juos sudėjo į stiklainį bei šį stiklainį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis savo namuose neteisėtai laikė iki 2016 m. lapkričio 3 d., o 2016 m. lapkričio 3 d., apie 18.00 val. šias neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas prie savo gyvenamojo namo Sporto g. 22, Marijampolėje, E. C. priklausančiame automobilyje VW Passat, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) vykdydamas M. B. nurodymus, toliau neteisėtai platino, tai yra perdavė E. C. ir V. B., kurioms apie vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, kurios šias narkotines ir psichotropines medžiagas E. C. automobiliu VW Passat, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ketino M. B. nurodymu nugabenti į Virbalio miestą, Vilkaviškio r., bei jas perduoti R. K., kad jis pasinaudodamas užimamomis (duomenys neskelbtini), šias narkotines ir psichotropines medžiagas įneštų į Kybartų pataisos namų teritorijos, adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., nuteistųjų zoną bei perduotų M. B., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2016 m. lapkričio 3 d., apie 19.16 val. kelio Marijampolė-Vilkaviškis-Kybartai 3 km, Patašiškių k., Šunskų sen., Marijampolės sav., ribose E. C. vairuojamas automobilis VW Passat, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o gabentos narkotinės medžiagos – 32,886 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,4% - 16,8%, ir nenustatytas kiekis psichotropinių medžiagų – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) indazolo analogo, 1-naftalenil (1-pentil-1H-indazol-3-il)-mantanono) ir AB CHMINAKOS(N-[-1S)-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3 karboksamido), buvo surastos ir paimtos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2. M. B., R. K. ir A. V. pripažinti kaltais už tai, kad jie turėdami tikslą platinti narkotines medžiagas, veikdami bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, tai yra M. B. organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą ir platinimą, R. K. ir A. V. neteisėtai įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, o būtent: M. B. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tai yra tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 17 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 17 d. vykdydamas M. B. iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, bendrai veikiantis A. V. turėjo nuvykti į Vilniaus miestą, kur A. V. turėjo mobiliojo ryšio telefonu susisiekti su bendrai veikiančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, su kuriuo turėjo iš anksto susiderinti susitikimo vietą, o nuvykus į sutartą vietą, iš šio asmens turėjo įgyti M. B. ir nenustatyto asmens iš anksto sutartą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, po to, A. V. turėjo susisiekti su bendrai veikiančiu R. K., dirbančiu (duomenys neskelbtini), A. V. tarpusavyje su R. K. turėjo iš anksto susitarti dėl jų susitikimo vietos Virbalio m., Vilkaviškio r. bei A. V. įgytą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį turėjo nugabenti į Virbalio m., Vilkaviškio r., kur A. V. narkotines medžiagas turėjo perduoti R. K., o R. K., vykdydamas M. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, neteisėtai įgytą didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėjo iš Virbalio m., Vilkaviškio r., atgabenti į Kybartų m., Vilkaviškio r., bei šias narkotines medžiagas, pasinaudodamas savo užimamomis (duomenys neskelbtini), įnešti į Kybartų pataisos namų teritorijos, adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., nuteistųjų zoną bei perduoti M. B.. Tokiu būdu A. V. 2016 m. lapkričio 17 d. kartu su E. R., kuriam apie nusikalstamos veikos vykdymą nebuvo žinoma, E. R. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu G. V., nuvyko į Vilniaus miestą, kur tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 17 d., 19.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 20,260 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias paslėpęs traškučių pakelyje „OHO“ E. R. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno į Virbalio miestą, Vilkaviškio r., kur labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino – A. V. turėjo perduoti R. K., kad R. K. neteisėtai įgytą labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį – 20,260 g, toliau platintų M. B., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r. A. V. neteisėtai automobiliu nugabenus labai didelį narkotinės medžiagos – heroino – kiekį į Virbalio miestą, Vilkaviškio r., į iš anksto su R. K. sutartą vietą prie Virbalio miesto kapinių, Vilniaus gatvėje, Virbalio m., Vilkaviškio r., A. V. paprašė E. R., kuriam apie nusikalstamos veikos vykdymą nebuvo žinoma, perduoti traškučių pakelį „OHO“ su jame esančiu labai dideliu 20,260 g narkotinių medžiagų – heroino – kiekiu R. K., ir E. R. sutikus bei šias narkotines medžiagas traškučių pakelyje „OHO“ perdavus R. K., R. K. neteisėtai įgytą labai didelį narkotinės medžiagos – heroino – kiekį, savo automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno, ketindamas šį neteisėtai įgytą didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, platinti, pasinaudojant savo užimamomis (duomenys neskelbtini), įnešti į Kybartų pataisos namų teritorijos, adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., nuteistųjų zoną bei perduoti M. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2016 m. lapkričio 17 d., apie 21.50 val. Žalgirio gatvėje, Virbalio m., Vilkaviškio r., buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o R. K. neteisėtai gabentas labai didelis kiekis – 20,260 g narkotinės medžiagos – heroino, buvo surastas ir paimtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindu pakeisti skundžiamą nuosprendį.

10.1. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija A. V. iš esmės nenuoseklius parodymus, kuriais jis neigia padarę BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pirmiau aptarti nuteistojo parodymai paneigti byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas I. K. parodė, kad jis nagrinėjamoje byloje vykdė telefoninių pokalbių kontrolę. Vykdydamas telefoninių pokalbių kontrolę pareigūnai suprato, kad nuteistieji užšifruotai kalba apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Pokalbių turinį patvirtino tai, kad sustabdžius R. K. vairuojamą automobilį jame buvo surastos narkotinės medžiagos (t. 3, b.l. 2-4, t. 5, b.l. 21-22).

11. Analizuojant kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus telefoninius pokalbius ir susirašinėjimus SMS žinutėmis tarp nuteistųjų nustatyta, kad M. B. būdamas pataisos namuose mobiliaisiais telefonais bendraudavo su laisvėje esančiais R. K. ir A. V.. 2016 m. lapkričio 17 d., 14.51 val. tarp M. B. ir A. V. vykęs pokalbis atspindi tai, kad pokalbio dalyviams jo turinys buvo suprantamas ir aiškus. Nuteistiesiems kalbant, kad A. V. turi nuvažiuoti į Vilnių, A. V. paklausė „o ko tenai?“, M. B. atsakė „nu tai viskas gerai nu“, A. V. „nu davai tada, pasuksiu aš jam“ (pokalbis Nr. IID-56). Iš aptarto pokalbio galima neabejotinai spręsti, kad A. V. suprato, jog jis turi nuvykti į Vilnių paimti narkotines medžiagas, nes į visiškai nekonkretų ir abstraktų M. B. pasakymą A. V. atsakė teigiamai. Dėl tokios išvados teisėjų kolegijai neleidžia abejoti taip pat ir ankstesni nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti A. V. veiksmai, kai jis 2016 m. lapkričio 3 d. M. B. prašymu jo dukrai perdavė narkotines medžiagas, kad ši jas perduotų R. K.. 2016 m. lapkričio 3 d. tarp nuteistųjų vykę telefoniniai pokalbiai ir po to sekę įvykiai (kai M. B. dukros automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos) patvirtina, kad nuteistieji nusikalstamos veikos planą aptarė telefoninių pokalbių metu, kurių metu taip pat buvo kalbama abstrakčiomis ir nekonkrečiomis frazėmis, tačiau visi nusikalstamos veikos dalyviai suprato savo vaidmenis ir užduotis (t. 2, b.l. 42-73). Iš 2016 m. lapkričio 17 d. 19.29 val. ir 19.46 val. telefoninių pokalbių nustatyta, kad A. V. informavo M. B., jog jis jau važiuoja iš Vilniaus pas R. K. (pokalbiai Nr. IID-85, IID-90). Po šių pokalbių M. B. A. V. parašė SMS pranešimą „tą paslėpk kol dalėksi“, A. V. atsakė „gerai“ (pokalbiai Nr. IID-91, 92). Iš aptarto nuteistųjų susirašinėjimo taip pat galima daryti išvadą, kad A. V. ne tik suprato, bet ir žinojo, jog veža narkotines medžiagas, nes priešingu atveju M. B. paprašius paslėpti vežamus daiktus, A. V., jeigu nežinotų, kad veža narkotines medžiagas, nebūtų iš karto atsakęs teigiamai. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistieji telefoninių pokalbių metu kalbėdami apie telefonų ar kitų civilinėje apyvartoje neuždraustų daiktų perdavimą M. B., juos įvardindavo tikraisiais daiktų pavadinimais, nieko neslėpdami, tuo tarpu kalbėdami apie narkotinių medžiagų paėmimą ir perdavimą kalbėjo nutylėdami, sakydami abstrakčius žodžius „tą, daiktą ir pan.“, taip siekdami paslėpti tikrąją pokalbio prasmę. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. V. žinojo, jog įgijo ir gabena narkotines medžiagas patvirtina ir po A. V. sulaikymo vykęs susirašinėjimas tarp M. B. ir A. V.. Iš 2016 m. gruodžio 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad M. B. rašydamas laišką A. V. rašė „<...>tu man parašyk kas nutiko ir kokius parodymus davei, jei ką juk tu nežinai ką veži ir neįdomu, o prašiau juk aš <...>“ (t. 1, b.l. 155-156).

11.1. Sugretinusi I. K. parodymus su kitais byloje ištirtais parodymais – elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos turiniu, automobilio apžiūros metu rastais daiktais, teisėjų kolegija nustatė, kad jie vieni kitiems neprieštarauja ir sudaro įrodymų visetą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pakankamu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei pripažinti A. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

11.2. Byloje nustatyta, kad A. V. veikdamas bendrininkų grupe su M. B. ir R. K., iš nenustatyto asmens įgijo, gabeno ir perdavė R. K. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kad šis jas perduotų pataisos namuose bausmę atliekančiam M. B.. Narkotinių medžiagų kiekis nustatytas specialisto išvada, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pagal kurias labai didelis heroino kiekis yra 10 gramų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kvalifikuojant veiką pagal šį požymį nėra būtina, kad asmuo žinotų tikslų šių medžiagų pavadinimą ir tikslų jų svorį. Šiuo atveju pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga bei bendrais bruožais numanė šių medžiagų savybes ir kiekius, tai yra jog disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-610/2012, Nr. 2K-157/2013). Byloje nustatyta, kad A. V. Vilniuje iš nepažįstamo asmens įgytą nemažą paketą su narkotinėmis medžiagomis matė ir jį paslėpė traškučių pakelyje, turėdamas tikslą perduoti jį R. K.. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. anksčiau teistas už psichotropinių medžiagų įgijimą, turint tikslą jas platinti, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu už narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą (šios nuosprendžio dalies nuteistasis A. V. neskundžia), kad matė kokio dydžio paketą paėmė Vilniuje iš nepažįstamo asmens, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog A. V. suprato ir žinojo, jog įgijo ir gabeno ne bet kokį, o būtent labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Todėl A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai šią nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą, nes pirmiau aptarta įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. įgijo, gabeno ir perdavė narkotines medžiagas R. K.. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš jo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo.

11.3. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia nuteistojo M. B. parodymai apie tai, kad A. V. ir R. K. jis nesakė kokius daiktus jo prašymu turi paimti A. V. ir perduoti R. K. (t. 5, b.l. 161-163). Teisėjų kolegija vertindama šiuos nuteistojo parodymus byloje surinktų duomenų kontekste, juos atmeta kaip nepagrįstus, nes juos paneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma.

Dėl A. V. paskirtų bausmių

12. Nuteistasis A. V. taip pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam A. V. parenkant bausmės rūšį bei nustatant jų dydžius būtų neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

13. Baudžiamasis įstatymas už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas A. V. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016 m. lapkričio 3 d. veikos epizodo) nustatyto nusikaltimo padarymą paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 17 d. veikos epizodo) – dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodant antro epizodo padarymo datą, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nusikaltimas buvo padarytas 2017 m., nors byloje ištirti duomenys patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas 2016 m. Teisėjų kolegija tai pripažįsta rašymo klaida ir ją ištaiso.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. V. anksčiau Lietuvoje teistas septynis kartus (t. 4, b.l. 82-93), baustas administracine tvarka (t. 4, b.l. 94-97). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnis 1 dalis 1 punktas), taip pat pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistasis A. V. padarė baigtus tyčinius nusikaltimus, veikė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti materialinės naudos, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą paskyrė BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose nustatytas, su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Pirmu atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, antru atveju buvo paskirta sankcijoje nustatyta minimali bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės nėra per griežtos. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi mažametę dukterį, iki jo sulaikymo dirbo, palaiko artimus ryšius su šeima yra reikšmingos, tačiau vertinant visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos.

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino už atskirus nusikaltimus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, tačiau bendrindamas A. V. paskirtą bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis paskirta subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu A. V. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. birželio 9 d. ir nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. liepos 27 d. (t. 7, b.l. 25-36). Taigi, nors apygardos teismas nurodė, kad A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad bendrindamas bausmes apygardos teismas bausmes subendrino ne dalinio, o visiško bausmių sudėjimo būdu, pridėdamas paskirtą galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgiant į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, turėjo būti pridėta tik dalis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Todėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). A. V. bendrinant bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės pridedama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, kuri parenkama atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos nustatytų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo

16. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo taikyti jam BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nuostatas ir atidėti pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 3 d. veikos epizodo) nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 17 d. veikos epizodo) dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

18. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių.

19. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

20. Taigi formaliai R. K. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau netgi esant BK 75 straipsnio numatytai sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra tik teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014). Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016 ir kt.).

21. Spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam R. K., teisėjų kolegija vadovaujasi ir baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir teismų praktika. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 3, b.l. 187), baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 188), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (t. 3, b.l. 191, 193). Teisėjų kolegija taip pat įvertina nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus; vieną nusikaltimą pasikėsino padaryti, o kitas buvo baigtas; veikė dėl savanaudiškų paskatų). Nustatyta nuteistojo R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus vyriausiasis specialistas nuteistąjį R. K. vertina teigiamai. Tačiau pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodyta, kad R. K. turi vieną galiojančią nuobaudą – papeikimą (t. 7, b.l. 24). Šiuo atveju sprendžiant ar yra galimybė R. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat svarbu įvertinti R. K. paradytų nusikaltimų aplinkybes ir pobūdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas valstybinės įstaigos – pataisos namų darbuotoju – (duomenys neskelbtini) ir pasinaudodamas savo darbinėmis funkcijomis (galimybe patekti į pataisos namus), veikdamas bendrininkų grupe su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu ir laisvėje esančiu asmeniu į pataisos namus pasikėsino įnešti draudžiamus daiktus, tai yra narkotines medžiagas. Nuteistasis R. K. būdamas suaugęs, turintis gyvenimiškos patirties asmuo neabejotinai suvokė, kad nuteistieji pataisos namuose laikomi siekiant įgyvendinti ir pasiekti jiems paskirtų bausmių tikslus, todėl jiems yra taikomi įvairūs draudimai ir įpareigojimai. Tuo tarpu nuteistasis R. K. darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (įnešdamas draudžiamus daiktus), siekė palengvinti pataisos namuose laikomų nuteistųjų padėtį, taip diskredituodamas ne tik pataiso namų vardą bet ir sumenkindamas teisingumo vykdymo ir paskirtų nuteistiesiems bausmių įgyvendinimo tikslus. Be to, apklausų metu nuteistieji M. B. ir A. V. taip pat nurodė, kad tai nebuvo vienkartinis veiksmas, įvairius draudžiamus daiktus nuteistajam M. B. į pataisos namus nuteistasis R. K. įnešdavo ir anksčiau iki tiriamų nusikalstamų veikų padarymo.

21.1. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartus nuteistojo R. K. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, konstatuoja, kad taikyti R. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo, nes taikant BK 75 straipsnį nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, taip pat paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas R. K. prieštarautų teisingumo principui.

Dėl kardomųjų priemonių

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nusprendė „kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, suimant R. K. teismo posėdžių salėje, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią naujai paskirtą kardomąją priemonę – panaikinti“. Apie tai, kokia kardomoji priemonė turėtų būti taikoma nuteistajam R. K. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo vykdymo pradžios, apygardos teismas nepasisakė. A. V., remiantis Kauno apygardos teismo 2018-07-17 (nutartyje nurodyti klaidingi priėmimo metai -2017) nutartimi pagal jo paties prašymą jau yra pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK 119 straipsnyje numatytus kardomosios priemonės tikslus, tarp jų ir į nuosprendžio įvykdymą, prieina prie išvados, kad laikotarpiui nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki tol, kol šis nuosprendis bus pradėtas vykdyti, nuteistojo R. K. suėmimo terminas pratęstinas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu į A. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nusprendė įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2016-11-18 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis paskelbtas 2018-06-15. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad suėmimas A. V. bus taikomas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nepriėmė sprendimo, kuris būtų užtikrinęs, jog suėmimo, taikomo A. V. laikotarpis po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo bus įskaitytas į bausmės laiką. Tai buvo galima padaryti nurodant nuo kada bus skaičiuojamas bausmės laikas arba nurodant, kad nuo 2018-06-15 sekęs suėmimo laikotarpis taip pat įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ši klaida ištaisoma, nustatant, kad bausmės laikas skaičiuojamas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti: prie subendrintos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos A. V. už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, pridėti dalį – šešis mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ir A. V. paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nustatyti, kad šios A. V. paskirtos bausmės laikas skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 15 d.

Kardomosios priemonės - suėmimo terminą R. K. pratęsti iki pradėjimo vykdyti nuosprendį.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nustatant, kad A. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bausmė skiriama už 2016-11-17, o ne už 2017-11-17 padarytą nusikaltimą.

Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.