Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. (automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką A. V. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kaltinime išbūtas laikas nuo 2015-07-30 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016-05-31.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. (automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str.2 d. (automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką V. G. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kaltinime išbūtas laikas nuo 2015-09-21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016-05-31.

AB SEB banko pareikšas 18 383,14 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteista solidariai iš A. V. ir V. G. 18383,14 eurų (aštuoniolika tūkstančių trys šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 14 eurocentų) bei penkių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, AB SEB banko naudai.

UAB „duomenys neskelbtini“ pareikštas byloje 1701,44 eurų civilinis ieškinys tenkintinas, priteista solidariai iš A. V. ir V. G. UAB „duomenys neskelbtini“ naudai 1701,44 eurai ( vienas tūkstantis septyni šimtai vienas euras 44 eurocentai) turtinės žalos atlyginimo.

UAB „duomensy neskelbtini“ pareikštas 5809,93 eurų civilinis ieškinys tenkintinas, priteista solidariai iš A. V. ir V. G. 5809,93 eurai ( penki tūkstančiai aštuoni šimtai devyni eurai 93 eurocentai) turtinės žalos atlyginimo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai.

Nukentėjusiosios D. J. pareikštas 4500 eurų civilinis ieškinys tenkintinas, priteista solidariai iš A. V. ir V. G. nukentėjusiosios D. J. naudai 4500 eurai ( keturi tūkstančiai penki šimtai eurų).

Konfiskuoti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :1)mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson Xperia“ IMEI 352738052572491; 2)mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI 358054032808342.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu V. G. ir A. V., netenkintinas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs, veikdamas kartu su V. G., tikslu apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – 19 800 eurų vertės AB „SEB bankas“ priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-21 16.00 val. kartu su V. G. atvyko į UAB „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur A. V. pasinaudodamas A. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininke I. M. pasirašė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2015-06-21 16.00 val. iki 2015-06-28 16.00 val. išsinuomojo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė V. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilį realizavo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo AB „SEB bankas“ priklausantį turtą, padarydamas AB „SEB bankas“ 19 800 eurų turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs, veikdamas kartu su V. G., tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – 4 500 eurų vertės D. J. priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-27 apie 14.00 val., atvyko į degalinę, UAB „duomenys neskelbtini“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pasinaudodamas A. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „duomenys neskelbtini“ pasirašė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2015-06-27 14.00 val. iki 2015-06-29 14.00 val. išsinuomojo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė V. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilį realizavo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo D. J. priklausantį turtą, padarydamas D. J. 4 500 eurų turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

V. G. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs, veikdamas kartu su A. V., tikslu apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – 19 800 eurų vertės AB „SEB bankas“ priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę, kuri pasireiškia A. V. pasinaudojimu A. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr.(duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu A. V. 2015-06-21 16.00 val., UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininke I. M. pasirašant automobilio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2015-06-21 16.00 val. iki 2015-06-28 16.00 val. buvo išnuomotas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis, V. G., žinodamas, kad nuosavybės teise automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, automobilį realizavo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo AB „SEB bankas“ priklausantį turtą, padarydamas AB „SEB bankas“ 19 800 eurų turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Taip pat V. G. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs, veikdamas kartu su A. V., tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – 4 500 eurų vertės D. J. priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudodamas apgaulę, kuri pasireiškia A. V. pasinaudojimu A. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu A. V. 2015-06-27 apie 14.00 val., UAB „duomenys neskelbtini“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, su UAB „duomenys neskelbtini“ pasirašant automobilio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2015-06-27 14.00 val. iki 2015-06-29 14.00 val. buvo išnuomotas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis,V. G., žinodamas, kad nuosavybės teise automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, automobilį realizavo, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo D. J. priklausantį turtą, padarydamas D. J. 4 500 eurų turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, pagal LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. apeliantą išteisinti. Jei teismas manytų, kad nėra pagrindo tenkinti šio prašymo, prašo atsižvelgti į LR BK 54 str., 55 str., 59 str., 62 str., 75 str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti, arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba laikyti bausmę atlikus įvertinus išbūtą suėmime laiką. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų, fragmentiškai, epizodiškai ir nenuosekliai juos analizavo, išyręs vienus duomenis, jų nesulygino su kitais. Nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarytas išvadas grindė savo samprotavimais, kurie nėra grįsti jokia bylos medžiaga. Pasak apelianto, visa tai suvaržė nuteistojo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimo bei taikymo, esminio BPK pažeidimo taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies; 3 punkto; 5 dalies nuostatas. Nuteistasis nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl nepagrįstai netaikė BK 62 str. 1 d. nuostatų. Nuteistasis pažymi, kad nori atlyginti turtinę žalą, o reali laisvės atėmimo bausmė nesuteikia galimybės tai padaryti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neatsižvelgė, jog nuteistasis yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas, kuris prisideda prie jų išlaikymo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantas neteistas, todėl teismas nuteisdamas jį pagal BK 182 str. 1 d. netaikė jo atžvilgiu BK 55 str. Pažymima ir tai, jog teismo tenkintas AB SEB banko civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, o apelianto tolimesnis kalinimas sužlugdytų jį finansiškai. Apeliantas nurodo ir tai, jog kalėjime jis baigė 10 klasę, nori toliau tęsti mokslus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes jo manymu paskirta bausmė per griežta. Apelianto manymu byla buvo išnagrinėta neišsamiai, teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, jog jis savo kaltę pripažino pilnai, nesutiko tik dėl to, kad nusikaltimą darė iš anksto susitaręs su A. V. ir veikdamas bendrininkų grupėje. Atkreipiamas dėmesys jog jis nurodė mašinų realizavimo būdą ir vietą. Pažymima, jog teismas vadovavosi ne jo, o A. V. parodymais. Apeliantas nurodo ir tai, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pilnai prisipažįsta, be to tai, kad turi šeimą ir su žmona augina du mažamečius vaikus.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. V. ir V. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Dėl A. V. apeliacinio skundo argumentų

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir dėl LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. apeliantą išteisinti, tačiau nenurodo jokių teisinių motyvų ir argumentų paneigiančių jo manymu kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo. Iš esmės nuteistasis nesutinka su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padarytas išvadas grindė savo samprotavimais, kurie nėra grįsti jokia bylos medžiaga, duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų, fragmentiškai, epizodiškai ir nenuosekliai juos analizavo, išyręs vienus duomenis, jų nesulygino su kitais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies; 3 punkto, 5 dalies nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad A. V. padarė LR BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai nei teigia nuteistasis visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendis pakankamai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų, teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu nuteistojo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą dėl A. V. nuteisimo, pagal LR BK 182 str. 2 d. (sukčiavimo būdu įgyto automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistojo A. V. kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: liudytojų I. M., A. D., N. L., A. K., iš dalies nuteistųjų A. V., V. G. parodymais, rašytine bylos medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad pasinaudodamas A. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu išsinuomavo šį automobilį iš UAB „duomenys neskelbtini“, kurio negrąžino. Nustatyta, kad V. G. surado įmonę iš kurios buvo išnuomotas automobilis. V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino tą faktą, kad jis pratęsė automobilio VW Touran valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Liudytoja I. M. patvirtino, kad automobilio nuomoti atvyko abu nuteistieji, juos parodymo atpažinti metu atpažino, parodė, kad su ja bendravo abu, sutarties sudarymui buvo pateiktas A. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, o jai tikslinantis, ar tai tikrai to asmens vairuotojo pažymėjimas, asmuo kaip dabar žino A. V., patvirtino, kad tai jo pažymėjimas. Buvo sudaryta nuomos sutartis, kurią A. V. pasirašė. Po to ši sutartis V. G. buvo pratęsta. Liudytojai A. D., N. L. - UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai taip pat patvirtino minėtos nuomos sutarties pratęsimo faktą, bei tai, kad nuomos sutartį pratęsė būtent V. G.. Liudytojas N. L. pastarąjį atpažino. Liudytojas A. K. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis prarado savo vairuotojo pažymėjimą. Apygardos teismo nuomone šių duomenų visiškai pakanka daryti išvadą dėl nuteistojo A. V. kaltės. Apylinkės teismas motyvuotai pasisakė ir dėl nuteistojo tyčios negąžinti išnuomoto automobilio ir tokią išvadą teismas padarė remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais A. V. parodymais, kur jis nurodė, kad būtent V. G. jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir pasakė, kad kartu reikės nueiti išsinuomoti automobilį, nuėjus reikės paduoti pinigus ir pasirašyti, o kitoje apklausoje apeliantas patikslino, kad apie automobilį, kurį jis išsinuomojo iš įmonės Lazdynų mikrorajone V. G. jam iš karto pasakė, kad automobilio negrąžins ir jį kažkur parduos. Tai, kad V. G. siūlymu jis išnuomavo automobilį ir kad V. G. jam dar prieš nuomojant sakė, kad automobilių negrąžins A. V. patvirtino ir akistatos su V. G. metu. Be to tyčia negrąžinti išnuomoto automobilio rodė ir tolimesni nuteistųjų veiksmai bei pats faktas, kad automobilis jį išnuomavusiai įmonei sugrąžintas nebuvo. Taigi aptarti duomenys atitinka bylos faktines aplinkybes ir patvirtina nuteistojo A. V. kaltę, dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymo.

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. kaltė pilnai įrodyta ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. (sukčiavimo būdu įgytas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs nuteistųjų A. V., V. G., nukentėjusiosios D. J., liudytojų, M. J., I. P. parodymus, rašytinę bylos medžiagą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. pasinaudodamas jam svetimu A. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu iš UAB „duomenys neskelbtini“ išnuomavo D. J. priklausantį automobilį VW Touran, valst. NR (duomenys neskelbtini) Nuteistasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pasinaudodamas A. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu išsinuomavo šį automobilį. Nukentėjusioji D. J. patvirtino patį automobilio nuomos faktą. Liudytojas M. J. patvirtino, kad automobilis buvo išnuomotas ne A. K., o būtent A. V., pastarąjį atpažino, o išnuomavus automobilį jis nebuvo sugrąžintas. Liudytoja I. P. patvirtino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal panaudos sutartį nuomavo D. J. priklausantį automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamią nuteistojo A. V. parodymų analizę ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duotų teisiamajame posėdyje ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai rėmėsi A. V. ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos metu duotais parodymais, bei sukritikavo teisme duotus parodymus dėl automobilio perdavimo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. aiškino, kad išnuomotą automobilį jis perdavė būtent V. G., o tokie jo parodymai atitinka ir kitas faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenimis įrodyta, kad nuteistasis turėjo tyčią negrąžinti automobilio. Nustatyta, jog A. V. su UAB „duomenys neskelbtini“ pasirašydamas automobilio nuomos sutartį žino, kad pateikia ir naudoja ne savo asmens dokumentą, prisistato kito asmens vardu, išsinuomovęs automobilį A. V. jį iš karto perduoda A. G., kuris automobilį realizuoja ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, išnuomotas autombilis sugražintas įmonei nebuvo. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuomojant antrąjį automobilį VW Touran, nebuvo pasibaigusi nuomos sutartis dėl pirmojo išnuomoto automobilio VW Touran, kas rodo, jog realaus poreikio nuomoti antrąjį automobilį A. V. neturėjo, o nuomos sutartimi buvo siekiama nusikalstamų veiksmų. Šioje dalyje nuteistojo A. V. kaltė taip pat įrodyta.

Taigi teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir teisingai juos vertino. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šioje byloje, vertindamas įrodymus, apylinkės teismas pažeidė BPK reikalavimus. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – tiek dėl BK 182 str. 2 d., tiek BK 182 str.1 d. taikytas tinkamai, išteisinti nuteistojo A. V. dėl padarytų nusikaltimų nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. be prašymo išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų padarymo, pateikia alternatyvių prašymų. Nuteistasis prašo atsižvelgti į LR BK 54 str., 55 str., 59 str., 62 str., 75 str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti, arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Toks prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. V., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei nurodo nuteistasis, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės, kad A. V. prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis A. V. pripažino iš dalies, ginčijo aplinkybės dėl tyčios negrąžinti išnuomotų automobilių, be to jo parodymai dėl tam tikrų įvykio aplinkybių buvo prieštaringi, siekdamas sušvelninti atsakomybę, jis juos keitė. Tuo tarpu apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmę už A. V. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. V. padarė du tyčinius nesunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3, 5 d.). Teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo A. V. asmenybę. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbo, padarytos žalos neatlygino. Taigi apylinkės teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jų kiekį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant A. V. už padarytus nusikaltimus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, kas kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Dėl nuteistojo A. V. prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad A. V. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Tokių išvadų nepaneigia ir skundo argumentas, jog A. V. yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas, kuris prisideda prie jų išlaikymo, baigė 10 klasių. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai ir vertina teigiamai, tačiau kartu pastebi, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistasis oficialiai dirba.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas neteistas, todėl teismas nuteisdamas jį pagal BK 182 str. 1 d. netaikė jo atžvilgiu BK 55 str. Pažymėtina, kad nuteistasis A. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šiuo atveju taikyti BK 55 str. nuostatų nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo A. V. atsakomybės lengvinačios aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Kitų, BK 59 str. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra.

Dėl nuteistojo prašymo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas pažymėtina, kad taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Šiuo atveju nors nuteistasis praeityje nebuvo teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka, nedirbo, dėl padarytų nusikaltimų prisipažįsta tik iš dalies, nusikaltimai tyčiniai, savanaudiški, padaryti vienas po kito. Be to iš bylos matyti, kad nuteistasis A. V. po nusikaltimų padarymo bandė slėptis ir bėgti į Švediją. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Pažymėtina ir tai, kad į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką A. V. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kaltinime išbūtas laikas, tačiau laikyti bausmę atlikus įvertinus išbūtą suėmime laiką, nėra pagrindo.

Taigi nors nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas pilna apimtimi.

Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes jo manymu paskirta bausmė per griežta. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam V. G. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę.

V. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 3, 5 d.). Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nenustatė V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis V. G. nurodo, jog jis savo kaltę pripažino pilnai, nesutiko tik dėl to, kad nusikaltimą darė iš anksto susitaręs su A. V. ir veikdamas bendrininkų grupėje. Tačiau apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino tik iš dalies, kad jo parodymai proceso metu keitėsi, todėl pagrįstai nepripažino V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pilnai prisipažįsta, vis tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nelaiko tokio prisipažinimo nuoširdžiu, todėl taip pat pripažinti tai nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybę neturi pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nors nuteistasis V. G. nurodo, jog teismas vadovavosi ne jo, o A. V. parodymais, tačiau pažymima, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, dėl ko jis suteikė prioritetą vieniems ar kitiems parodymams, kodėl vienais vadovavosi, o kitus atmetė, kaip nepagrįstus. Šiuo gi atveju A. V. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti ištirti teisme įrodymai, todėl teismas jas laikė teisingomis. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija neturi pagrindo. Svarstant klausimą dėl bausmės rūšies nustatymo negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistasis V. G. praeityje anksčiau teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo, padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis V. G. pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl apeliacinės instancijos teismas švelninti jo skunde nurodytais argumentais nemato pagrindo. Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. spalio 18 d. buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriuose prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 46, 32 Eur iš nuteistojo A. V. ir 115,80 Eur iš iš nuteistojo V. G.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie prašymai netenkintini.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas A.Svila nuteistajam A. V. ir gynėja Leonora (prašyme klaidingai nurodoma Regina) Vasiliauskienė nuteistajam V. G. buvo paskirti vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai yra, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų A. V. ir V. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. V. ir V. G. apeliacinius skundus atmesti.