- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- II-59-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02100-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. N.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) atstovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiam tyrėjui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič), veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - J. N. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22529-2021.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22529-2021 (toliau – Nutarimas) J. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalį paskirta 60 eurų bauda. J. N. nubausta už tai, kad 2020 m. lapkričio 30 d. 10.08 val., Vilniuje, Santariškių gatvėje, vairavo automobilį ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 332 sustoti ir stovėti draudžiama galiojimo zonoje, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 8 punkto reikalavimus (b. l. 5).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. N., nesutikdama su Institucijos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 2-3, 10-13, 15-16), kuriuo prašo nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde J. N. nurodė, kad el. portale „Mano VMI“ nėra nurodžiusi, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) sutinka policijos nutarimus administracinio nusižengimo bylose gauti el. paštu. Klasikiniu paštu namų adresu Nutarimo negavo, ir tokiu būdu yra pažeidžiama asmens teisė į informacijos gavimą ir gynybą. Jos atžvilgiu, pagal asmens nuotrauką „20201130_100839“ buvo surašytas Protokolas. Nuotraukos vaizdas rodo, kad ji daryta vairuotojo mobiliuoju telefonu, transporto priemonei judant gatve, pažeistas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 20 punktas. Apie šį kelių eismo pažeidimą J. N. 2021 m. sausio 29 d. informavo portale www.epolicija.lt ir gavo atsakymą, kad paslauga įvykdyta. Prieš bylos nagrinėjimą 2021 m. balandžio 13 d. policijai pateikė 2021 m. balandžio 13 d. raštą, kuriame nurodė, kad policijos turima privataus asmens (ne pareigūno) nuotrauka „20201130 100839“, padaryta administracinio nusižengimo metu negali būti laikoma įrodymu šioje byloje: nuotrauka neatspindi galimo pažeidimo padarymo, nes neužfiksuota, ar automobilis buvo tik sustojęs, kad išlaipinti keleivius, ar stovėjo. Policijos prašė visą 2021 m. balandžio 13 d. rašto tekstą nurodyti nutarime kaip gynybinę poziciją. Atsakymo iš policijos, kaip baigėsi 2021 m. balandžio 13 d. bylos nagrinėjimas, negavo, ne kartą dėl to raštu kreipėsi į instituciją, 2021 m. rugpjūčio 20 d. gavo raštą, kad 2021 m. balandžio 13 d. byla nebuvo išnagrinėta, bus nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 26 d., tačiau nenurodytas nagrinėjimo laikas, be to, 2021 m. rugsėjo 26 d. buvo ne darbo diena - sekmadienis. Nutarimas surašytas 2021 m. lapkričio 5 d. Apie bylos nagrinėjimą 2021 m. lapkričio 5 d. policija jos neinformavo, todėl ji negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Gynybos pozicijos, pateiktos 2021 m. balandžio 13 d. raštu, į Nutarimą neįrašė. Policija Nutarimą priėmė remiantis ne pareigūno, o asmens nuotrauka ir Protokolu_3. Policija, priimdama Nutarimą, pažeidė pamatinį teisės principą: ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda). J. N. Skunde nurodo, jog Kelių eismo taisyklių 8 punkte nurodyta: „Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede (...)“. Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonei sustoti. Sąvoka „Sustojimas“ apibrėžiama kaip transporto priemonės sustabdymas ne ilgiau, nei reikia keleiviams išlipti ar kroviniui pakrauti/iškrauti. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 10.08 val. transporto priemonė „Subaru“ sustojo prie Vaikų ligoninės, adresu Santariškių g. 4, Vilnius tam, kad išlaipinti keleivius. Išlaipinus keleivius transporto priemonė nuvažiavo. Paminėtina tai, kad tiek prie Vaikų ligoninės, tiek prie kitų Santariškių gatvėje esančių ligoninių nėra įrengta specialių keleivių išlaipinimo vietų. Į ligonines ir konsultacines poliklinikas šioje gatvėje atvyksta daug keleivių ir tiek taksi, tiek kitos transporto priemonės sustoja tokiu ir panašiu būdu, kad išlaipinti keleivius. Kelio ženklai Nr. 332 įrengti prie pat gatvės ir išvažiavimų susikirtimų. Iš nuotraukos „20201130 100839“ matyti, kad transporto priemonė „Subaru“ buvo stabtelėjusi saugiai, ne pagrindinėje Santariškių gatvėje, bet išsukus iš jos, tikslu netrukdyti autobusų linija važiuojančiam transportui ir sudarant galimybę saugiai išlipti keleiviams. Transporto priemonės savininkas elgėsi rūpestingai ir apdairiai. ANK 618 straipsnio 2 dalis numato, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Priimtame Nutarime nėra motyvuotai įvertintos aplinkybės, Nutarimas turi turinio trūkumų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra supažindinęs J. N. su visa byla.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. N. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti nurodytais motyvais. Paaiškino, jog priimant skundžiamą nutarimą padaryta eilė procesinių pažeidimų, detaliai nurodytų skunde, įrodymas, kuriuo grindžiamas jos neva padarytas pažeidimas, gautas neteisėtu būdu – fotografuojant vairuotojui, tai yra neleistinai naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis vairavimo metu, foto nuotrauka yra statiškas vaizdas, o ne video, todėl neįrodo, jog automobilis stovėjo. Nutarime nurodytu laiku ir vietoje ji atvyko prie Santariškių ligoninės, išleido keleivius ir išvažiavo. Sustojo ne prie dešinio kelkraščio, o kairiau, kad netrukdytų pravažiuojantiems automobiliams. Keleivius išleido į gatvę. Stovėjo tik tiek laiko, kiek reikėjo išlaipinimui. Asmenų, kuriuos atvežė nenurodys, nes pažeidimą privalo įrodyti institucija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiu metu apklaustas liudytoju Š. K. parodė, kad ne kartą fotografavo neleistinoje vietoje pastatytus automobilius ir apie tai pranešė policijai. Nagrinėjamas atvejis yra vienas iš tų kartų. 2020 m. lapkričio 30 d. jis važiavo Santariškių gatve, vairavo žmona, jį papiktino tai, kad automobilis siauroje gatvelėje buvo priparkuotas po draudžiančiu tai daryti ženklu, kur važiuoja greitosios pagalbos automobiliai, todėl fotografavo ir nusiuntė foto per epolicija.lt. Nepamena, ar aplink automobilį buvo vaikščiojančių žmonių. Kad automobilis buvo paliktas stovėti, o ne sustojęs laikinai, sprendė iš to, kad jo variklis išjungtas, nedegė šviesos, viduje nebuvo žmonių. Jei būtų buvę žmonės, nebūtų fotografavę automobilio. Policija kartą yra paskyrusi administracinę nuobaudą už mobilaus telefono naudojimą vairuojant, nepamena, kada tiksliai. Nagrinėjamu atveju, automobilį vairavo žmona, o fotografavo jis.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2021 m. lapkričio 5 d. nutarime 10-ANR N- 22529-2021, pakanka pripažinti J. N. kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manome, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22529-2021 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir administracinį nusižengimą fiksuojančia nuotrauka. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas deklaratyviais ir subjektyviais samprotavimais, nepateikiant objektyvių nekaltumo įrodymų, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Remiantis išdėstytu, prašoma skundo netenkinti (b. l. 30).
Institucijos atstovas palaikė atsiliepime teismui pateiktą poziciją ir prašė skundo netenkinti, nesant faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22529-2021.
Žemesnės instancijos teismas
Policijos informacinės sistemos duomenimis, 2020 m. lapkričio 30 d. 12.39 min. Š. K. pateikė informaciją ir foto medžiagą, paaiškindamas, kad automobilis priparkuotas draudžiamoje vietoje (b. l. 44-45).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. sausio 27 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-10512-2021 duomenimis, J. N. 2020 m. lapkričio 30 d. 10.08 val., Vilniuje, Santariškių gatvėje, vairavo automobilį ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 332 sustoti ir stovėti draudžiama galiojimo zonoje. Šiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jai skirtas administracinis nurodymas, pasiūlant iki 2021 m. vasario 26 d. sumokėti 15 eurų baudą (ROIK: 20126198025, b. l. 7-8).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
J. N. nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimas Institucijoje neįvyko net kelis kartus, tai yra Protokole nurodytą bylos nagrinėjimo dieną - 2021 m. balandžio 13 d., po to 2021 m. rugsėjo 26 d., nes tai buvo nedarbo diena. Skundžiamas nutarimas priimtas 2021 m. lapkričio 5 d. rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką jos neinformavus.
Nėra jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktai J. N. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Teismas pažymi, kad nors J. N. pateikė rašytinius paaiškinimus prie paskirtą administracinės bylos nagrinėjimą 2021 m. balandžio 13 d. ir prašė juos priimant nutarimą nurodyti kaip gynybinę poziciją, tačiau bylos nagrinėjimas nurodytą dieną neįvyko, apie posėdį, kuriame buvo priimtas nutarimas, ji neinformuota, taigi procesas buvo organizuotas netinkamai.
Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Tačiau akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Pastebėtina, jog J. N. pasinaudojo savo teise skųsti 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir jos skundas buvo išnagrinėtas teisme žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo sutikti su J. N. argumentu, kad buvo pažeista jos teisė gintis nuo kaltinimo. J. N. pati tiesiogiai susipažino su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, reiškė prašymus, taigi savo teisėmis naudojosi. Teismas vertina, jog aptarti procesiniai pažeidimai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nors J. N. nesutinka su tuo, kad administracinė teisena negalėjo būti pradėta ne pareigūnų surinktų įrodymų pagrindu, be to, nuobaudos skyrimas truko nepagrįstai ilgai, vis gi pastebėtina, kad liudytojo Š. K. pateikta policijai foto nuotrauka yra leistinas įrodymas, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi be kita ko nustatomi ir dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais ir kitais dokumentais. Be to, pastebėtina, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (ANK 39 straipsnis), J. N. padarytas teisės pažeidimas užfiksuotas 2020 m. lapkričio 30 d., o nutarimas priimtas 2021 m. lapkričio 5 d., taigi procesinių terminų nepažeidžiant.
J. N. vertina, kad ji negavo nutarimo, nes jis jai buvo atsiųstas tik el.paštu, kurį ji nurodė VMI informacinėje sistemoje, tačiau nebuvo atsiųstas klasikiniu paštu.
ANK 573 straipsnio 1 dalies pagrindu šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
Kadangi Institucija J. N. skundžiamą nutarimą išsiuntė valstybės informacinėje sistemoje nurodytu jai priklausančiu el.paštu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, tai laikoma tinkamu procesinio dokumento įteikimu, be kita ko, tai, kad J. N. nutarimą gavo, rodo ir tai, kad ji pasinaudojo savo procesine teise jį apskųsti.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.
Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje.
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
KET 8 punktas numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede.
Kelių eismo taisyklių 1 priede įtvirtinta, kad Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ imperatyviai nustato, jog Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
Byloje nėra ginčo, jog automobilį J. N. sustojo toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, draudžiantis sustoti (stovėti). Tai pripažįsta ir pati J. N., tai įrodo ir Š. K. foto nuotrauka, esant administracinio nusižengimo byloje. Iš esmės ginčijama ta aplinkybė, kad automobilis buvo paliktas stovėti, kaip tai nurodyta skundžiamame nutarime.
J. N. nurodytos aplinkybės vertintinos kaip keliančios abejonių jos parodymų įtikinamumu – ji nurodė sustojusi tokiam trumpam laikui, kokio reikia išlaipinti keleivius, sustojo kairiau, kad automobilis netrukdytų kitiems automobiliams. Vis gi iš foto medžiagos nematyti jokių kitų gatve judančių automobilių, kuriems ji būtų trukdžiusi, o sustojus tokiam trumpam laikui (išlaipinimui), tokie automobiliai būtų užfiksuoti. Iš automobilio priparkavimo matyti, kad jis pastatytas apgalvotai, o būtent taip, kad netrukdytų įsukantiems į įvažiavimą, kuriame jis pastatytas automobiliams, o išvažiuojantys iš aikštelės, praleidę įvažiuojančius, galėtų išvažiuoti, kas leidžia daryti prielaidą, kad automobilis yra paliktas stovėti. J. N., kaip matyti iš vaizdinės medžiagos, buvo atvykusi į vaikų ligoninę, todėl automobilio pastatymas taip, kad keleiviai išliptų į važiuojamąją dalį ir būtent į tą dalį, kuria įvažiuoja automobiliai, ir kuriems neva nenorėdama trukdyti J. N. pasiparkavo kairiau, iš esmės leidžia itin kritiškai vertinti administracinėn atsakomybėn patrauktosios versiją.
Vis dėlto, nepaisant pastarųjų argumentų, kurie leidžia vertinti J. N. versiją kaip nepatikimą, negalima daryti išvados apie tai, kad J. N. paliko stovėti automobilį, nes objektyvių įrodymų, kurie leistų paneigti J. N. versiją, nėra. Iš foto medžiagos negalima spręsti, ar veikia automobilio variklis, ar dega gabaritinės lempos. Liudytoju apklaustas Š. K. negalėjo prisiminti, ar matė nueinančius žmones, nors ir parodė, kad nebūtų tokiu atveju fotografavęs, jei automobilis būtų tik laikinai sustojęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas patikslina kaltinimą iš „vairavo automobilį ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 332 sustoti ir stovėti draudžiama galiojimo zonoje“ į „vairavo automobilį ir sustojo kelio ženklo Nr. 332 sustoti ir stovėti draudžiama galiojimo zonoje“. Toks aplinkybių keitimas galimas, nes stovėjimas apima transporto priemonės sustojimą. Ir priešingai, nei vertina J. N., tai nešalina jos atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Kaip minėta, kelio ženklas Nr. 332 draudžiama transporto priemonėms ne tik stovėti, bet ir sustoti, išimtis taikoma neįgalių ir maršrutiniam transportui, ir nei vienos šios kategorijos J. N. vairuota transporto priemonė neatitinka. Nors skundą padavęs asmuo aiškina, jog sustojo išlaipinti keleivių ir tuo nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teismas su tuo nesutinka. J. N. cituojama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 80 punkto nuostata - Transporto priemonės sustojimas yra transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti – aktuali ne kelio ženklo Nr. 332, o kelio ženklo Nr. 333 taikymui. Būtent pastarasis (Nr. 333) draudžia transporto priemonėms stovėti, o tam, kad įvertinti, ar automobilis stovėjo, ar sustojo, atsižvelgiama į minėtą įstatymo nuostatą, kuri leidžia šio ženklo (Nr. 333) galiojimo ribose sustoti tam, kad išlaipinti keleivius, iškrauti krovinius. Nagrinėjamu gi atveju, ši teisės norma visiškai neaktuali, nes ištyrus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nustatyta, kad J. N. 2020 m. lapkričio 30 d. 10.08 val., Vilniuje, Santariškių gatvėje, vairavo automobilį ir sustojo būtent kelio ženklo Nr. 332 „sustoti ir stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, konstatuoja, kad J. N. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jos neteisėta veika pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra įrodyta.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
J. N. skundžiamu nutarimu skirta administracinė nuobauda – 60 eurų bauda. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, vertintina, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22529-2021 J. N. paskirtą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
J. N. pateiktame skunde prašo iš Vilniaus apskrities VPK priteisti jos naudai patirtas išlaidas už kurą, kanceliarines prekes, šildymą, elektrą, telefoną, pašto paslaugas bendroje sumoje 149,14 Eur (b. l. 33-38, 67-73).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime byloje Nr. 10-A/2020 išaiškino, kad valstybė turi pareigą atlyginti asmens patirtas atstovavimo teisme (advokato) baudžiamajame ar administraciniame procese jį išteisinus.
Nagrinėjamu atveju, teismas nutarė J. N. skundo netenkinti, todėl prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsniu, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22529-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK Nr. 20126198025 nepakeistą ir J. N. skundo netenkinti.
J. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.