- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-09
- Bylos Nr.
- I-66-815/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Irmantas Jarukaitis, Antanas Ablingis
- Trečiasis asmuo
- J. S., I. K., T. T., V. K. T., A. S., F. K., S. S., Teresei N, E.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Z., M. K., M. T. V., D. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Antano Ablingio, Arturo Drigoto (praneejas) ir Irmanto Jarukaicio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareikejui T. S. (T. S.) ir jo atstovams adv. Telesforui Urbaiciui ir V. ˇ. (V. ˇ.),
tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. (J. S.), I. K., T. T. (T. T.), V. K. T., A. S. (A. S.), F. K., S. S., Teresei N. G.,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens M. K. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties administracineje byloje pagal pareikejo T. S. skunda atsakovams Vilniaus apskrities virininko administracijai ir Vilniaus apskrities virininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – A. S. (A. S.), J. S. (J. S.), J. S., V. K. T., T. T., E. V., M. K., F. K., T. K. (T. K.), K. Z., P. A. (P. A.), S. S., L. B., V. J., M. T. V., V. V., T. N. G., I. J., C. R., Z. B. (Z. B.), I. K. (D. G. K. teisiu peremeja) ir D. V., del administraciniu aktu panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas T. S. (toliau – ir pareikejas) skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma praydamas:
1) pripa˛inti atsakovo Vilniaus apskrities virininko administracijos (toliau – ir VAVA, atsakovas) 2005 m. liepos 18 d. rata Nr. 520-141-350(2) nepagristu ir ji panaikinti;
2) panaikinti 2003 m. liepos 8 d. Gelvadikiu kaimo 32,7617 ha ploto vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo akta Nr. 31/03/15-220;
3) ipareigoti VAVA kartografuoti atskirai buvusios savininkes S. T. tureta ˛eme, iuo metu esancia dabartineje Gelvadikiu gatveje, Vilniuje.
4) ipareigoti VAVA istatymu nustatyta tvarka kreiptis i Vilniaus miesto savivaldybes administracija del gra˛inamo natura ˛emes sklypo suformavimo.
Skunde pareikejas nurode, kad 2001 m. baland˛io 26 d. jis kartu su treciaisiais suinteresuotais asmenimis pateike VAVA ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui (toliau – ir ˇemetvarkos skyrius, atsakovas) prayma atkurti nuosavybes teises i savo motinos S. T. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta ˛eme. iuo metu Vilniuje, Gelvadikiu gatveje (ties Neries krantu ir Gelvadikiu g. (duomenys neskelbtini)), yra nekartografuota jo motinos turetos ˛emes dalis. Pa˛ymejo, jog daug kartu kreipesi i ˇemetvarkos skyriu del ioje vietoje esancio ˛emes sklypo kartografavimo. Pabre˛e, kad atsakovo specialistai del ios ˛emes pateikdavo skirtingus atsakymus (kad Gelvadikiu kaimo ˛eme yra re˛ine, kad jo motinos turetoje ˛emeje yra pastatyta Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija ir kita). Nurode, kad 2004 m. lapkricio 17 d. pateike atsakovui raytini prayma u˛tikrinti S. T. ˛emes, kuri iki nacionalizacijos buvo Stara Cegelnia vienkiemyje, kartografavima. 2004 m. gruod˛io 23 d. ratu Nr. 31/04/22-4075 atsakovas informavo, kad kartografija bus atlikta veliau. 2005 m. sausio menesi pareikejas gavo ˇemetvarkos skyriaus rata Nr. 31/05/20-249, kuriuo atsakovas pranee, kad 2005 m. sausio 27 d. numato atlikti ˛emes sklypo kartografavima, taciau mineto veiksmo neatliko. Todel pareikejas 2005 m. kovo 31 d. kreipesi su skundu i VAVA. Per istatymo nustatytus terminus negaves atsakymo, 2005 m. gegu˛es 2 d. kreipesi i VAVA pakartotinai. Tik po to gavo 2005 m. gegu˛es 9 d. rata Nr. 31/05/22-1388, kuriame VAVA nurode, kad pareikejo motinos tureta ˛eme buvo Gelvadikiu kaime, kuris iki 1940 metu nacionalizacijos buvo re˛inis, todel ˛emes sklypai nuosavybes teisiu atkurimui ir gra˛inimui bus formuojami kaip bendroji nuosavybe. Nesutikdamas su teiginiu, jog S. T. turejo ˛eme buvusiame Gelvadikiu kaime, pateike skunda Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos (toliau – ir NˇT), kuri 2005 m. bir˛elio 10 d. ratu Nr. 3B-(7.5)-S-466-612 pareike nuomone, kad Vilniaus apskrities virininkas turetu pakartotinai inagrineti ˇemetvarkos skyriaus atliktus buvusio Gelvadikiu kaimo ribu ir vietos nustatymo klausimus. Vilniaus apskrities virininkas 2005 m. liepos 18 d. ratu Nr. 520-141-350(2) vel informavo pareikeja, kad Gelvadikiu kaimas iki 1940 metu nacionalizacijos buvo re˛inis. Nurode, kad sutinka su tokiu atsakovo teiginiu, taciau nepretenduoja i Gelvadikiu kaimo ˛eme, kadangi jo motinos iki nacionalizacijos tureta ˛eme buvo ne Gelvadikiu kaime, o Cegelnia vienkiemyje. Pa˛ymejo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2004 m. kovo 3 d. sprendimu nustate, jog jo senelis I. T.-J. (I. T.-J.) 1911 metais Cegelnia vienkiemyje (dabar Vilniaus miesto Plytines ir Gelvadikiu gatves) nupirko 12 deimtiniu ir 2 359 kv. sieksniu ˛emes, kuri buvo dviejuose sklypuose. Po I. T.-J. mirties ˛eme (6,53 ha) paveldejo jo motina S. T. ir kiti ˛emes savininko vaikai. Nurode, kad yra ilike Gelvadikiu ir Cegelnia kaimu bei Wieruba dvaro teritoriju iki 1940 metu nacionalizacijos planai, kurie patvirtina, kad Gelvadikiu re˛inio kaimo ˛eme buvo dviejuose atskiruose sklypuose, kurie buvo atskirti Cegelnia vienkiemio sklypu. Todel atsakovas nepagristai susiejo jo praymo del nuosavybes teisiu atkurimo i motinos S. T. tureta Cegelnia vienkiemyje ˛eme sprendima su pretendentu atkurti nuosavybes teises i Gelvadikiu re˛inio kaimo ˛eme sprendimu. Teige, kad 2003 m. liepos 8 d. Gelvadikiu kaimo 32,7617 ha ploto vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo aktas Nr. 31/03/15-220 turetu buti panaikintas, kadangi nepagristai io kaimo teritorijai yra priskirta Cegelnia vienkiemio ˛eme, kuri isiterpia tarp dvieju Gelvadikiu kaimo sklypu. Minetoje vietoje (Vilniaus mieste, teritorijoje ties Neries upe ir Gelvadikiu g. (duomenys neskelbtini)) esanti ˛emes sklypa (ma˛daug 1,6 ha) atsakovas turi kartografuoti atskirai ir pateikti kartografine med˛iaga Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del ˛emes sklypo suformavimo gra˛inimui natura.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu pareikejo skunda patenkino i dalies ir panaikino ˇemetvarkos skyriaus 2003 m. liepos 8 d. sklypo, i kuri atkuriamos nuosavybes teises, vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dali, kuria buvusio Gelvadikiu kaimo riboms priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, pripa˛ino nepagristu Vilniaus apskrities virininko 2005 m. liepos 18 d. atsisakyma Nr. 520-141-350(2), ipareigojo VAVA kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos tureta ˛eme, esancia dabartineje Gelvadikiu gatveje, Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkurimo tvarka) 106 punkte nustatyta tvarka kreiptis i Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu su praymu nustatyti, ar ˛eme yra laisva (neu˛statyta), ir priimti sprendima del ˛emes sklypo suformavimo nuosavybes teises atkurimui.
Pirmosios instancijos teismas nustate, kad ˇemetvarkos skyrius 2003 m. liepos 8 d. sklypo, i kuri atkuriamos nuosavybes teises, vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo aktu Nr. 31/03-15-220 (toliau – ir Aktas) kartografavo buvusio Gelvadikiu kaimo ribas. Pagal kartografija io kaimo ribas sudaro vientisas ˛emes masyvas – 32,7617 ha. Akte nurodyta, kad Gelvadikiu kaimo ribos buvo nustatytos remiantis 3 liudytoju, gimusiu 1917, 1924, 1926 metais, parodymais. Akto dalis, kuri skirta irayti archyviniams dokumentams, kuriais buvo remtasi atliekant kartografavima, neu˛pildyta. Teismas vertino, kad atsakovas nepateike irodymu, patvirtinanciu, jog kartografuodamas Gelvadikiu kaimo ribas, remesi kokiais nors iki 1940 metu sudarytais planais. Nurode, kad, kartografuojant buvusi Gelvadikiu kaima, remtasi Vilniaus miesto ortofoto˛emelapio ir 1939 metu Pospieska-Wieruba plano itraukomis, ˇemetvarkos skyriaus specialiste preliminariai pa˛ymejo buvusio Gelvadikiu kaimo ribas, kurios 2003 m. liepos 8 d. buvo patikslintos vietoje pagal liudytoju parodymus. Pa˛ymejo, kad tokiu teiginiu atsakovas irodymais nepagrinde, nes Akte neirayta, kad, kartografuojant Gelvadikiu kaima, buvo remtasi kokiais nors archyviniais dokumentais, o ant atsakovu pateiktu teismui dokumentu, kuriuose ˇemetvarkos skyriaus specialiste pa˛ymejo buvusio Gelvadikiu kaimo ribas, yra nurodyta, jog ie dokumentai parengti 2005 m. spalio 19 d. Pabre˛e, jog prie Akto pridetame buvusio Gelvadikiu kaimo ˛emes savininku sarae, sudarytame remiantis kartografijoje dalyvavusiu liudytoju parodymais, nera nei S. T., nei jos tevo I. T.-J., nei kitu mineto ˛emes savininko palikuoniu pavard˛iu. Konstatavo, jog tai patvirtina pareikejo argumentus ir raytinius irodymus, kad jo motina iki 1940 metu nacionalizacijos neturejo ˛emes Gelvadikiu kaime. Atsakovas nepateike irodymu, kuriais remdamasis jis priskyre S. T. iki 1940 metu nacionalizacijos turetos ˛emes dali buvusiam Gelvadikiu kaimui. Nustate, jog ˇemetvarkos skyrius iki 2003 m. liepos 8 d. (buvusio Gelvadikiu kaimo kartografavimo) turejo kai kuriuos archyvinius dokumentus, kuriuose yra duomenys, patvirtinantys, jog I. T.-J. (pareikejo T. S. senelio), o jam mirus – jo vaiku, tarp ju S. T. (pareikejo motinos), iki 1940 metu nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta ˛eme buvo Vilniaus gubernijos, Vilniaus apskrities, Mickunu valsciaus Cegelnia kaime. Nurode, kad atsakovas nepateike irodymu, jog, spresdamas pareikejo 2004 m. lapkricio 17 d., 2005 m. kovo 31 d., 2005 m. gegu˛es 2 d. praymus kartografuoti S. T. turetos ˛emes Stara Cegelnia vienkiemyje dali, kuri, pareikejo teigimu, iuo metu yra Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadikiu g. (duomenys neskelbtini), vadovavosi archyviniais dokumentais. Pareikejo pateikti irodymai patvirtina, jog jis kartu su 2004 m. lapkricio 17 d., 2005 m. gegu˛es 2 d. praymais pateike atsakovui papildomus archyvinius dokumentus: ˛emes sklypo, atidalinto i Wieruba dvaro, 1931 metu plana ir 1879 metu Gelvadikiu kaimo geometrini plana. Gelvadikiu kaimo geometriniame plane nurodyta, kad is kaimas yra i dvieju sklypu (Nr. 1 ir Nr. 2) ir abieju sklypu viena i gretimybiu yra Cegelnia valstieciu savininku ˛emes. ˇemes sklypo, atidalinto i Wieruba dvaro, 1931 metu plane viena i gretimybiu yra nurodyta Stara Cegelnia ˛emes sklypai. Pareikejas, pateikdamas skunda NˇT del nepagristo atsakovo atsisakymo kartografuoti atskirai nuo Gelvadikiu kaimo motinos turetos ˛emes dali, kartu su minetais archyviniais dokumentais pateike nauja archyvini dokumenta – 1879 metu Cegelnia kaimo geometrini plana, kuriame nurodyta, kad is kaimas susidejo i 3 sklypu (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) ir vienas sklypas (Nr. 2) i dvieju pusiu ribojosi su Gelvadikiu kaimo ˛ememis. NˇT 2005 m. bir˛elio 10 d. ratu Nr. 3B-(7.5)-S-466-612, kurio kopija isiunte atsakovui, pareike nuomone, kad Vilniaus apskrities virininkas pagal kompetencija turetu pakartotinai inagrineti Gelvadikiu kaimo ribu ir vietos nustatymo klausimus. Atsakovas nepateike irodymu, kad jis, spresdamas pareikejo praymus del S. T. turetos ˛emes Stara Cegelnia vienkiemyje dalies, jo nurodytoje vietoje – Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadikiu g. (duomenys neskelbtini), kartografavimo, ivertino 1879 metu Cegelnia ir Gelvadikiu kaimu geometrinius planus ir ˛emes sklypo, atidalinto i Wieruba dvaro, 1931 metu plana, kadangi 2005 m. liepos 18 d. rate Nr. S20-141-350(2) pareikejui iu planu i viso nemini ir nepateike jokiu argumentu, kodel jais nesireme, o tik nurode, kad Gelvadikiu kaimas iki 1940 metu nacionalizacijos buvo re˛inis ir nuosavybes teises i ia ˛eme bus atkuriamos pagal Atkurimo tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka, taikoma atkuriant nuosavybes teises i miesto ˛eme, kurioje buvo re˛ine sistema. Pa˛ymejo, kad savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L., ityres byloje esancius planus, atsakovo pateiktus dokumentus, archyvu ir kitus dokumentus, 2006 m. rugsejo 8 d. pateike ivada. Pagal 1897 metu Cegelnia ir Gelvadikiu kaimu geometrinius planus, ˛emes sklypo, atidalinto i Wieruba dvaro, 1931 metu plana, specialistas pateike minetu ˛emes sklypu tarpusavio isidestyma, i kurio matyti, kad Gelvadikiu kaimas susidejo i dvieju sklypu, tarp kuriu isiterpe Cegelnia kaimo, susidejusio i triju sklypu (Nr.1, Nr. 2, Nr. 3), teritorija. Pagal pateikta specialisto ivada Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2 i vienos puses ribojosi su Gelvadikiu kaimo sklypu Nr. 1, i kitos puses su Gelvadikiu kaimo sklypu Nr. 2. Schemoje taip pat nurodyta, kad i Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2 isiterpe dalis sklypo, atidalinto i Wieruba dvaro pagal 1931 metu plana. Specialistas ivadoje nurode, kad ˛emes sklypo, atidalinto i Wieruba dvaro, 1931 metu planas patvirtina aplinkybe, jog Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2 egzistavo ne tik XIX, bet ir XX am˛iuje ir 1931 metais is sklypas nepriklause Gelvadikiu kaimui. Nurode, kad I. T.-J. 1911 m. gruod˛io 14 d. pirkimo–pardavimo aktu pirktos ˛emes abi dalys buvo Cegelnia kaime. Specialistas, ivertines atsakovo pateikta itrauka i 1939 m. plano Pospiesszka–Wierszuba, pateike ivada, kad iame plane yra bre˛inio klaida, kadangi neparodytas Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, ir toje vietoje, kur jis turi buti kaip dvaro gretimybe, nubrai˛yta, kad tai yra Gelvadikiu kaimo ˛emes. Specialistas ivadoje nurode, kad atsakovo panaudotas dvaro plano fragmentas yra i 1934 metu plano. Pa˛ymejo, kad atsakovas plano fragmente neteisingai nurode plano metus. Specialistas teismo posedyje pateike ivada, kad ˇemetvarkos skyrius, remdamasis tik 1934 metu dvaro planu, kuriame yra bre˛inio klaida, kadangi neparodytas Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, ir neturedamas kitu planu (Cegelnia ir Gelvadikiu kaimo planu bei sklypo, atidalinto i Wierszuba dvaro 1931 metu plano, kuriuose yra nurodyti gretimybiu pavadinimai ir konkrecios ribos), galejo preliminariai nustatyti tokias Gelvadikiu kaimo ribas, kokias nubrai˛e ant 1934 metu dvaro plano fragmento, o ortofoto˛emelapiai yra naudojami sulyginimui, kai, turint kitas schemas, reikia nustatyti atitinkamu ˛emes plotu ribas. Remdamasis archyvu dokumentais, Vilniaus miesto apylinkes teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimu del juridine reikme turincio fakto nustatymo, specialisto ivada, konstatavo, kad atsakovas nepateike jokiu irodymu, kurie paneigtu pareikejo pateiktus irodymus, jog 1911 metais I. T.-J. pirkta ˛eme Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime iki 1940 metu nacionalizacijos iame kaime nuosavybes teisemis valde jo motina S. T. (S.). Atsakovas nepateike jokiu irodymu ir itikinamu argumentu, kurie patvirtinu, kad dalis S. T. iki 1940 metu nacionalizacijos valdytos ˛emes priskirtina Gelvadikiu kaimui. Pa˛ymejo, kad buvusio Gelvadikiu kaimo kartografijoje dalyvave liudytojai, nenurode, kad I. T.-J. ir jo ipediniai (S. T. ir kt.) iki 1940 metu nacionalizacijos buvo io kaimo ˛emiu savininkai, o pareikejo ir atsakovo susirainejimo laikotarpio nuo 2004 m. lapkricio 17 d. iki 2005 m. liepos 18 d. dokumentai patvirtina, kad atsakovas pareikejo praymus kartografuoti S. T. turetos ˛emes Cegelnia kaime dali, jo nurodytoje vietoje – Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadikiu g. (duomenys neskelbtini), sprende formaliai, nevertino pareikejo pateiktu papildomu archyviniu dokumentu, neatsi˛velge i Nacionalines ˛emes tarnybos rekomendacija pakartotinai inagrineti Gelvadikiu kaimo ribu ir vietos nustatymo klausimus. Konstatavo, kad Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius, atlikdamas jo kompetencijai priskirta veiksma – 2003 m. liepos 8 d. kartografuodamas iki 1940 metu nacionalizacijos buvusio Gelvadikiu kaimo ribas, nepagristai io kaimo riboms priskyre buvusio Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2, kuriame, pareikejo teigimu, buvo jo motinos S. T. (S.) iki 1940 metu nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdytos ˛emes dalis. Nurode, kad, nors pareikejas prao panaikinti visa Akta, nagrinejant byla nustatyta, kad jis faktikai gincija tik ta akto dali, kuria Gelvadikiu kaimui buvo priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, todel kitos Akto dalies nevertino. Pa˛ymejo, kad i specialisto teismo posedyje pateiktu ivadu nustatyta, jog ˇemetvarkos skyrius Cegelnia (Plytines) kaimo dali, del kurios gincas ioje byloje nevyko ir kurioje buvo kita S. T. turetos ˛emes dalis, kartografavo del nuosavybes teisiu atkurimo atskirais sklypais, t. y. netaikydamas Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatu, reglamentuojanciu nuosavybes teisiu atkurima i ˛eme, nustatyta tvarka priskirta miestams iki 1995 m. bir˛elio 1 d., kurioje buvo re˛ine sistema. Nurode, kad atsakovas nepateike irodymu, kurie leistu daryti ivada, jog buvusio Cegelnia kaimo sklypo Nr. 2 ˛eme turetu buti kartografuojama kitaip, t. y. kaip buvusios re˛ines ˛emevaldos ˛eme. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas buvusio Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2 nepagristai priskyre buvusiam Gelvadikiu kaimui, kuriame pretendentu susigra˛inti ˛eme natura praymai sprend˛iami pagal Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatas, reglamentuojanciu nuosavybes teisiu atkurima i ˛eme, nustatyta tvarka priskirta miestams iki 1995 m. bir˛elio 1 d., kurioje buvo re˛ine sistema, o i byloje itirtu raytiniu irodymu bei specialisto ivados nenustatyta, kad nera galimybes kartografuoti buvusio Cegelnia kaimo sklypo Nr. 2 teritorijoje S. T. tureta ˛eme pagal Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatas kaip atskira sklypa.
D. V. 2008 m. gegu˛es 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prayma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006 vadovaujantis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 21 d. nutartimi (byla Nr. P63-165/2008) atnaujino procesa administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006 ir perdave byla i naujo nagrineti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendima, priimta administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006, paliko nepakeista.
Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 21 d. nutartimi (byla Nr. P63-165/2008) padare ivada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, inagrinejes administracine byla Nr. I-3569-02/2006, 2006 m. spalio 30 d. sprendime tiesiogiai ideste D. V. ir kitu pretendentu i nuosavybes teisiu atkurima Gelvadikiu re˛iniame kaime teises apribojancius nurodymus. Ivertines bylos med˛iaga, konstatavo, kad D. V. ir jos atstoves – advokates Danutes Puzirauskienes pateikti irodymai, inter alia nuomos sutartis ir jos vertimas i lenku kalbos, pagal kuriuos nera aiku, kur buvo „ponios T.“ (netgi neaiku, kokios T.) ˛eme, taip pat visi kiti raytiniai irodymai, pateikti i byla, teismo posedyje pateikti pareikejo ir jo atstovu, atsakovu atstoves, treciuju suinteresuotu asmenu bei ju atstovu, specialisto paaikinimai nesudaro nei prielaidu, nei salygu konstatuoti, kad yra kokiu nors tikrai nauju aplinkybiu, kurios galetu tureti itakos kitokio sprendimo, negu kad buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimas, priemimui. Padare ivada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006, paliktinas nepakeistas.
IV.
Treciasis suinteresuotas asmuo M. K. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda, kuriuo prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti ir klausima perduoti i naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinis skundas grind˛iamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Remiasi Atkurimo tvarkos 12 punktu bei Vyriausybes 1993 m. gegu˛es 20 d. nutarimo Nr. 349 „Del kai kuriu dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teise i ilikusi nekilnojamaji turta“ 1 punktu ir pa˛ymi, jog prie nuosavybes teises Vilniaus krate patvirtinanciu dokumentu priskirtini tik Lenkijos istaigu 1920–1939 metais iduoti dokumentai. Kitu valstybiu iduoti dokumentai nelaikytini patvirtinanciais nuosavybes teises i Vilniaus krate esanti nekilnojamaji turta ir negali buti pagrindu nuosavybes teisiu atkurimui. Skund˛iamoje nutartyje teismas remesi Rusijos imperijos dokumentais, kurie nepriskirti prie patvirtinanciu nuosavybes teises. Tokia teismo pozicija nesuderinama su Atkurimo tvarkos 13 punktu, pagal kuri nuosavybes teises atkuriamos pagal veliausiai iduota dokumenta, todel teismas pa˛eide imperatyvias teises normas.
2. Remdamasis ABTI 57 straipsniu, nurodo, kad teismas 2009 m. sausio 30 d. nutartimi ipareigojo specialista, t. y. savivaldybes imones „Vilniaus planas“ atstova G. L. pateikti specialisto ivada, idant butu ivertinta, kokia itaka teismui pateikti nauji raytiniai irodymai turi mineto asmens 2006 m. rugsejo 8 d. ivadai. Taciau teismas, ipareigojes G. L. pateikti atitinkamai iforminta specialisto ivada, pats jos neireikalavo, inagrinejo byla i esmes be specialisto ivados.
3. Teismas pa˛eide proceso kalbos taisykles, priimdamas, tirdamas ir vertindamas senovine rusu kalba suraytus dokumentus be vertimu bei jais pagrisdamas savo nutarti.
4. Teismas privalejo sustabdyti bylos nagrinejima iki Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme bus inagrineta civiline byla Nr. 2-966-36-2004 pagal apelianto prayma del proceso atnaujinimo. Teismas negalejo remtis minetoje byloje padarytomis ivadomis, kadangi procesas tokioje civilineje byloje nera u˛baigtas.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., A. S., J. S., I. K., V. K. T., T. T. atsiliepimu i apeliacini skunda prao atsisakyti ji priimti.
Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nei VAVA ˇemetvarkos skyrius, nei D. V. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties apeliacine tvarka neskund˛ia. Pa˛ymi, jog apelianto atstovo G. T. igaliojimas nesuteikia jam teisiu, numatytu ABTI 50 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. nesuteikia jam teises apskusti teismo sprendimo ar nutarties.
Pareikejas T. S. atsiliepimu i apeliacini skunda prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti palikti nepakeista ir priteisti i apelianto pareikejo naudai patirtas bylinejimosi ilaidas.
Atsiliepime pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Remdamasis Atkurimo tvarkos 12 punktu, Vyriausybes 1993 m. bir˛elio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Del ˛emes valdymo nuosavybes teise fakta irodanciu papildomu dokumentu“ 1.1.4 punktu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nuosavybes teises patvirtinanciais dokumentais negali buti Rusijos iki 1918 metu ir 1941–1945 metais Lietuvoje veikusiu istaigu sudaryti kaimu skirstymo i vienkiemius planai bei ˛emes ruiavimo dokumentai.
2. Nurodo, kad specialistas G. L. i teismo ikelta klausima vienareikmikai atsake 2009 m. vasario 26 d. teismo posedyje.
3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu del pa˛eistu proceso kalbos taisykliu, kadangi dokumentai, kuriuos vertino teismas, pateikti kartu su Lietuvos centrinio valstybes archyvo lydraciu, i kurio akivaizd˛iai matyti, jog rasti dokumentai nesusije su Gelvadikiu ir Stara Cegelnia kaimais, todel teismas ju netyre.
4. Apeliantas 2009 m. vasario 26 d. teismo posed˛io metu ne tik nepateike irodymu, jog civilineje byloje jis pateike prayma del proceso atnaujinimo, bet ir nepasisake apie toki paduota prayma ir neprae bylos sustabdyti.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. S., F. K., T. N. G., I. J., M. T. V., T. K., E. V. pateike atsiliepima i apeliacini skunda, kuriuo prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti ir perduoti klausima i naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime i esmes pateikiami tokie patys argumentai kaip ir apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas i dalies.
Byloje nustatyta, kad pareikejas pretenduoja natura atkurti nuosavybes teises i motinos S. T. (po santuokos – S.) iki nacionalizacijos tureta ˛eme, iki 1995 m. bir˛elio 1 d. nustatyta tvarka priskirta miesto, t. y. Vilniaus, teritorijai.
Nuosavybes teisiu atkurimo i miesto ˛eme salygas ir tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – ir Atkurimo istatymas) 5 straipsnio 1–5 dalys bei Atkurimo tvarkos 106 punktas.
Pa˛ymetina, kad iraas i Vilniaus apskrities Vilniaus notariato archyvo (1 t., b. l. 223, 224, 229–231) patvirtina, kad I. T.-J., t. y. pareikejo senelis, 1911 m. gruod˛io 14 d. pirkimo–pardavimo aktu pirko i A. A. M. (A. A. M.) 12 deimtiniu ir 2 359 kv. sieksnius ˛emes, buvusios Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime (dabar – Gelvadikiu g. ir Plytines g. Vilniuje), ir susidedancios i dvieju atskiru sklypu (1 t., b. l. 24–25).
Taip pat pa˛ymetina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2004 m. kovo 3 d. sprendimu civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004 (1 t., b. l. 22–23) nustate juridine reikme turinti fakta, kad I. T.-J. 5 vaikai, tarp ju ir pareikejo motina S. T. (po santuokos – S.), po tevo mirties paveldejo ir iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valde 6,53 ha ˛emes, buvusios Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime (dabar – Gelvadikiu g. ir Plytines g. Vilniuje). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turejo sustabdyti bylos nagrinejima iki bus inagrineta civiline byla Nr. 2-966-36/2004 pagal jo prayma del proceso atnaujinimo. I byla buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties civilineje byloje Nr. 2SA-38-115/2010, panaikinusios Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarti, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesa civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004, nuoraas. Ja taip pat buvo nutarta perduoti i klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo. Taigi procesas civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004 nera atnaujintas, todel nagrinejamos bylos stabdyti ir nesiremti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimu civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004 nustatytu juridine reikme turinciu faktu nera pagrindo.
Nagrinejamas gincas yra kiles del S. T. (po santuokos – S.) turetos ˛emes dalies kartografavimo. Byloje nustatyta, kad pareikejas 2004 m. lapkricio 17 d., 2005 m. kovo 31 d. ir 2005 m. gegu˛es 2 d. praymais (1 t., b. l. 5, 10–12) kreipesi i atsakova praydamas kartografuoti S. T. (po santuokos – S.) tureta ˛eme, iuo metu esancia Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadikiu g. (duomenys neskelbtini), bei ispresti jo ir treciuju suinteresuotu asmenu 2001 m. baland˛io 26 d. praymus del nuosavybes teisiu atkurimo i ia ˛eme. VAVA 2005 m. gegu˛es 9 d. ratu Nr. 31/05/22-1358 ir 2005 m. liepos 18 d. ratu Nr. S-20-141-350(2) (1 t., b. l. 17–21) informavo pareikeja, kad Gelvadikiu kaimas, kuriame jis siekia atkurti nuosavybes teises natura, iki 1940 m. nacionalizacijos buvo re˛inis, todel nuosavybes teises pareikejui bus atkuriamos vadovaujantis Atkurimo tvarkos 106 punktu.
Pa˛ymetina, jog pareikejas negincija, kad Gelvadikiu kaime buvo re˛ine sistema, taciau nurodo, kad jo motinos, t. y. S. T. (po santuokos – S.), iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta ˛eme, kuria jis prae kartografuoti, nepriklause Gelvadikiu kaimui, kuris susidejo i dvieju sklypu, o buvo atskiras ˛emevaldos vienetas – Cegelnia vienkiemis, kurio ˛emes isiterpe tarp Gelvadikiu kaimo ˛emiu ir su jomis ribojosi. Pa˛ymetina ir tai, jog pareikejo nuomone, atsakovas ˛eme, i kuria pareikejas pretenduoja atkurti nuosavybes teises natura, turi kartografuoti atskirai nuo Gelvadikiu kaimo. Atitinkamai ir sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo turetu buti priimtas netaikant Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatu del nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme, esancia teritorijose, kuriose buvo likusi re˛iu sistema ir kurios iki 1995 m. bir˛elio 1 d. buvo priskirtos miestams.
I bylos med˛iagos matyti, kad ˇemetvarkos skyrius Aktu kartografavo buvusio Gelvadikiu kaimo ribas (3 t., b. l.58, 60), kurias, pagal mineta kartografija, sudaro vientisas 32,7617 ha ploto ˛emes masyvas. Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, jog Akte nurodoma, kad Gelvadikiu kaimo ribos buvo nustatytos remiantis 3 liudytoju, gimusiu 1917, 1924 ir 1926 m. parodymais, taciau jo dalis, kuri skirta irayti archyviniams dokumentams, kuriais buvo remtasi atliekant kartografima, neu˛pildyta. Taigi, atsakovas, kartografuodamas Gelvadikiu kaimo ribas, nesireme jokiais iki 1940 m. sudarytais planais. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad prie Akto pridetame buvusio Gelvadikiu kaimo ˛emes savininku sarae (3 t., b. l. 58–59), sudarytame remiantis kartografijoje dalyvavusiu liudytoju parodymais, nera nei S. T. (po santuokos – S.), nei jos tevo I. T.-J., nei kitu mineto ˛emes savininko palikuoniu pavard˛iu. i aplinkybe patvirtina, jog pareikejo motina S. T. (po santuokos – S.) iki 1940 metu nacionalizacijos neturejo ˛emes Gelvadikiu kaime. Taigi jos iki nacionalizacijos tureta ˛eme nepagristai buvo priskirta Gelvadikiu kaimui. Ta patvirtina ir i byla pateikti dokumentai (nuosavybes teisiu atkurimo i S. T. (po santuokos – S.) tureta ˛eme bylu Nr. 127A ir Nr. 5101 dokumentai, inter alia 1915 m. rugpjucio 11 d. metu aktas apie valstiecio I. T.-J. Staraja Cegelnia kaime turima kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, inter alia ginco ˛eme), kuriais, kaip galima spresti i atsakovo atliktos Gevaldikiu kaimo kartografijos, jis nesivadovavo. Taip pat atsakovas nepateike irodymu, jog, spresdamas del pareikejo praymu, jis ivertino pareikejo kartu su jais papildomai pateikta archyvine med˛iaga, t. y. 1879 m. Cegelnia ir Gelvadikiu kaimu geometrinius planus ir ˛emes sklypo, atidalinto i Wierszuba dvaro, 1931 m. plana.
Nors ivairiuose byloje esanciuose dokumentuose ginco ˛emes buvimo vietos pavadinimas nurodomas skirtingai (Cegelnia, Stara Cegelnia kaimas arba vienkiemis), savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L. 2005 m. rugsejo 8 d. ivadoje (4 t., b. l. 2–3) paaikino, kad ie pavadinimai reikia ta pati Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus administracini vieneta. Ityres atitinkamus i byla pateiktus planus ir kitus dokumentus, jis 2006 m. rugsejo 8 d. pateike ivada, iliustruota schema (4 t., b. l. 2–3), i kurios matyti, kad Gelvadikiu kaimas susidejo i dvieju sklypu, tarp kuriu isiterpe Cegelnia kaimo, susidejusio i triju sklypu (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), sklypas Nr. 2. Minetoje ivadoje jis taip pat nurode, jog ˛emes sklypo, atidalinto i Wierszuba dvaro, 1931 m. planas patvirtina ta aplinkybe, jog Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2 egzistavo ne tik XIX, bet ir XX a., be to, 1931 m. is sklypas nepriklause Gelvadikiu kaimui. Savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L. nurode, kad I. T.-J. abi 1911 m. gruod˛io 14 d. pirkimo–pardavimo aktu pirktos ˛emes dalys buvo Cegelnia kaime. Pa˛ymetina, jog savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L. savo pozicijos nepakeite ir po to, kai i byla buvo pateikti papildomi dokumentai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. posed˛io protokolas, 5 t., b. l. 147-156).
Atsi˛velgusi i pirmiau idestyta, teiseju kolegija daro ivada, jog 1911 m. I. T.-J. pirkta ˛eme, buvusia Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybes teisemis valde pareikejo motina S. T. (po santuokos – S.). Taigi atsakovas pareikejo praymus kartografuoti S. T. (po santuokos – S.) turetos ˛emes Cegelnia kaime dali (jo nurodytoje vietoje, t. y. Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadikiu g. (duomenys neskelbtini)) sprende formaliai ir nevertindamas papildomai pateiktu archyviniu dokumentu, del ko Gevaldikiu kaimo riboms nepagristai priskyre buvusio Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2, kuriame, pareikejo teigimu, buvo jo motinos S. T. (po santuokos – S.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdytos ˛emes dalis. Po proceso atnaujinimo i byla pateikti dokumentai, kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paaikejo naujos aplinkybes, del kuriu pirmiau padaryta ivada turetu buti keiciama.
Teiseju kolegija pa˛ymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsi˛velges i pareikejo suformuluotus reikalavimus, pagristai vertino tik tos Akto dalies, kuria Gelvadikiu kaimui buvo priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, teisetuma ir pagristuma. Del ios prie˛asties pareikejo skundas buvo tenkintas i dalies pagristai. Atitinkamai pagrista ir pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartis, taciau pa˛ymetina, jog, ja priimdamas, Vilniaus apygardos administracinis teismas padare procesines teises pa˛eidima, kadangi, inagrinejes byla i esmes, prieme nutarti (kaip apeliacines instancijos teismas), o ne sprendima (ABTI 88 str.), be to, ribodamas proceso aliu teise i apeliacija, nurode, kad mineta nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali buti skund˛iama atskiruoju skundu. Atsi˛velgusi i tai, jog procesinio dokumento pavadinimas nekeicia jo turinio, i tai, jog apeliacines instancijos teismas itaise pirmosios instancijos teismo padaryta klaida del nurodytos nutarties apskundimo tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 15 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS822-243/2009, 6 t., b. l. 57-58), bei i tai, jog minetas procesines teises pa˛eidimas neturejo itakos nagrinejamos bylos isprendimo teisingumui (ABTI 142 str. 1 d.), teiseju kolegija konstatuoja, jog iuo aspektu pagrindo naikinti mineta nutarti nera, taciau atitinkamai keistina jos rezoliucine dalis idestant ja kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dali. Del ios prie˛asties apeliacinis skundas tenkintinas i dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Treciojo suinteresuoto asmens M. K. apeliacini skunda tenkinti i dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti pakeisti, jos rezoliucine dali idestant taip:
„Pareikejo T. S. skunda tenkinti i dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities virininko administracijos Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2003 m. liepos 8 d. sklypo, i kuri atkuriamos nuosavybes teises, vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dali, kuria buvusio Gelvadikiu kaimo riboms priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2.
Pripa˛inti nepagristu Vilniaus apskrities virininko 2005 m. liepos 18 d. atsisakyma Nr. 520-141-350(2).
Ipareigoti Vilniaus apskrities virininko administracija kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos tureta ˛eme, esancia dabartineje Gelvadikiu gatveje, Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka kreiptis i Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu su praymu nustatyti, ar ˛eme yra laisva (neu˛statyta), ir priimti sprendima del ˛emes sklypo suformavimo nuosavybes teisiu atkurimui.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.“
Likusia nutarties dali palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.