Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

6. Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos (b. l. 83) matyti, kad A. J. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina I. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 9), o tėvas – atsakovas T. J.. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos bei globos vietos nustatymo, laikinojo globėjo bei turto administratoriaus skyrimo A. J. matyti, kad likusiam be tėvo T. J. globos nepilnamečiui vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 21 d. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta R. S., vaiko globos vieta nustatyta laikinos globėjos gyvenamojoje vietoje (b. l. 55, 56).

14. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnį, ir subendrinus su 2018-12-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, galutinė bausmė T. J. paskirta - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 57-64). Nuosprendis įsiteisėjo 2020-01-22. Šiuo metu T. J. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje, todėl pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi negali ir dėl šios priežasties.

15. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 3 metus matyti, kad 2017 m. liepos 15 d. T. J., būdamas girtas, viešoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidinėjo įvairiais žodžiais policijos pareigūnus, nevykdė jų nurodymų, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, remiantis ANK 481 straipsnio 1 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 90 Eur bauda, pakeista 18 val. viešaisiais darbais. 2017 m. rugpjūčio 13 d. 8.26 val., būdamas neblaivus, plūdosi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtų, remiantis ANK 481 straipsnio 1 dalimi paskirta 50 Eur bauda. 2017 m. rugpjūčio 12 d. T. J. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines (psichotropines) medžiagas - amfetaminą, ekstazį, metamfetaminą, marihuaną, remiantis ANK 71 straipsnio 1 dalimi paskirta 15 Eur bauda. 2019 m. rugsėjo 30 d. T. J., grįžęs iš užsienio valstybės, 5 kalendorinių dienų laikotarpiu nepranešė Šiaulių rajono savivaldybei apie grįžimą į Lietuvą, neįgyvendino tėvo valdžios sūnaus A. J. atžvilgiu, remiantis ANK 73 straipsnio 1 dalimi paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. 2019 m. spalio 10 d. be gydytojo paskyrimo naudojo narkotines (psichotropines) medžiagas, remiantis ANK 71 straipsnio 1 dalimi paskirta administracinė nuobauda - 15 Eur bauda (b. l. 66-69).

16. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad T. J. 2018 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas) terminuotu laisvės atėmimu 2 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2018 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 7 d. (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), paskirta 2 m. 20 d. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams (b. l. 70-73).

21. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnis, 23 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.).

22. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

23. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalies nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; kt.). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

25. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau taip pat pabrėžtina, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas T. J. nuo sūnaus gimimo jo neaugina, nesimato su juo, su vaiku beveik nebendrauja (buvo susitikę tik vos kelis kartus per visa laikotarpį ir trumpam laikui), neteikia išlaikymo (epizodinis nedidelių sumų davimas negali būti laikomas periodiniu išlaikymo teikimu sūnui, yra susidariusi skola), neturi sąlygų auginti sūnaus (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, anksčiau gyveno su savo motina ir jos draugu, nebuvo įrengęs vaikui skirtos erdvės), buvo išvykęs į užsienį, tačiau grįžęs net nepranešė apie tai, nors pažadėjo, nei vaikui, nei laikinai globėjai, nei skyriui, su vaiku nesusisiekė jokiomis ryšio priemonėmis, neatvyko jo pamatyti, nedavė pinigų išlaikymui, ir ateityje neketina to daryti, yra ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimą, kas daro ypač žalingą įtaką vaiko vystymuisi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nesiekia gyventi sąžiningai, nepažeisdamas įstatymų, susirasti darbą, dirbti ir gauti daugiau pajamų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas, nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų į šeimą, nežino vaiko pomėgių, poreikių, vystymosi ypatumų, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo (keli epizodiniai susitikimai su sūnumi nėra laikomas bendravimu su vaiku, jo auklėjimu). Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tai jis įrodo savo veiksmais/neveikimu. Savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė, jo atstovas prašė taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą.

27. Iš byloje esančių rašytinių įrosymų, ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, vaiko nuomonės matyti, jog atsakovui nepavyko užmegzti kontakto su sūnumi, atsakovas nedėjo jokių pastangų atkurti su vaiku ryšį ir jį sustiprinti, jis taikė netinkamas auklėjimo priemones, su vaiku faktiškai nebendravo nuo pat gimimo. Atsakovui buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, skatinamas kuo daugiau bendrauti su sūnumi, atkurti tarpusavio ryšį bei pasirūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis, kad sūnus galėtų gyventi kartu, tačiau realių pastangų T. J. nedėjo. Atsakovas nesikreipė į skyrių pagalbos, jos neprašė, nesinaudojo jam teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jam geriau suprasti savo, kaip tėvo, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti sūnaus poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti, net esant ir ne visai palankioms objektyvioms sąlygoms (pajamų stoka, tinkamų gyvenimo sąlygų neturėjimas, administracinės nuobaudos, teistumai, laisvės atėmimo bausmės atlikimas). Būtent šiuos veiksmus ieškovas identifikavo kaip vieną pagrindų atsakovui neterminuotai riboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad sūnus nenori bendrauti su tėvu, nenori pas jį eiti į namus, likti su juo, nes bendraudamas su juo vaikas nesijaučia saugus, laimingas. Be to, A. J., būdamas 5 metų amžiaus, išreiškė pakankamai kategorišką nuomonę, atsisakydamas bendrauti su tėvu, nenorėdamas su juo gyventi, būti jo auklėjamas ir prižiūrimas. Anot jo senelės R. S., vaikas tėvu laikė kitą žmogų, su kuriuo dukra turėjo susituokti, vaikas apie atsakovą nieko neklausia, juo nesidomi, jo nepasigenda, jo nepripažįsta tėvu, yra pasakęs: „Tu man ne tėvas, mano tėvas J.“. EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37) Sprendžiant ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis.

28. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo veiksmai (keli trumpalaikiai susitikimai su sūnumu, šautuvo, batų, treningo nupirkimas bei kelis kartus nedidelių sumų perdavimas) yra epizodiniai, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą, jis turėjo teisę pateikti atsiliepimą, bet šia teise nepasinaudojo, turėjo galimybę dalyvauti teismo procese (buvo žodinis procesas), bet to neprašė, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, liko abejingas procesui, jam buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, galimybė ginti savo teises (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas), tačiau atsakovas nesugebėjo įrodyti, kad jis supranta sūnaus poreikius ir ieško būdų kaip juos geriausiai tenkinti, kad jis nori ir siekia susigrąžinti sūnų į šeimą, ateityje jį auginti, deda pastangų, kad padėtis pasikeistų. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

29. Teismas sprendžia, jog atsakovas T. J. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo pareigas, savo elgesiu (nesidomėjimas vaiku, jo vystymuisi, sveikata, auklėjimu, ugdymu, lavinimu, nusišalinimas, abejingumas, aplaidumas, be to, ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe už alkoholio ir narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimą, už pažeidimus viešose vietose, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, neteikia išlaikymo, vaiko ir jo emocinis ryšys nusilpęs, ką pripažino ir pats atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose skyriui, tačiau pastangų, kad jį sustiprinti, atkurti atsakovas nededa, pasiimti pas save ir auginti sūnaus nenori (o šiuo metu – ir negali), nes galimai sąlygų auginti sūnų neturi, noro susigrąžinti vaiką nerodo, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, rūpintis juo, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jo nepilnamečiui vaikui A. J. buvo įsteigta laikinoji globa senelės R. S. šeimoje. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų šiam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nesirūpina nepilnamečiu vaiku, yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, nerodo nei noro, nei pastangų rūpintis vaiku, neturi tam tinkamų sąlygų, savo, kaip tėvo, pareigų nevykdė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose skyriui abejojo, ar ateityje galės jas vykdyti. Atsakovas savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, o ne laikinas apribojimas, jo nepilnamečio vaiko A. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

30. Išaiškintina atsakovui, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 straipsnio 2 dalis). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko rūpybos nustatymas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (pagerinus gyvenimo sąlygas ir turint gyvenimo sąlygas, tinkamas vaikui augti ir vystytis, grįžus iš laisvės atėmimo vietos, pradėjus dirbti, gaunant pastovias pajamas ir esant įrodymams, kad tėvas gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas tėvo rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus įvaikintas ir jis tokį norą išreikš (CK 3.181 straipsnis, 3.182 straipsnio 4 dalis), t. y. tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir jei vaikas neįvaikintas. Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovo situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir tėvo suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiems nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo

31. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

32. Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos bei globos vietos nustatymo, laikinojo globėjo bei turto administratoriaus skyrimo nepilnamečiui vaikui A. J., likusiam be tėvo T. J. globos, nuo 2020 m. sausio 21 d. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta R. S., vaiko globos vieta nustatyta laikinos globėjos gyvenamojoje vietoje (b. l. 55, 56). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja R. S. jos gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, tam neprieštarauja atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo, todėl nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

33. CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. Apribojus atsakovui T. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. J. atžvilgiu, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. CK 3.195 str. numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas.

34. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-23 iki vaiko pilnametystės, I. S. (vaiko motina) paskirta sūnaus A. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas faktiškai neteikia vaikui išlaikymo, vaiko motinai, dar gyvai esant, išlaikymas iš atsakovo jo sūnui buvo išieškomas priverstine tvarka per antstolį, tačiau yra susidariusi skola, atsakovas skolą sumažino, tačiau jos nepadengė, o, pasak trečiojo asmens, paskutinį kartą sūnui išlaikymui atsakovas sumokėjo 100,00 Eur 2019 m. spalio mėnesį. Šios aplinkybės neginčijo nei atsakovas, nei jo atstovas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tačiau tokio dydžio išlaikymas vaikui jau yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tik jis nėra vykdomas gera valia. Kadangi išlaikymo vaikui priteisimo klausimas išspręstas, išlaikymo padidinti ieškovas neprašo, minėtas klausimas šioje byloje nespręstinas, tačiau pakeistinas asmuo, turintis teisę tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise,- juo skirtina laikinoji globėja R. S., todėl keistinas toje dalyje teismo sprendimas.

35. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir priteisto išlaikymo tvarkytojos uzufrukto teise pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 283 straipsnis, 496 straipsnio 1 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko nuolatinio globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo T. J. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei antrinės teisinės pagalbos teikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinio reikalavimams neprieštaravo, atsakovui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111), į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovo nepriteistinos, taip pat bylinėjimosi išlaidos (advokato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal 2020-06-11 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) valstybei iš atsakovo taip pat nepriteistinos, visos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 283 straipsniu, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Pakeisti 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-23 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ir paskirti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir priteisto išlaikymo tvarkytojos uzufrukto teise pakeitimo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.