Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-07 · Administracinė byla Nr. I-127-473/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
I-127-473/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rosita Patackienė, Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
F. K., S. S., T. N. G., G. R., E. V., M. K., K. Z., L. B., T., P. A.
Trečiasis asmuo
J., V. V., V. J., M.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Danutė Puzirauskienė
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-261-121/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. spalio 7d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Henriko Sadausko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjams F. K., S. S., T. N. G., G. R., pareiškėjų atstovams advokatei Danutei Puzirauskienei, E. V., G. T., Z. Z., atsakovės atstovei Daliai Vaukaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., J. S., V. K. T., T. T., T. S., I. K., Z. B., I. J., atstovei D. V., vertėjai Teresai Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V., M. K. (M. K.), K. Z., F. K., S. S., L. B., T. N. G., T. K. (T. K.), Č. R., pareiškėjo P. A. (P. A.) teisių perėmėjų G. R., D. C., A. A., J. A. (J. A.), J. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys - V. V., V. J., M. V., I. J., Z. B. (B.), D. V., M. K., A. S., J. S. (J. S.), J. S. (J. S.), T. S. (T. S.), I. K. (mirusios D. G. K. teisių perėmėja), V. K. T., T. T. (T. T.), dėl akto, plano panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai 2008-02-08 patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2007-09-06 aktą bei prie jo prijungtą 2007-09-06 žemės sklypo planą su nurodytomis kaimo ribomis; 2) įpareigoti VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos patikslinimą pagal pareiškėjų pateiktą projektą (1t., b.l.4-6).

Paaiškina, kad jie, susipažinę su 2007-09-06 atliktu (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos patikslinimu, nustatė, jog šis patikslinimas neatitinka (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos, patvirtintos 2003-07-08 aktu Nr. 31/03-15-220, t.y., 2007-09-06 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija atlikta neteisėtai, todėl 2007-10-03 kreipėsi į atsakovę, reikalaudami, kad kartografija būtų atlikta remiantis pareiškėjų pateiktais dokumentais ir paaiškinimais. Atsakovė 2007-11-10 rašte nurodė, jog buvo remtasi savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtais dokumentais bei liudininkų parodymais, taip pat kad vienas iš liudininkų, nustatant kaimynystėje esančios V. K. žemėvaldos ribas, buvo P. A., kuris dalyvavo kartografuojant (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą ir savo parašu patvirtino 2003-07-08 ir 2007-09-06 atliktų kartografijų tikrumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 tyrė 2003-07-08 aktu Nr. 31/03-15-220 patvirtintos kartografijos teisėtumą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. 2 priskyrimo (duomenys neskelbtini) kaimui, tačiau kitoje dalyje šio akto teismas nenagrinėjo ir nevertino. Gi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija dalyje dėl žemės sklypo ribos, pažymėtos indeksu A-B, niekada nekėlė jokių abejonių, tačiau atsakovė, teikdama pareiškėjams patikslintą 2007-09-06 kartografiją, be jokio pagrindo, nemotyvuotai, nepagrįstai, neatsižvelgdama į pareiškėjų pateiktus archyvuose išlikusius planus ir prieštaraujant (duomenys neskelbtini) kaime gyvenusių žmonių parodymams, pakeitė šio kaimo ribas, pažymėtas indeksu A-B. Gi P. A. parašas 2007-09-06 kartografijos brėžinyje patvirtina, kad jis kategoriškai nesutinka su žemės sklypo ribomis, kurias nustatė (duomenys neskelbtini) kaimą kartografavę asmenys. Pareiškėja E. V. paaiškina, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į tėvo V. K. žemę, kurią jis nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) ir besiribojančiame Veršubos kaime. V. K. jam nuosavybės teise priklausančiose žemėse buvo pasistatęs gyvenamąjį namą su priklausiniais, šie statiniai yra išlikę, o Registro centro duomenys patvirtina, jog žemėje, kuri grąžinta pareiškėjai VAV sprendimu, yra įregistruoti seni, dar jos tėvui esant gyvam pastatyti statiniai, tačiau 2007-09-06 kartografija atlikta ignoruojant šiuos dokumentus – anot šios kartografijos, V. K. priklausę statiniai stovi teritorijose, kurios jam nuosavybės teise niekada nepriklausė. Jų pateikiamos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos nustatytos remiantis dokumentais ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų paaiškinimais (1t., b.l.4-6).

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. V., M. K., K. Z., F. K., S. S., L. B., T. N. G., T. K., Č. R. 2010-06-21 patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime vykdyti pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotus 1922 ir 1934 metų teritorijos, kurioje apibrėžta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo riba, planus (2t., b.l.138-142). Papildomai paaiškina, kad pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau tekste- Tvarka) 12 punktą prie nuosavybės teises Vilniaus krašte įrodančių dokumentų priskirtini tik Lenkijos įstaigų 1920-1939 metais išduoti dokumentai. Jokių kitų valstybių išduoti dokumentai nelaikytini nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Vilniaus krašte patvirtinančiais dokumentais ir negali būti pagrindas nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjų manymu, nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančios teisės normos imperatyvios. Tvarkos 13 punkto 2 dalis nustato imperatyvą, kad nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Jie yra gavę Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, jog yra išlikęs 1934 metų Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvaro planas, kuriame nurodytas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo fragmentas ginčijamoje teritorijoje. Pareiškėjų manymu, šie archyviniai dokumentai, paneigia atsakovo atliktos kartografijos tikslumą ir teisingumą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, vykdydami kartografijos darbus, kategoriškai tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dokumentai yra neišlikę. Be to, (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 2007-09-06 kartografija yra klaidinga ir dėl tos aplinkybės, jog sklypo Nr. 2 konfigūracija ir kraštinių proporcijos yra pateiktos iškraipytai. Žemės sklypo plotas dėl šios aplinkybės yra sumažėjęs nuo 0,44 ha iki 0,30 ha. Sklypas ginčo kartografijoje pavaizduotas kaip esantis greta Neries upės, o jis sutinkamai su tikrosiosmis aplinkybėmis, yra 60 metrų nutolęs nuo Neries upės ir visuose dokumentuose fiksuojamas kaip ariamos žemės sklypas (2t., b.l.138-141).

Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), atsikirsdama į 2008-02-08 patikslintą skundą, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad, remiantis liudininkų P. A. , A. K. ir V. K. parodymais, 2003-07-08 buvo atlikta iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija. Vadovaujantis VAAT 2006-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006, remiantis 1897 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų geometriniais planais, pagal kuriuos savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė skaitmeninį grafinį žemėlapį, kuriame 1879 m. buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos perkeltos ant dabartinės (duomenys neskelbtini) teritorijos skaitmeninių grafinių duomenų, bei liudininkų parodymais, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2007-03-22 atliko buvusios savininkės S. T. turėtos žemėvaldos kartografavimą. Buvo remtasi SĮ „Vilniaus planas“ specialisto išvada ir aukščiau minėtu planu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 iš vienos pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. 1, iš kitos pusės - su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. 2, t.y. (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš dviejų sklypų, ir, atsižvelgus į šias aplinkybes, 2007-09-06 buvo patikslinta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija. Nors pareiškėjai tiksliai nenurodo, pagal kurį iš pateiktų planų jie prašo įpareigoti nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo ribą, mano, kad tai yra planas, pridėtas prie 2003-07-08 kartografijos. Pareiškėjų pateiktame plane indeksu A-B pažymėta riba buvo pakeista remiantis liudininkų parodymais ir atsižvelgus į aukščiau nurodytus archyvinius planus, buvusio savininko V. K. turėtos žemėvaldos buvusiame Pospeškos-Veršubos kaime kartografavimas 2006-03-02 atliktas remiantis 1932m. pirkimo-pardavimo aktu, 1931m. (duomenys neskelbtini) privačios žemės valdos išskirto sklypo planu ir remiantis liudininkų parodymais. Vienas iš liudininkų, nustatant V. K. turėtos žemėvaldos ribas ir (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. 2 ribas, buvo P. A., t.y. asmuo, dalyvavęs 2003-07-08 ir 2007-09-06 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijoje, kuris sutiko ir pasirašė ant sudarytų planų bei sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų (1t., b.l.41-45).

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atsikirsdama į 2010-06-21 patikslintą skundą, prašo bylą nutraukti. Paaiškina, kad prašymas atlikti kartografiją pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotus 1922 ir 1934 metų teritorijos, kurioje apibrėžta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo riba, planus patenka į teritoriją, kuri priskirta į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. T. turėtos žemėvaldos ribas. Šis faktas nustatytas VAAT 2006-10-30 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-3569-02/2006. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) 2008-08-21 nutartimi atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 ir perdavus bylą VAAT nagrinėti iš naujo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduoti 1922 ir 1934 metų teritorijos, kurioje apibrėžta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo riba, planai teismo buvo įvertinti administracinėje byloje Nr. I-66-815/2009 nagrinėjant pareiškėjo T. S. skundą dėl 2003-07-08 (duomenys neskelbtini) kaimo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03/15-220 panaikinimo ir įpareigojimo kartografuoti atskirai buvusios savininkės S. T. turėtą žemę. Minėtoje byloje suinteresuoto asmens atstovė VAAT pateikė 1922 m. (duomenys neskelbtini) dvaro I dalies plano fragmentus su vertimu iš lenkų kalbos bei 1934 m. (duomenys neskelbtini) dvaro planą ir plano fragmentus su vertimu iš lenkų kalbos. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, nutarė, kad jie nesudaro prielaidų konstatuoti, kad VAAT 2006-10-30 sprendimas nepagrįstas. Šiuo teismo sprendimu nuspręsta, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. T. turėta žemėvalda nepagrįstai priskirta (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui. LVAT 2010-05-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-573/2010 nutarta panaikinti VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. liepos 8 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dalį, kuria buvusio (duomenys neskelbtini) kaime riboms priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 ir įpareigoti VAVA kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos. Taigi, pareiškėjai prašo įpareigoti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime vykdyti pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotus 1922 ir 1934 metų teritorijos planus, kurie teismo yra įvertinti ir pripažinti kaip nekeičiantys fakto, kad buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo riboms priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2, priklausęs S. T., nepagrįstai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 2 punkto pagrindu (2t., b.l.166-168).

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., J. S., J. S., T. S., I. K., V. K. T., T. T. atsiliepimu į 2008-02-08 patikslintą skundą prašo jį atmesti. Paaiškina, kad VAAT 2006-01-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 panaikino VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-07-08 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dalį, kuria buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo riboms priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 ir įpareigojo VAVA kartografuoti S. T. (trečiųjų suinteresuotų asmenų senelės) iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vadovaujantis minėtu sprendimu, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007-03-22 atliko buvusios savininkės S. T. turėtos žemėvaldos dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje kartografavimą, todėl 2007-09-06 buvo atitinkamai patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija. Nurodo, kad teismo sprendimas šioje byloje nesukels jiems teisinių pasekmių, nes pareiškėjai ginčija (duomenys neskelbtini) kaimo patikslintą kartografiją dėl žemės sklypo ribos, pažymėtos pateiktame prie skundo projekte indeksu A-B, tačiau šios ribos nesiriboja su S. T. turėta žemėvalda. Pažymi, kad pareiškėjų parengtame projekte S. T. sklypas kertasi su 2006-03-02 kartografuota V. K. (pareiškėjos E. V. tėvas) turėta žemėvalda, taip pat S. T. sklypas parengtame projekte yra žymiai sumažintas ir jo sąskaita yra nepagrįstai padidintas (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo dalyje, kuria buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 ribojasi su buvusiam (duomenys neskelbtini) kaimui priklausančiu sklypu Nr.2 (1t., b.l.110).

Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., J. S., J. S., T. S., I. K., V. K. T., T. T. atsiliepimu į 2010-06-21 patikslintą skundą prašo jį atmesti dėl šių motyvų:

1) Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 12 punkte nurodoma, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti, be kitų dokumentų, ir dokumentai nurodyti Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 "Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą", taip pat dokumentai, nurodyti Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.4 punkte, pagal kurį žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančias dokumentais gali būti ir Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941-1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai. Taigi, šis pareiškėjų pateiktas argumentas yra nepagrįstas ir juo siekiama sąmoningai suklaidinti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmensi bei piktnaudžiauti savo teisėmis.

2) Dėl tariamai pažeisto Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 13 p. 2 dalyje nustatyto imperatyvo paaiškina, kad 1934 m planas nėra naujai pateiktas - šis planas buvo nagrinėjamas teisme. Dėl 1934 ir 1922 m. planų savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas" GIS poskyrio viršininkas buvo iškviestas dalyvauti išnagrinėtoje byloje Nr. I-3569-02/2006 kaip specialistas. G. L. paaiškino teismui, kad jame pažymėta (duomenys neskelbtini) dvaro tam tikrų žemėnaudų orientacinė situacija, 1922 m planas yra tik 1934 m. plano fragmentas. Taigi, paskutinis žinomas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo planas yra 1871 m. Iki žemės nacionalizacijos žemės reforma Vilniaus krašte nebuvo vykdoma, todėl nesikeitė ir rėžinio kaimo ribos bei plotas, keitėsi tik bendrasavininkų ir rėžių skaičius. 2003-07-08 kartografuoto (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas buvo net 32,7617 ha, tačiau 1871 m plane tiksliai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemė buvo 2-juose atskiruose sklypuose ir bendas jų plotas 20 dešimtinių ir 1488 kv. sieksnių, arba, kaip skaičiuojama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje - 1 dešimtinė =2400 kv. sieksniai=l,0925ha - faktiškai turėtų būti kartografuota tik 22,53 ha (2t., b.l.160).

Tretysis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimu prašo skundą patenkinti (1t., b.l.178).

Šalies argumentai

Pareiškėjai bei jų atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad būtina remtis tik Lenkijos įstaigų išduotas 1922 ir 1934 m. planais, priešingai, nei teigia tretieji suinteresuoti asmenys, (duomenys neskelbtini) kaimą palietė 1922 m. žemės reforma. Tebėra išlikę V. K. valdyti pastatai, buvę (duomenys neskelbtini) kaime, tuo tarpu pagal 2007m. kartografiją jie atidūrė už (duomenys neskelbtini) kaimo ribų. Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypo Nr. 2 pasisakė, jog šiuo metu upė yra susiaurėjusi, tad, sprendžiant pagal 2007m. kartografiją, šis žemės sklypas turėjo rastis upės dugne.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 2007m. kartografuojant (duomenys neskelbtini) kaimą, buvo remtasi 2006m. teismo sprendimu, reiškia ir G. L. paaiškinimais, kurie yra bylos dalis. Naujai kartografuojant, jie atsižvelgė į 1922 ir 1934 m. planus. Kaimo plotas buvo nustatytas pagal prašymus.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. S., palaikydamas atsiliepimą bei prašydamas skundo netenkinti, paaiškino, jog vienintelis išlikęs planas yra 1871m. planas, kaimo ribos ir plotas negalėjo keistis, nurodomi 1922 ir 1934m. planai yra ne (duomenys neskelbtini) kaimo planai.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniais bylos įrodymais patvirtinta, jog pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame iki 1940 m. nacionalizacijos išliko rėžinė žemės valdymo sistema, turėtą žemę ir ginčas dėl šios aplinkybės nėra keliamas.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-07-08 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/03-15-220 (toliau-Aktas Nr. 31/03-15-220) kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas (adm.byla Nr. I-3569-02/2006, toliau-ten pat, III t.,b.l.58,60). Pagal kartografiją šio kaimo sklypą sudaro vientisas žemės masyvas - 32,7617 ha, akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribos buvo nustatytos remiantis trijų liudytojų - P. A., A. K. ir V. K., gimusių atitinkamai 1917, 1924, 1926 metais, parodymais.

VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3569-02/2006 pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovams VAVA ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., J. S., J. S., D. G. K., V. K. T. ir T. T. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo pareiškėjas, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti 2003-07-08 (duomenys neskelbtini) kaimo 32,7617 ha ploto vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-220, įpareigoti VAVA kartografuoti atskirai buvusios savininkės S. T. turėtą žemę, šiuo metu esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, 2006 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies (ten pat,IVt.,b.l.119-124). Minėtu sprendimu teismas panaikino VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-07-08 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dalį, kuria buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo riboms priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2; įpareigojo VAVA kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ir Tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti, ar žemė yra laisva (neužstatyta) ir priimti sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisės atkūrimui. VAAT konstatavo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atlikdamas jo kompetencijai priskirtą veiksmą - 2003-07-08 kartografuodamas iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas - nepagrįstai šio kaimo riboms priskyrė buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypą Nr. 2, kuriame, pareiškėjo teigimu, buvo jo motinos S. T. (S.) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalis ir pažymėjo, kad, nors pareiškėjas prašo panaikinti visą 2003-07-08 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03-15-220, tačiau jis faktiškai ginčija tik tą akto dalį, kuria (duomenys neskelbtini) kaimui buvo priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2, todėl teismas kitoje dalyje šio akto teisėtumo nenagrinėjo ir nevertino.

Administracinės bylos Nr. I-3569-02/2006 nagrinėjimo metu SĮ „Vilniaus planas“ specialistas G. L. , ištyręs byloje esančius planus (1897 metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų geometrinius planus, žemės sklypo, atidalinto iš (duomenys neskelbtini) dvaro, 1931 metų planą), atsakovo pateiktus dokumentus (2003-07-08 (duomenys neskelbtini) kaimo ribų kartografiją, (duomenys neskelbtini) dvaro brėžinio, 1950 metų Vilniaus miesto ortofotožemėlapio fragmentus su Vilniaus miesto žemėtvarkos specialistės pažymėtomis (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis), archyvų (1911-12-14 pirkimo-pardavimo aktą, 1939-04-09 pažymėjimą Nr. 21-381-T, 1924-05-16 teismo vykdytojo aktą Nr. 8, 2005-11-18 raštą Nr. R2-104) ir kitus dokumentus, 2006-09-08 pateikė išvadą, kurią iliustruoja schema (ten pat, IVt., b.l.119-124). Pagal 1897 metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų geometrinius planus, žemės sklypo, atidalinto (duomenys neskelbtini) dvaro, 1931 metų planą, specialistas pateikė minėtų žemės sklypų tarpusavio išsidėstymą, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimas susidėjo iš dviejų sklypų, tarp kurių įsiterpė (duomenys neskelbtini) kaimo, susidėjusio iš trijų sklypų (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), sklypas Nr. 2. Pagal pateiktą specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 iš vienos pusės ribojosi su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. 1, iš kitos pusės- su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. 2. Schemoje taip pat nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) kaimo sklypą Nr. 2 įsiterpė dalis sklypo, atidalinto iš (duomenys neskelbtini) dvaro pagal 1931 metų planą. Specialistas išvadoje nurodė, kad žemės sklypo, atidalinto iš (duomenys neskelbtini) dvaro, 1931 metų planas patvirtina aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 egzistavo ne tik XIX, bet ir XX amžiuje ir 1931 metais šis sklypas nepriklausė (duomenys neskelbtini) kaimui. Nurodė, kad I. T. –J. 1911-12-14 pirkimo-pardavimo aktu pirktos žemės abi dalys buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Specialistas teismo posėdyje pateikė išvadą, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis tik 1934 metų dvaro planu, kuriame yra brėžinio klaida, kadangi neparodytas (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2, ir neturėdamas kitų planų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo planų bei sklypo, atidalinto iš (duomenys neskelbtini) dvaro 1931 metų plano, kuriuose yra nurodyti gretimybių pavadinimai ir konkrečios ribos), galėjo preliminariai nustatyti tokias (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, kokias nubraižė ant 1934 metų dvaro plano fragmento, o ortofotožemėlapiai yra naudojami sulyginimui, kai, turint kitas schemas, reikia nustatyti atitinkamų žemės plotų ribas. Specialistas teismo posėdyje 2003-07-08 (duomenys neskelbtini) kaimo ribų kartografijoje nubraižė apytikslę buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. 2 vietą, kuri Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atliekant kartografavimo darbus buvo priskirta iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiam (duomenys neskelbtini) kaimui. Nurodė, kad pagal XX amžiaus iki 1940 metų nacionalizacijos sudarytus planus dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės ribose buvo gretimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų žemės ir kol kas nerasta jokių archyvinių dokumentų, kad šių kaimų žemės buvo sujungtos ir pavadintos (duomenys neskelbtini) kaimu.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai, vykdydami VAAT 2006-10-30 sprendimą, 2007-03-22 atliko buvusios savininkės S. T. turėtos žemėvaldos kartografavimą ir, dalyvaujant liudininkams V. M. ir P. A., užpildė Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-159 bei sudarė buvusios savininkės S. T. turėtos žemėvaldos planą (b.l.50-51). Kadangi atliekant minėtos žemėvaldos kartografavimą buvo remtasi SĮ „Vilniaus planas“ specialisto išvada ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtu skaitmeniniu grafiniu žemėlapiu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 iš vienos pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. l, iš kitos pusės - su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. 2, VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2007-09-06 atliko buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos patikslinimą ir, dalyvaujant liudininkams P. A., A. K., E. V., S. S., užpildė Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-185, sudarė žemės sklypo planą su jame naujai nurodytomis kaimo ribomis. Pagal kartografiją šio kaimo ribas sudaro du žemės masyvai, kurių bendras plotas – 25,9843 ha (b.l 13,48,49). Nustatyta, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas atsakovas 2007-09-06 patikslino remdamasis VAAT 2006-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 ir liudininkų P. A., A. K., E. V., S. S., kurie 2007-10-03 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė su žemės sklypo plane nurodytomis ribomis nesutinkantys, parodymais (b.l. 49).

Pareiškėjai, nesutikdami su 2007-09-06 atliktu (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos patikslinimu, 2007-10-03 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydami užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija dalyje dėl žemės sklypo ribos, pažymėtos indeksu A-B būtų nekeista, ir atitiktų kartografijai, patvirtintai 2003-07-08 aktu bei pateikė papildomus dokumentus, kurie, anot jų, suteikia kartografams galimybę tinkamai kartografuoti žemės sklypą dalyje, kuri ribojosi su (duomenys neskelbtini) kaimu - 1935-01-24 nuomos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir V. K., 1932-01-07 pirkimo-pardavimo aktą, žemės sklypo planą, 2003-07-08 kartografijos žemės planą su pareiškėjų pažymėta žemės sklypo riba A-B. Šiame rašte pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypo riba A-B patikslintoje kartografijoje nustatyta neteisingai, ji neatitinka tikrųjų aplinkybių, taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo gyventojai P. A., S. S., J. V., A. K. ir kt. patvirtino, jog 2003-07-08 aktu patvirtintoje kartografijoje žemės sklypo riba A-B buvo nustatyta tiksliai pagal senų gyventojų paaiškinimus ir jų parodymus, o (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo gyventojai yra išsaugoję dokumentus, leidžiančius tiksliai nustatyti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas (b.l.11-12). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsakydamas pareiškėjams, 2007-11-10 rašte Nr. S19-666 nurodė, kad jų pateiktame plane indeksu A-B pažymėta riba buvo pakeista remiantis liudininkų parodymais, kurie teigė, kad buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo riba buvo iki senojo kelio ir atsižvelgus į savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą skaitmeninį grafinį žemėlapį, informavo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų buvusio savininko V. K. turėtos žemėvaldos, buvusiame Pospeškos-Veršubos kaime, kartografavimas buvo atliktas 2006-03-02, remiantis 1932 m. pirkimo-pardavimo aktu įregistruotu hipotekos knygoje Nr. 777, IV tomas, eil. Nr. 9, 1931 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) privačios žemės valdos išskirto sklypo planu ir remiantis liudininkų parodymais, o vienas iš liudininkų, nustatant V. K. turėtos žemėvaldos ribas ir (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. 2 ribas, buvo P. A., tai yra asmuo, dalyvavęs 2003-07-08 ir 2007-09-06 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijoje, kuris sutiko ir pasirašė ant sudarytų planų bei sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų, atsižvelgiant į tai, nurodė nesant pagrindo pakeisti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje sudaryto žemės sklypo plano su nurodytomis kaimo ribomis, kurios buvo nustatytos 2007-09-06 atliekant (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžinis, kartografijos patikslinimą (b.l.13-14).

Nesutikdami su šiuo raštu, pareiškėjai 2007-12-13 skundu kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija būtų atlikta teisingai, panaudojant visus mokslinius metodus tikslioms šio kaimo riboms nustatyti, taip pat užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija dalyje dėl žemės sklypo ribos, pažymėtos indeksu A-B, būtų nekeista ir atitiktų kartografijai, patvirtintai 2003-07-08 aktu (b.l.17-18). Išnagrinėjusi skundą, Tarnyba į jį atsakė 2007-12-27 raštu Nr. 3B-(7.5)-V-1154-1500, kuriame nurodė, kad jos kompetencijai nepriskirta nagrinėti jai nepavaldžios institucijos - VAVA - veiksmų viešojo administravimo srityje, t.y. vertinti 2003 m. liepos 8 d. ir 2007 m. kovo 22 d. atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos nustatymo teisėtumą (b.l.20-21).

LVAT atnaujino procesą VAAT administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 ir perdavė bylą VAAT nagrinėti iš naujo. VAAT 2009-03-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-66-815/2009 nustatė, kad D. V. ir jos atstovė - advokatė Danutė Puzirauskienė 2008 m. gegužės 19 d. į bylą pateikė: Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dvaro planą ir jo fragmentą, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ) dvaro 1922 m. plano fragmentą. Įvertinęs šiuos dokumentus VAAT konstatavo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dvaro planas ir jo fragmentas, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dvaro 1922 m. plano fragmentas buvo pateikti specialistui G. L. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartimi, tačiau 2009 m. vasario 26 d. teismo posėdyje specialistas G. L. pabrėžė, kad „1922 m. planas nekeičia mano pateiktos 2006 m. rugsėjo 8 d. išvados". Todėl VAAT padarė išvadą, kad D. V. ir jos atstovės - advokatės Danutės Puzirauskienės pateikti įrodymai, inter alia nuomos sutartis ir jos vertimas iš lenkų kalbos, pagal kuriuos nėra aišku, kur buvo „ponios T." (netgi neaišku, kokios T.) žemė, taip pat visi kiti rašytiniai įrodymai, pateikti į bylą, teismo posėdyje pateikti pareiškėjo ir jo atstovų, atsakovų atstovės, trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų atstovų, specialisto paaiškinimai nesudaro nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, kad yra kokių nors tikrai naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos kitokio sprendimo, negu kad buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimas, priėmimui (2t., b.l.170-190).

LVAT 2010-05-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-573/2010 pakeitė VAAT 2009-03-09 nutarties rezoliucinės dalies išdėstymą, kad ji atitiktų pirmosios instancijos teismo priimamo sprendimo rezoliucinę dalį. Šioje nutartyje LVAT pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė panaikinti VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-07-08 vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dalį, kuria buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo riboms priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 ir įpareigoti VAVA kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ir Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti, ar žemė yra laisva (neužstatyta) ir priimti sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui. Tokią išvadą LVAT padarė nustatęs, kad VAVA Žemėtvarkos skyrius 2003-07-08 vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/03-15-220 kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, kurias, pagal minėtą kartografiją, sudaro vientisas 32,7617 ha ploto žemės masyvas. Minėtame akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribos buvo nustatytos remiantis 3 liudytojų, gimusių 1917, 1924 ir 1926 m. parodymais, tačiau jo dalis, kuri skirta įrašyti archyviniams dokumentams, kuriais buvo remtasi atliekant kartografimą, neužpildyta. Taigi, LVAT nustatė, kad atsakovas, kartografuodamas (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, nesirėmė jokiais iki 1940 m. sudarytais planais. Prie minėto akto pridėtame buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų sąraše, sudarytame remiantis kartografijoje dalyvavusių liudytojų parodymais, nėra nei S. T. (po santuokos-S.), nei jos tėvo I. T. –J., nei kitų minėto žemės savininko palikuonių pavardžių. Ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjo motina S. T. (po santuokos- S.) iki 1940 metų nacionalizacijos neturėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi, jos iki nacionalizacijos turėta žemė nepagrįstai buvo priskirta (duomenys neskelbtini) kaimui. Tą patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai (nuosavybės teisių atkūrimo į S. T. (po santuokos – S.) turėtą žemę bylų Nr. 127A ir 5101 dokumentai, inter alia 1915 m. rugpjūčio 11 d. metų aktas apie valstiečio I. T. –J. S. (duomenys neskelbtini) kaime turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, inter alia ginčo žemę), kuriais, kaip galima spręsti iš atsakovo atliktos (duomenys neskelbtini) kaimo kartografijos, jis nesivadovavo. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, jog, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymų, jis įvertino pareiškėjo kartu su jais papildomai pateiktą archyvinę medžiagą, t.y. 1879 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų geometrinius planus ir žemės sklypo, atidalinto iš (duomenys neskelbtini) dvaro, 1931 m. planą. Nors įvairiuose byloje esančiuose dokumentuose ginčo žemės buvimo vietos pavadinimas nurodomas skirtingai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas arba vienkiemis), savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistas G. L. 2005 m. rugsėjo 8 d. išvadoje paaiškino, kad šie pavadinimai reiškia tą patį Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus administracinį vienetą. Ištyręs atitinkamus į bylą pateiktus planus ir kitus dokumentus, jis 2006 m. rugsėjo 8 d. pateikė išvadą, iliustruotą schema, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimas susidėjo iš dviejų sklypų, tarp kurių įsiterpė (duomenys neskelbtini) kaimo, susidėjusio iš trijų sklypų (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), sklypas Nr. 2. Minėtoje išvadoje jis taip pat nurodė, jog žemės sklypo, atidalinto iš (duomenys neskelbtini) dvaro, 1931 m. planas patvirtina tą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 egzistavo ne tik XIX, bet ir XX a., be to, 1931 m. šis sklypas nepriklausė (duomenys neskelbtini) kaimui. Specialistas nurodė, kad I. T. -Jakuštovič abi 1911 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo aktu pirktos žemės dalys buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Pažymėtina, jog šis specialistas savo pozicijos nepakeitė ir po to, kai į bylą buvo pateikti papildomi dokumentai. Atsižvelgęs į tai, LVAT padarė išvadą, jog 1911 m. I. T. -Jakuštovič pirktą žemę, buvusią Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė pareiškėjo motina S. T. (po santuokos – S.). Taigi, atsakovas pareiškėjo prašymus kartografuoti S. T. (po santuokos-S.) turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime dalį (jo nurodytoje vietoje, t.y. Vilniuje, ties Neries krantu ir (duomenys neskelbtini) g. 26) sprendė formaliai ir nevertindamas papildomai pateiktų archyvinių dokumentų, dėl ko (duomenys neskelbtini) kaimo riboms nepagrįstai priskyrė buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypą Nr. 2, kuriame, pareiškėjo teigimu, buvo jo motinos S. T. (po santuokos-S.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalis. Po proceso atnaujinimo į bylą pateikti dokumentai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių pirmiau padaryta išvada turėtų būti keičiama (2t., b.l.50-52).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.

Dėl atsakovės prašymo nutraukti bylą pagrįstumo.

Atsakovės teigimu, VAAT nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-66-815/2009, buvo apžiūrėti ir įvertinti Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduoti 1922 ir 1934 metų teritorijos, kurioje apibrėžta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo riba, planai. Teismas juos įvertinęs nusprendė, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės S. T. turėta žemėvalda nepagrįstai priskirta (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui. Atsakovo teigimu dėl to taikytina ABTĮ 96 str. 4 dalis ir byla ABTĮ 101 str. 2 punkto pagrindu nutrauktina.

ABTĮ 101 str. 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).

Nustatyta, kad VAAT 2009-03-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-66-815/2009 išsprendė ginčą, kilusį tarp pareiškėjo T. S. ir atsakovų VAVA bei VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (tretieji suinteresuoti asmenys - A. S., J. S., J. S., V. K. T., T. T., E. V., M. K. , F. K., T. K., K. Z., P. A., S. S., L. B. , V. J., M. T. V., V. V., T. N. G., I. J., Č. R., Z. B., I. K. (D. G. K. teisių perėmėjai), D. V.) dėl VAVA 2005-07-18 rašto Nr. 520-141-350(2) pripažinimo nepagrįstu, VAVA įpareigojimo kartografuoti buvusios savininkės S. T. turėtą žemę, šiuo metu esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje, VAVA įpareigojimo atlikus kartografavimą, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į VMSA dėl grąžinamo natūra žemės sklypo suformavimo (2t., b.l.170-190). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje reikalavimus pareiškė ne ta pati bylos šalis ir pareikšti reikalavimai (t.y. bylos dalykas) nėra tapatūs ABTĮ 101 str. 2 punkto prasme, todėl prašymas nutraukti bylą nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 96 str. 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės byos Nr. I-66-815/2009 ne visi proceso dalyviai sutampa, reiškiami kiti reikalavimai, todėl minėta įstatymo nuostata netaikytina.

Dėl patikslintų skundų reikalavimų pagrįstumo.

Minėta, jog pareiškėjai patikslintais skundais reiškia šiek tiek skirtingus reikalavimus: visi pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2007-09-06 aktą bei prie jo prijungtą 2007-09-06 žemės sklypo planą su nurodytomis kaimo ribomis; dalis pareiškėjų prašo įpareigoti VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos patikslinimą pagal pareiškėjų pateiktą projektą, kita dalis - įpareigoti atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime vykdyti pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotus 1922 ir 1934 metų teritorijos, kurioje apibrėžta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo riba, planus. Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką reglamentuoja 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 5 str. 1-5 dalys ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 106 punktas, kuriame numatyta, kad turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau-Metodiniai nurodymai), patvirtintus ŽŪM 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.

Metodinių nurodymų 3.3 punkte (2003-10-31 įsakymo Nr. 2010-01-27 3D-463 redakcija) nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Metodinių nurodymų 3.6.1 punktas nustato, kad tiriant dokumentus, tikslinga panaudojant ŽŪM Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščius: iškartografuoti kaimo (kelių kaimų) aplinkines ribas ir išskaičiuoti bendrą plotą, sulyginti su apskaitytu žiniaraščiuose. Esant nežymiems skirtumams laikytina, kad kaimo(-ų) plotas, įrašytas žiniaraščiuose, yra priimtinas; kartografuoti atskirus sklypus tik tuomet, kai iškyla neaiškumų; ypatingai analizuoti ir aptarti, kodėl įrašytas savininko iki 1940 metų valdytas plotas skiriasi nuo apskaitomo žiniaraščiuose. Šiuo atveju reikia nustatyti valdytą iki 1940 metų plotą ir protokole pažymėti, kad žiniaraščiuose informacija buvo įrašyta vadovaujantis planine medžiaga, kuri šiuo metu nėra išlikusi, ir kt. Pagal Metodinių nurodymų 3.6.2 punktą (2003-10-31 įsakymo Nr.3D-463 redakcija), jei kaimas yra rėžinis (neišskirstytas į vienkiemius), būtina vietoje kartografuoti kaimo aplinkines ribas ir nustatytą bei apskaičiuotą kaimo plotą, taip pat savininkų, turėjusių žemės valdas šiame kaime, skaičių palyginti su pateiktu sąrašuose. <...> Jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kyla ginčai dėl kaimo ribų ar ploto, kartografavimą atliekantis specialistas išnagrinėja gautas pretenzijas ir pateikia komisijai pasiūlymus dėl ginčų išsprendimo būdo. Metodinių nurodymų 3.6.4 punktas nustato, kad tiriant tikslinga panaudojant iki 1918 metų sudarytus kaimų skirstymo planus nustatyti, kurių iš jų žemėvalda iki 1940 metų nebuvo pasikeitusi, ir papildomai sutikrinti su kitais turimais dokumentais. Esant pasikeitimams, būtina šiuos sklypus kartografuoti ir lyginti su kitais turimais papildomais dokumentais, o jų nesant - juridinį faktą nustatinėti teisme.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, vykdydama minėtąjį teismo sprendimą, turėjo teorinę galimybę peržiūrėti visos ankstesnės (t.y. 2003m.) kartografijos pagrįstumą, teisėtumą, tačiau, norėdama daryti jos pakeitimus, išeinančius iš teismo sprendimo ribų, privalėjo juos tinkamai motyvuoti. Minėta, kad abiem teismo sprendimais (2006-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 bei 2009-03-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-66-815/2009) buvo nagrinėjamas ginčas dėl buvusios savininkės S. T. iki nacionalizacijos turėtos žemės nepagrįsto priskyrimo (duomenys neskelbtini) kaimui; net jei laikyti, kad šiems teismams priimant sprendimus buvo analizuojami 1922 ir 1934 m. planai, tai jie buvo analizuojami tik šio ginčo kontekste, kurio pasėkoje iš anksčiau kartografuoto (duomenys neskelbtini) kaimo buvo išskirta į jį įsiterpusi S. T. turėta žemė. Tuo tarpu net žiūrint vizualiai, kartografuojant iš naujo, pakito ir kiti kaimo ribos segmentai – jo pietinė riba, pareiškėjų įvardijama kaip atkarpa A-B, bei riba ties Neries upe, kurios su S. T. turėta žeme nėra susijusios. Atsakovė šių skirtumų, kurie dar labiau sumažina rėžinio kaimo plotą, buvimo ir neginčija.

Minėta, kad ginčijami kartografijos schema bei 2007-09-06 aktas grindžiami dviem aplinkybėmis – teismo 2006-10-30 sprendimu ir 4 liudininkų neva parodytomis kaimo žemės sklypo ribomis. Tačiau dauguma šio akto skilčių iš viso nėra užpildyta: 1) neužpildyta skiltis, pagal kurią turėjo būti nustatyta, kiek pagal pateiktus dokumentus savininkai turėjo žemės; 2) neužpildyta skiltis, turinti pateikti duomenis, kiek yra pretendentų į šią žemę; 3) nenurodytas apytikslis sklypo plotas; 4) nenurodyti jokie archyviniai dokumentai, kuriais remiantis atliktas kartografavimas. Atsakovė atsikerta, jog, jos nuomone, šiuos duomenis pakeičia įrašas, kad kartografija atlikta pagal teismo sprendimą, bet kolegijos nuomone, tokia pozicija yra niekuo nepagrįsta, teismo sprendimas gali būti paminėtas tik kaip papildomas duomuo, juolab, kad kaip jau buvo minėta, nauja kartografija apėmė pakeitimus, kurie paminėtuose teismų sprendimuose iš viso nebuvo analizuojami ir teismo sprendimai šių pakeitimų neapėmė. Priešingai nei teigia, atsakovė schemoje bei akte minimi keturi liudytojai naujų (duomenys neskelbtini) kaimo ribų, inter alia tų, dėl kurių šioje byloje sprendžiamas ginčas, nepatvirtino. Į panašius pažeidimus jau yra nurodęs LVAT administracinėje byloje Nr. A502-573/2010 („<...> akto dalis, kuri skirta įrašyti archyviniams dokumentams, kuriais buvo remtasi atliekant kartografimą, neužpildyta. Taigi, LVAT nustatė, kad atsakovas, kartografuodamas (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, nesirėmė jokiais iki 1940 m. sudarytais planais <...>“).

Tarp šalių, be to, yra kilęs ginčas, kiokiais (t.y. kieno išduotais) planais bei archyvinias dokumentais dera remtis nustatant buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas.

Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 "Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą" 1 punkte nustatyta, kad dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus, Druskininkų miestuose, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Trakų, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonuose, gali būti žemės perleidimo aktai ir sutartys, taip pat ištraukos iš kaimų žemės suskirstymo viensėdžiais projektų planų, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų bei kiti piliečių išsaugoti dokumentai, išduoti 1920–1939 metais Lenkijos įstaigų, tvarkiusių šiose Lietuvos vietovėse žemės ir turto reikalus, taip pat nurodytųjų dokumentų pagrindu valstybinių archyvų piliečiams išduoti pažymėjimai ir agrarinės reformos tarnyboms pateikti šių dokumentų nuorašai bei išrašai. Dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nelaikomi žemės (miško) suteikimo arba pirkimo iš valstybinio fondo dokumentai, nurodytųjų įstaigų išduoti asmenims, 1920–1939 metais atvykusiems iš Lenkijos. <...> Kai į tą patį nekilnojamąjį turtą pretenduoja du ar daugiau asmenų, pateikus Lietuvos ir Lenkijos įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į šį turtą, turto grąžinimo klausimai sprendžiami vadovaujantis paskesniaisiais dokumentais.

Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.1. punkte nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, be dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“, 4 punkto ketvirtojoje pastraipoje ir Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, gali būti šie papildomi dokumentai: 1.1.1. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; 1.1.2. įvairūs Lenkijos (1920–1939 metais), Lietuvos TSR (1940–1941 metais, 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939–1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; 1.1.3. Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės; 1.1.4. Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941–1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; 1.1.5. mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.

Tad, kolegijos nuomone, teisės aktai nedraudžia vadovautis inter alia ir carinės Rusijos įstaigų iki 1918m. išduotais dokumentais, šiuo atveju - turimu 1871m. - planu ir spręsti, ar visi jie (t.y. 1871, 1922, 1934 m.) liečia tą patį žemės sklypą (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kaimą) ir kuriais iš jų dera vadovautis.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad 2007-09-06 kartografijos schema bei 2007-09-06 Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-185 vertintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikavimų, todėl naikintini, tačiau dėl anksčiau išdėstytų motyvų nėra pagrindo tenkinti kitus reikalavimus, taip, kaip jie yra suformuluoti patikslintuose skunduose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-09-06 Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-185 bei 2007-09-06 kartografijos schemos dalį, išskyrus jos sprendinius, atliktus vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 bei 2009-03-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-66-815/2009.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimą, iškyrus jo dalį, kartografuotą vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 bei 2009-03-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-66-815/2009.

Kitas skundų dalis atmesti kaip nepagrįstas.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Rosita PatackienėHenrikas SadauskasNijolė Šidagienė