Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-03-09 · Administracinė byla Nr. I-66-815/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
I-66-815/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Irmantas Jarukaitis, Antanas Ablingis
Trečiasis asmuo
J. S., I. K., T. T., V. K. T., A. S., F. K., S. S., Teresei N, E.
Suinteresuotas asmuo
K. Z., M. K., M. T. V., D. V.
Atsakovas
Vilniaus apskrities
Advokatai
Danutė Puzirauskienė
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A502-573/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegu˛es 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Arturo Drigoto (pranešejas) ir Irmanto Jarukaicio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei,

dalyvaujant pareiškejui T. S. (T. S.) ir jo atstovams adv. Telesforui Urbaiciui ir V. ˇ. (V. ˇ.),

tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. (J. S.), I. K., T. T. (T. T.), V. K. T., A. S. (A. S.), F. K., S. S., Teresei N. G.,

treciojo suinteresuoto asmens K. Z. atstovui Z. Z.,treciojo suinteresuoto asmens M. K. (M. K.) atstovui G. T.,treciojo suinteresuoto asmens M. T. V. atstovei V. J.,treciojo suinteresuoto asmens D. V. atstovei adv. Danutei Puzirauskienei,vertejai Galinai Lavrinovic,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens M. K. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties administracineje byloje pagal pareiškejo T. S. skunda atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – A. S. (A. S.), J. S. (J. S.), J. S., V. K. T., T. T., E. V., M. K., F. K., T. K. (T. K.), K. Z., P. A. (P. A.), S. S., L. B., V. J., M. T. V., V. V., T. N. G., I. J., C. R., Z. B. (Z. B.), I. K. (D. G. K. teisiu peremeja) ir D. V., del administraciniu aktu panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas T. S. (toliau – ir pareiškejas) skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma prašydamas:

1) pripa˛inti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA, atsakovas) 2005 m. liepos 18 d. rašta Nr. 520-141-350(2) nepagristu ir ji panaikinti;

2) panaikinti 2003 m. liepos 8 d. Gelvadiškiu kaimo 32,7617 ha ploto vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo akta Nr. 31/03/15-220;

3) ipareigoti VAVA kartografuoti atskirai buvusios savininkes S. T. tureta ˛eme, šiuo metu esancia dabartineje Gelvadiškiu gatveje, Vilniuje.

4) ipareigoti VAVA istatymu nustatyta tvarka kreiptis i Vilniaus miesto savivaldybes administracija del gra˛inamo natura ˛emes sklypo suformavimo.

Skunde pareiškejas nurode, kad 2001 m. baland˛io 26 d. jis kartu su treciaisiais suinteresuotais asmenimis pateike VAVA ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui (toliau – ir ˇemetvarkos skyrius, atsakovas) prašyma atkurti nuosavybes teises i savo motinos S. T. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta ˛eme. Šiuo metu Vilniuje, Gelvadiškiu gatveje (ties Neries krantu ir Gelvadiškiu g. (duomenys neskelbtini)), yra nekartografuota jo motinos turetos ˛emes dalis. Pa˛ymejo, jog daug kartu kreipesi i ˇemetvarkos skyriu del šioje vietoje esancio ˛emes sklypo kartografavimo. Pabre˛e, kad atsakovo specialistai del šios ˛emes pateikdavo skirtingus atsakymus (kad Gelvadiškiu kaimo ˛eme yra re˛ine, kad jo motinos turetoje ˛emeje yra pastatyta Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija ir kita). Nurode, kad 2004 m. lapkricio 17 d. pateike atsakovui rašytini prašyma u˛tikrinti S. T. ˛emes, kuri iki nacionalizacijos buvo Stara Cegelnia vienkiemyje, kartografavima. 2004 m. gruod˛io 23 d. raštu Nr. 31/04/22-4075 atsakovas informavo, kad kartografija bus atlikta veliau. 2005 m. sausio menesi pareiškejas gavo ˇemetvarkos skyriaus rašta Nr. 31/05/20-249, kuriuo atsakovas praneše, kad 2005 m. sausio 27 d. numato atlikti ˛emes sklypo kartografavima, taciau mineto veiksmo neatliko. Todel pareiškejas 2005 m. kovo 31 d. kreipesi su skundu i VAVA. Per istatymo nustatytus terminus negaves atsakymo, 2005 m. gegu˛es 2 d. kreipesi i VAVA pakartotinai. Tik po to gavo 2005 m. gegu˛es 9 d. rašta Nr. 31/05/22-1388, kuriame VAVA nurode, kad pareiškejo motinos tureta ˛eme buvo Gelvadiškiu kaime, kuris iki 1940 metu nacionalizacijos buvo re˛inis, todel ˛emes sklypai nuosavybes teisiu atkurimui ir gra˛inimui bus formuojami kaip bendroji nuosavybe. Nesutikdamas su teiginiu, jog S. T. turejo ˛eme buvusiame Gelvadiškiu kaime, pateike skunda Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos (toliau – ir NˇT), kuri 2005 m. bir˛elio 10 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-S-466-612 pareiške nuomone, kad Vilniaus apskrities viršininkas turetu pakartotinai išnagrineti ˇemetvarkos skyriaus atliktus buvusio Gelvadiškiu kaimo ribu ir vietos nustatymo klausimus. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. liepos 18 d. raštu Nr. 520-141-350(2) vel informavo pareiškeja, kad Gelvadiškiu kaimas iki 1940 metu nacionalizacijos buvo re˛inis. Nurode, kad sutinka su tokiu atsakovo teiginiu, taciau nepretenduoja i Gelvadiškiu kaimo ˛eme, kadangi jo motinos iki nacionalizacijos tureta ˛eme buvo ne Gelvadiškiu kaime, o Cegelnia vienkiemyje. Pa˛ymejo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2004 m. kovo 3 d. sprendimu nustate, jog jo senelis I. T.-J. (I. T.-J.) 1911 metais Cegelnia vienkiemyje (dabar Vilniaus miesto Plytines ir Gelvadiškiu gatves) nupirko 12 dešimtiniu ir 2 359 kv. sieksniu ˛emes, kuri buvo dviejuose sklypuose. Po I. T.-J. mirties ˛eme (6,53 ha) paveldejo jo motina S. T. ir kiti ˛emes savininko vaikai. Nurode, kad yra išlike Gelvadiškiu ir Cegelnia kaimu bei Wieršuba dvaro teritoriju iki 1940 metu nacionalizacijos planai, kurie patvirtina, kad Gelvadiškiu re˛inio kaimo ˛eme buvo dviejuose atskiruose sklypuose, kurie buvo atskirti Cegelnia vienkiemio sklypu. Todel atsakovas nepagristai susiejo jo prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo i motinos S. T. tureta Cegelnia vienkiemyje ˛eme sprendima su pretendentu atkurti nuosavybes teises i Gelvadiškiu re˛inio kaimo ˛eme sprendimu. Teige, kad 2003 m. liepos 8 d. Gelvadiškiu kaimo 32,7617 ha ploto vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo aktas Nr. 31/03/15-220 turetu buti panaikintas, kadangi nepagristai šio kaimo teritorijai yra priskirta Cegelnia vienkiemio ˛eme, kuri isiterpia tarp dvieju Gelvadiškiu kaimo sklypu. Minetoje vietoje (Vilniaus mieste, teritorijoje ties Neries upe ir Gelvadiškiu g. (duomenys neskelbtini)) esanti ˛emes sklypa (ma˛daug 1,6 ha) atsakovas turi kartografuoti atskirai ir pateikti kartografine med˛iaga Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del ˛emes sklypo suformavimo gra˛inimui natura.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškejo skunda patenkino iš dalies ir panaikino ˇemetvarkos skyriaus 2003 m. liepos 8 d. sklypo, i kuri atkuriamos nuosavybes teises, vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dali, kuria buvusio Gelvadiškiu kaimo riboms priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, pripa˛ino nepagristu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. atsisakyma Nr. 520-141-350(2), ipareigojo VAVA kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos tureta ˛eme, esancia dabartineje Gelvadiškiu gatveje, Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkurimo tvarka) 106 punkte nustatyta tvarka kreiptis i Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu su prašymu nustatyti, ar ˛eme yra laisva (neu˛statyta), ir priimti sprendima del ˛emes sklypo suformavimo nuosavybes teises atkurimui.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad ˇemetvarkos skyrius 2003 m. liepos 8 d. sklypo, i kuri atkuriamos nuosavybes teises, vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo aktu Nr. 31/03-15-220 (toliau – ir Aktas) kartografavo buvusio Gelvadiškiu kaimo ribas. Pagal kartografija šio kaimo ribas sudaro vientisas ˛emes masyvas – 32,7617 ha. Akte nurodyta, kad Gelvadiškiu kaimo ribos buvo nustatytos remiantis 3 liudytoju, gimusiu 1917, 1924, 1926 metais, parodymais. Akto dalis, kuri skirta irašyti archyviniams dokumentams, kuriais buvo remtasi atliekant kartografavima, neu˛pildyta. Teismas vertino, kad atsakovas nepateike irodymu, patvirtinanciu, jog kartografuodamas Gelvadiškiu kaimo ribas, remesi kokiais nors iki 1940 metu sudarytais planais. Nurode, kad, kartografuojant buvusi Gelvadiškiu kaima, remtasi Vilniaus miesto ortofoto˛emelapio ir 1939 metu Pospieska-Wieršuba plano ištraukomis, ˇemetvarkos skyriaus specialiste preliminariai pa˛ymejo buvusio Gelvadiškiu kaimo ribas, kurios 2003 m. liepos 8 d. buvo patikslintos vietoje pagal liudytoju parodymus. Pa˛ymejo, kad tokiu teiginiu atsakovas irodymais nepagrinde, nes Akte neirašyta, kad, kartografuojant Gelvadiškiu kaima, buvo remtasi kokiais nors archyviniais dokumentais, o ant atsakovu pateiktu teismui dokumentu, kuriuose ˇemetvarkos skyriaus specialiste pa˛ymejo buvusio Gelvadiškiu kaimo ribas, yra nurodyta, jog šie dokumentai parengti 2005 m. spalio 19 d. Pabre˛e, jog prie Akto pridetame buvusio Gelvadiškiu kaimo ˛emes savininku saraše, sudarytame remiantis kartografijoje dalyvavusiu liudytoju parodymais, nera nei S. T., nei jos tevo I. T.-J., nei kitu mineto ˛emes savininko palikuoniu pavard˛iu. Konstatavo, jog tai patvirtina pareiškejo argumentus ir rašytinius irodymus, kad jo motina iki 1940 metu nacionalizacijos neturejo ˛emes Gelvadiškiu kaime. Atsakovas nepateike irodymu, kuriais remdamasis jis priskyre S. T. iki 1940 metu nacionalizacijos turetos ˛emes dali buvusiam Gelvadiškiu kaimui. Nustate, jog ˇemetvarkos skyrius iki 2003 m. liepos 8 d. (buvusio Gelvadiškiu kaimo kartografavimo) turejo kai kuriuos archyvinius dokumentus, kuriuose yra duomenys, patvirtinantys, jog I. T.-J. (pareiškejo T. S. senelio), o jam mirus – jo vaiku, tarp ju S. T. (pareiškejo motinos), iki 1940 metu nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta ˛eme buvo Vilniaus gubernijos, Vilniaus apskrities, Mickunu valsciaus Cegelnia kaime. Nurode, kad atsakovas nepateike irodymu, jog, spresdamas pareiškejo 2004 m. lapkricio 17 d., 2005 m. kovo 31 d., 2005 m. gegu˛es 2 d. prašymus kartografuoti S. T. turetos ˛emes Stara Cegelnia vienkiemyje dali, kuri, pareiškejo teigimu, šiuo metu yra Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadiškiu g. (duomenys neskelbtini), vadovavosi archyviniais dokumentais. Pareiškejo pateikti irodymai patvirtina, jog jis kartu su 2004 m. lapkricio 17 d., 2005 m. gegu˛es 2 d. prašymais pateike atsakovui papildomus archyvinius dokumentus: ˛emes sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metu plana ir 1879 metu Gelvadiškiu kaimo geometrini plana. Gelvadiškiu kaimo geometriniame plane nurodyta, kad šis kaimas yra iš dvieju sklypu (Nr. 1 ir Nr. 2) ir abieju sklypu viena iš gretimybiu yra Cegelnia valstieciu savininku ˛emes. ˇemes sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metu plane viena iš gretimybiu yra nurodyta Stara Cegelnia ˛emes sklypai. Pareiškejas, pateikdamas skunda NˇT del nepagristo atsakovo atsisakymo kartografuoti atskirai nuo Gelvadiškiu kaimo motinos turetos ˛emes dali, kartu su minetais archyviniais dokumentais pateike nauja archyvini dokumenta – 1879 metu Cegelnia kaimo geometrini plana, kuriame nurodyta, kad šis kaimas susidejo iš 3 sklypu (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) ir vienas sklypas (Nr. 2) iš dvieju pusiu ribojosi su Gelvadiškiu kaimo ˛ememis. NˇT 2005 m. bir˛elio 10 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-S-466-612, kurio kopija išsiunte atsakovui, pareiške nuomone, kad Vilniaus apskrities viršininkas pagal kompetencija turetu pakartotinai išnagrineti Gelvadiškiu kaimo ribu ir vietos nustatymo klausimus. Atsakovas nepateike irodymu, kad jis, spresdamas pareiškejo prašymus del S. T. turetos ˛emes Stara Cegelnia vienkiemyje dalies, jo nurodytoje vietoje – Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadiškiu g. (duomenys neskelbtini), kartografavimo, ivertino 1879 metu Cegelnia ir Gelvadiškiu kaimu geometrinius planus ir ˛emes sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metu plana, kadangi 2005 m. liepos 18 d. rašte Nr. S20-141-350(2) pareiškejui šiu planu iš viso nemini ir nepateike jokiu argumentu, kodel jais nesireme, o tik nurode, kad Gelvadiškiu kaimas iki 1940 metu nacionalizacijos buvo re˛inis ir nuosavybes teises i šia ˛eme bus atkuriamos pagal Atkurimo tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka, taikoma atkuriant nuosavybes teises i miesto ˛eme, kurioje buvo re˛ine sistema. Pa˛ymejo, kad savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L., ištyres byloje esancius planus, atsakovo pateiktus dokumentus, archyvu ir kitus dokumentus, 2006 m. rugsejo 8 d. pateike išvada. Pagal 1897 metu Cegelnia ir Gelvadiškiu kaimu geometrinius planus, ˛emes sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metu plana, specialistas pateike minetu ˛emes sklypu tarpusavio išsidestyma, iš kurio matyti, kad Gelvadiškiu kaimas susidejo iš dvieju sklypu, tarp kuriu isiterpe Cegelnia kaimo, susidejusio iš triju sklypu (Nr.1, Nr. 2, Nr. 3), teritorija. Pagal pateikta specialisto išvada Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2 iš vienos puses ribojosi su Gelvadiškiu kaimo sklypu Nr. 1, iš kitos puses su Gelvadiškiu kaimo sklypu Nr. 2. Schemoje taip pat nurodyta, kad i Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2 isiterpe dalis sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro pagal 1931 metu plana. Specialistas išvadoje nurode, kad ˛emes sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metu planas patvirtina aplinkybe, jog Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2 egzistavo ne tik XIX, bet ir XX am˛iuje ir 1931 metais šis sklypas nepriklause Gelvadiškiu kaimui. Nurode, kad I. T.-J. 1911 m. gruod˛io 14 d. pirkimo–pardavimo aktu pirktos ˛emes abi dalys buvo Cegelnia kaime. Specialistas, ivertines atsakovo pateikta ištrauka iš 1939 m. plano Pospiesszka–Wierszuba, pateike išvada, kad šiame plane yra bre˛inio klaida, kadangi neparodytas Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, ir toje vietoje, kur jis turi buti kaip dvaro gretimybe, nubrai˛yta, kad tai yra Gelvadiškiu kaimo ˛emes. Specialistas išvadoje nurode, kad atsakovo panaudotas dvaro plano fragmentas yra iš 1934 metu plano. Pa˛ymejo, kad atsakovas plano fragmente neteisingai nurode plano metus. Specialistas teismo posedyje pateike išvada, kad ˇemetvarkos skyrius, remdamasis tik 1934 metu dvaro planu, kuriame yra bre˛inio klaida, kadangi neparodytas Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, ir neturedamas kitu planu (Cegelnia ir Gelvadiškiu kaimo planu bei sklypo, atidalinto iš Wierszuba dvaro 1931 metu plano, kuriuose yra nurodyti gretimybiu pavadinimai ir konkrecios ribos), galejo preliminariai nustatyti tokias Gelvadiškiu kaimo ribas, kokias nubrai˛e ant 1934 metu dvaro plano fragmento, o ortofoto˛emelapiai yra naudojami sulyginimui, kai, turint kitas schemas, reikia nustatyti atitinkamu ˛emes plotu ribas. Remdamasis archyvu dokumentais, Vilniaus miesto apylinkes teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimu del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, specialisto išvada, konstatavo, kad atsakovas nepateike jokiu irodymu, kurie paneigtu pareiškejo pateiktus irodymus, jog 1911 metais I. T.-J. pirkta ˛eme Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime iki 1940 metu nacionalizacijos šiame kaime nuosavybes teisemis valde jo motina S. T. (S.). Atsakovas nepateike jokiu irodymu ir itikinamu argumentu, kurie patvirtinu, kad dalis S. T. iki 1940 metu nacionalizacijos valdytos ˛emes priskirtina Gelvadiškiu kaimui. Pa˛ymejo, kad buvusio Gelvadiškiu kaimo kartografijoje dalyvave liudytojai, nenurode, kad I. T.-J. ir jo ipediniai (S. T. ir kt.) iki 1940 metu nacionalizacijos buvo šio kaimo ˛emiu savininkai, o pareiškejo ir atsakovo susirašinejimo laikotarpio nuo 2004 m. lapkricio 17 d. iki 2005 m. liepos 18 d. dokumentai patvirtina, kad atsakovas pareiškejo prašymus kartografuoti S. T. turetos ˛emes Cegelnia kaime dali, jo nurodytoje vietoje – Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadiškiu g. (duomenys neskelbtini), sprende formaliai, nevertino pareiškejo pateiktu papildomu archyviniu dokumentu, neatsi˛velge i Nacionalines ˛emes tarnybos rekomendacija pakartotinai išnagrineti Gelvadiškiu kaimo ribu ir vietos nustatymo klausimus. Konstatavo, kad Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius, atlikdamas jo kompetencijai priskirta veiksma – 2003 m. liepos 8 d. kartografuodamas iki 1940 metu nacionalizacijos buvusio Gelvadiškiu kaimo ribas, nepagristai šio kaimo riboms priskyre buvusio Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2, kuriame, pareiškejo teigimu, buvo jo motinos S. T. (S.) iki 1940 metu nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdytos ˛emes dalis. Nurode, kad, nors pareiškejas prašo panaikinti visa Akta, nagrinejant byla nustatyta, kad jis faktiškai gincija tik ta akto dali, kuria Gelvadiškiu kaimui buvo priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, todel kitos Akto dalies nevertino. Pa˛ymejo, kad iš specialisto teismo posedyje pateiktu išvadu nustatyta, jog ˇemetvarkos skyrius Cegelnia (Plytines) kaimo dali, del kurios gincas šioje byloje nevyko ir kurioje buvo kita S. T. turetos ˛emes dalis, kartografavo del nuosavybes teisiu atkurimo atskirais sklypais, t. y. netaikydamas Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatu, reglamentuojanciu nuosavybes teisiu atkurima i ˛eme, nustatyta tvarka priskirta miestams iki 1995 m. bir˛elio 1 d., kurioje buvo re˛ine sistema. Nurode, kad atsakovas nepateike irodymu, kurie leistu daryti išvada, jog buvusio Cegelnia kaimo sklypo Nr. 2 ˛eme turetu buti kartografuojama kitaip, t. y. kaip buvusios re˛ines ˛emevaldos ˛eme. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas buvusio Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2 nepagristai priskyre buvusiam Gelvadiškiu kaimui, kuriame pretendentu susigra˛inti ˛eme natura prašymai sprend˛iami pagal Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatas, reglamentuojanciu nuosavybes teisiu atkurima i ˛eme, nustatyta tvarka priskirta miestams iki 1995 m. bir˛elio 1 d., kurioje buvo re˛ine sistema, o iš byloje ištirtu rašytiniu irodymu bei specialisto išvados nenustatyta, kad nera galimybes kartografuoti buvusio Cegelnia kaimo sklypo Nr. 2 teritorijoje S. T. tureta ˛eme pagal Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatas kaip atskira sklypa.

D. V. 2008 m. gegu˛es 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006 vadovaujantis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 21 d. nutartimi (byla Nr. P63-165/2008) atnaujino procesa administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006 ir perdave byla iš naujo nagrineti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendima, priimta administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006, paliko nepakeista.

Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 21 d. nutartimi (byla Nr. P63-165/2008) padare išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinejes administracine byla Nr. I-3569-02/2006, 2006 m. spalio 30 d. sprendime tiesiogiai išdeste D. V. ir kitu pretendentu i nuosavybes teisiu atkurima Gelvadiškiu re˛iniame kaime teises apribojancius nurodymus. Ivertines bylos med˛iaga, konstatavo, kad D. V. ir jos atstoves – advokates Danutes Puzirauskienes pateikti irodymai, inter alia nuomos sutartis ir jos vertimas iš lenku kalbos, pagal kuriuos nera aišku, kur buvo „ponios T.“ (netgi neaišku, kokios T.) ˛eme, taip pat visi kiti rašytiniai irodymai, pateikti i byla, teismo posedyje pateikti pareiškejo ir jo atstovu, atsakovu atstoves, treciuju suinteresuotu asmenu bei ju atstovu, specialisto paaiškinimai nesudaro nei prielaidu, nei salygu konstatuoti, kad yra kokiu nors tikrai nauju aplinkybiu, kurios galetu tureti itakos kitokio sprendimo, negu kad buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimas, priemimui. Padare išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas administracineje byloje Nr. I-3569-02/2006, paliktinas nepakeistas.

IV.

Treciasis suinteresuotas asmuo M. K. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti ir klausima perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grind˛iamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiasi Atkurimo tvarkos 12 punktu bei Vyriausybes 1993 m. gegu˛es 20 d. nutarimo Nr. 349 „Del kai kuriu dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta“ 1 punktu ir pa˛ymi, jog prie nuosavybes teises Vilniaus krašte patvirtinanciu dokumentu priskirtini tik Lenkijos istaigu 1920–1939 metais išduoti dokumentai. Kitu valstybiu išduoti dokumentai nelaikytini patvirtinanciais nuosavybes teises i Vilniaus krašte esanti nekilnojamaji turta ir negali buti pagrindu nuosavybes teisiu atkurimui. Skund˛iamoje nutartyje teismas remesi Rusijos imperijos dokumentais, kurie nepriskirti prie patvirtinanciu nuosavybes teises. Tokia teismo pozicija nesuderinama su Atkurimo tvarkos 13 punktu, pagal kuri nuosavybes teises atkuriamos pagal veliausiai išduota dokumenta, todel teismas pa˛eide imperatyvias teises normas.

2. Remdamasis ABTI 57 straipsniu, nurodo, kad teismas 2009 m. sausio 30 d. nutartimi ipareigojo specialista, t. y. savivaldybes imones „Vilniaus planas“ atstova G. L. pateikti specialisto išvada, idant butu ivertinta, kokia itaka teismui pateikti nauji rašytiniai irodymai turi mineto asmens 2006 m. rugsejo 8 d. išvadai. Taciau teismas, ipareigojes G. L. pateikti atitinkamai iforminta specialisto išvada, pats jos neišreikalavo, išnagrinejo byla iš esmes be specialisto išvados.

3. Teismas pa˛eide proceso kalbos taisykles, priimdamas, tirdamas ir vertindamas senovine rusu kalba surašytus dokumentus be vertimu bei jais pagrisdamas savo nutarti.

4. Teismas privalejo sustabdyti bylos nagrinejima iki Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme bus išnagrineta civiline byla Nr. 2-966-36-2004 pagal apelianto prašyma del proceso atnaujinimo. Teismas negalejo remtis minetoje byloje padarytomis išvadomis, kadangi procesas tokioje civilineje byloje nera u˛baigtas.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., A. S., J. S., I. K., V. K. T., T. T. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo atsisakyti ji priimti.

Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nei VAVA ˇemetvarkos skyrius, nei D. V. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties apeliacine tvarka neskund˛ia. Pa˛ymi, jog apelianto atstovo G. T. igaliojimas nesuteikia jam teisiu, numatytu ABTI 50 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. nesuteikia jam teises apskusti teismo sprendimo ar nutarties.

Pareiškejas T. S. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti palikti nepakeista ir priteisti iš apelianto pareiškejo naudai patirtas bylinejimosi išlaidas.

Atsiliepime pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Remdamasis Atkurimo tvarkos 12 punktu, Vyriausybes 1993 m. bir˛elio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Del ˛emes valdymo nuosavybes teise fakta irodanciu papildomu dokumentu“ 1.1.4 punktu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nuosavybes teises patvirtinanciais dokumentais negali buti Rusijos iki 1918 metu ir 1941–1945 metais Lietuvoje veikusiu istaigu sudaryti kaimu skirstymo i vienkiemius planai bei ˛emes rušiavimo dokumentai.

2. Nurodo, kad specialistas G. L. i teismo iškelta klausima vienareikšmiškai atsake 2009 m. vasario 26 d. teismo posedyje.

3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu del pa˛eistu proceso kalbos taisykliu, kadangi dokumentai, kuriuos vertino teismas, pateikti kartu su Lietuvos centrinio valstybes archyvo lydrašciu, iš kurio akivaizd˛iai matyti, jog rasti dokumentai nesusije su Gelvadiškiu ir Stara Cegelnia kaimais, todel teismas ju netyre.

4. Apeliantas 2009 m. vasario 26 d. teismo posed˛io metu ne tik nepateike irodymu, jog civilineje byloje jis pateike prašyma del proceso atnaujinimo, bet ir nepasisake apie toki paduota prašyma ir nepraše bylos sustabdyti.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. S., F. K., T. N. G., I. J., M. T. V., T. K., E. V. pateike atsiliepima i apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti ir perduoti klausima iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime iš esmes pateikiami tokie patys argumentai kaip ir apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškejas pretenduoja natura atkurti nuosavybes teises i motinos S. T. (po santuokos – S.) iki nacionalizacijos tureta ˛eme, iki 1995 m. bir˛elio 1 d. nustatyta tvarka priskirta miesto, t. y. Vilniaus, teritorijai.

Nuosavybes teisiu atkurimo i miesto ˛eme salygas ir tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – ir Atkurimo istatymas) 5 straipsnio 1–5 dalys bei Atkurimo tvarkos 106 punktas.

Pa˛ymetina, kad išrašas iš Vilniaus apskrities Vilniaus notariato archyvo (1 t., b. l. 223, 224, 229–231) patvirtina, kad I. T.-J., t. y. pareiškejo senelis, 1911 m. gruod˛io 14 d. pirkimo–pardavimo aktu pirko iš A. A. M. (A. A. M.) 12 dešimtiniu ir 2 359 kv. sieksnius ˛emes, buvusios Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime (dabar – Gelvadiškiu g. ir Plytines g. Vilniuje), ir susidedancios iš dvieju atskiru sklypu (1 t., b. l. 24–25).

Taip pat pa˛ymetina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2004 m. kovo 3 d. sprendimu civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004 (1 t., b. l. 22–23) nustate juridine reikšme turinti fakta, kad I. T.-J. 5 vaikai, tarp ju ir pareiškejo motina S. T. (po santuokos – S.), po tevo mirties paveldejo ir iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valde 6,53 ha ˛emes, buvusios Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime (dabar – Gelvadiškiu g. ir Plytines g. Vilniuje). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turejo sustabdyti bylos nagrinejima iki bus išnagrineta civiline byla Nr. 2-966-36/2004 pagal jo prašyma del proceso atnaujinimo. I byla buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties civilineje byloje Nr. 2SA-38-115/2010, panaikinusios Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarti, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesa civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004, nuorašas. Ja taip pat buvo nutarta perduoti ši klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Taigi procesas civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004 nera atnaujintas, todel nagrinejamos bylos stabdyti ir nesiremti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimu civilineje byloje Nr. 2-966-36/2004 nustatytu juridine reikšme turinciu faktu nera pagrindo.

Nagrinejamas gincas yra kiles del S. T. (po santuokos – S.) turetos ˛emes dalies kartografavimo. Byloje nustatyta, kad pareiškejas 2004 m. lapkricio 17 d., 2005 m. kovo 31 d. ir 2005 m. gegu˛es 2 d. prašymais (1 t., b. l. 5, 10–12) kreipesi i atsakova prašydamas kartografuoti S. T. (po santuokos – S.) tureta ˛eme, šiuo metu esancia Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadiškiu g. (duomenys neskelbtini), bei išspresti jo ir treciuju suinteresuotu asmenu 2001 m. baland˛io 26 d. prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo i šia ˛eme. VAVA 2005 m. gegu˛es 9 d. raštu Nr. 31/05/22-1358 ir 2005 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-20-141-350(2) (1 t., b. l. 17–21) informavo pareiškeja, kad Gelvadiškiu kaimas, kuriame jis siekia atkurti nuosavybes teises natura, iki 1940 m. nacionalizacijos buvo re˛inis, todel nuosavybes teises pareiškejui bus atkuriamos vadovaujantis Atkurimo tvarkos 106 punktu.

Pa˛ymetina, jog pareiškejas negincija, kad Gelvadiškiu kaime buvo re˛ine sistema, taciau nurodo, kad jo motinos, t. y. S. T. (po santuokos – S.), iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta ˛eme, kuria jis praše kartografuoti, nepriklause Gelvadiškiu kaimui, kuris susidejo iš dvieju sklypu, o buvo atskiras ˛emevaldos vienetas – Cegelnia vienkiemis, kurio ˛emes isiterpe tarp Gelvadiškiu kaimo ˛emiu ir su jomis ribojosi. Pa˛ymetina ir tai, jog pareiškejo nuomone, atsakovas ˛eme, i kuria pareiškejas pretenduoja atkurti nuosavybes teises natura, turi kartografuoti atskirai nuo Gelvadiškiu kaimo. Atitinkamai ir sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo turetu buti priimtas netaikant Atkurimo tvarkos 106 punkto nuostatu del nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme, esancia teritorijose, kuriose buvo likusi re˛iu sistema ir kurios iki 1995 m. bir˛elio 1 d. buvo priskirtos miestams.

Iš bylos med˛iagos matyti, kad ˇemetvarkos skyrius Aktu kartografavo buvusio Gelvadiškiu kaimo ribas (3 t., b. l.58, 60), kurias, pagal mineta kartografija, sudaro vientisas 32,7617 ha ploto ˛emes masyvas. Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, jog Akte nurodoma, kad Gelvadiškiu kaimo ribos buvo nustatytos remiantis 3 liudytoju, gimusiu 1917, 1924 ir 1926 m. parodymais, taciau jo dalis, kuri skirta irašyti archyviniams dokumentams, kuriais buvo remtasi atliekant kartografima, neu˛pildyta. Taigi, atsakovas, kartografuodamas Gelvadiškiu kaimo ribas, nesireme jokiais iki 1940 m. sudarytais planais. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad prie Akto pridetame buvusio Gelvadiškiu kaimo ˛emes savininku saraše (3 t., b. l. 58–59), sudarytame remiantis kartografijoje dalyvavusiu liudytoju parodymais, nera nei S. T. (po santuokos – S.), nei jos tevo I. T.-J., nei kitu mineto ˛emes savininko palikuoniu pavard˛iu. Ši aplinkybe patvirtina, jog pareiškejo motina S. T. (po santuokos – S.) iki 1940 metu nacionalizacijos neturejo ˛emes Gelvadiškiu kaime. Taigi jos iki nacionalizacijos tureta ˛eme nepagristai buvo priskirta Gelvadiškiu kaimui. Ta patvirtina ir i byla pateikti dokumentai (nuosavybes teisiu atkurimo i S. T. (po santuokos – S.) tureta ˛eme bylu Nr. 127A ir Nr. 5101 dokumentai, inter alia 1915 m. rugpjucio 11 d. metu aktas apie valstiecio I. T.-J. Staraja Cegelnia kaime turima kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, inter alia ginco ˛eme), kuriais, kaip galima spresti iš atsakovo atliktos Gevaldiškiu kaimo kartografijos, jis nesivadovavo. Taip pat atsakovas nepateike irodymu, jog, spresdamas del pareiškejo prašymu, jis ivertino pareiškejo kartu su jais papildomai pateikta archyvine med˛iaga, t. y. 1879 m. Cegelnia ir Gelvadiškiu kaimu geometrinius planus ir ˛emes sklypo, atidalinto iš Wierszuba dvaro, 1931 m. plana.

Nors ivairiuose byloje esanciuose dokumentuose ginco ˛emes buvimo vietos pavadinimas nurodomas skirtingai (Cegelnia, Stara Cegelnia kaimas arba vienkiemis), savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L. 2005 m. rugsejo 8 d. išvadoje (4 t., b. l. 2–3) paaiškino, kad šie pavadinimai reiškia ta pati Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus administracini vieneta. Ištyres atitinkamus i byla pateiktus planus ir kitus dokumentus, jis 2006 m. rugsejo 8 d. pateike išvada, iliustruota schema (4 t., b. l. 2–3), iš kurios matyti, kad Gelvadiškiu kaimas susidejo iš dvieju sklypu, tarp kuriu isiterpe Cegelnia kaimo, susidejusio iš triju sklypu (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), sklypas Nr. 2. Minetoje išvadoje jis taip pat nurode, jog ˛emes sklypo, atidalinto iš Wierszuba dvaro, 1931 m. planas patvirtina ta aplinkybe, jog Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2 egzistavo ne tik XIX, bet ir XX a., be to, 1931 m. šis sklypas nepriklause Gelvadiškiu kaimui. Savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L. nurode, kad I. T.-J. abi 1911 m. gruod˛io 14 d. pirkimo–pardavimo aktu pirktos ˛emes dalys buvo Cegelnia kaime. Pa˛ymetina, jog savivaldybes imones „Vilniaus planas“ specialistas G. L. savo pozicijos nepakeite ir po to, kai i byla buvo pateikti papildomi dokumentai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. posed˛io protokolas, 5 t., b. l. 147-156).

Atsi˛velgusi i pirmiau išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, jog 1911 m. I. T.-J. pirkta ˛eme, buvusia Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickunu valsciaus Cegelnia kaime, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybes teisemis valde pareiškejo motina S. T. (po santuokos – S.). Taigi atsakovas pareiškejo prašymus kartografuoti S. T. (po santuokos – S.) turetos ˛emes Cegelnia kaime dali (jo nurodytoje vietoje, t. y. Vilniuje, ties Neries krantu ir Gelvadiškiu g. (duomenys neskelbtini)) sprende formaliai ir nevertindamas papildomai pateiktu archyviniu dokumentu, del ko Gevaldiškiu kaimo riboms nepagristai priskyre buvusio Cegelnia kaimo sklypa Nr. 2, kuriame, pareiškejo teigimu, buvo jo motinos S. T. (po santuokos – S.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdytos ˛emes dalis. Po proceso atnaujinimo i byla pateikti dokumentai, kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paaiškejo naujos aplinkybes, del kuriu pirmiau padaryta išvada turetu buti keiciama.

Teiseju kolegija pa˛ymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsi˛velges i pareiškejo suformuluotus reikalavimus, pagristai vertino tik tos Akto dalies, kuria Gelvadiškiu kaimui buvo priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2, teisetuma ir pagristuma. Del šios prie˛asties pareiškejo skundas buvo tenkintas iš dalies pagristai. Atitinkamai pagrista ir pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartis, taciau pa˛ymetina, jog, ja priimdamas, Vilniaus apygardos administracinis teismas padare procesines teises pa˛eidima, kadangi, išnagrinejes byla iš esmes, prieme nutarti (kaip apeliacines instancijos teismas), o ne sprendima (ABTI 88 str.), be to, ribodamas proceso šaliu teise i apeliacija, nurode, kad mineta nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali buti skund˛iama atskiruoju skundu. Atsi˛velgusi i tai, jog procesinio dokumento pavadinimas nekeicia jo turinio, i tai, jog apeliacines instancijos teismas ištaise pirmosios instancijos teismo padaryta klaida del nurodytos nutarties apskundimo tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 15 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS822-243/2009, 6 t., b. l. 57-58), bei i tai, jog minetas procesines teises pa˛eidimas neturejo itakos nagrinejamos bylos išsprendimo teisingumui (ABTI 142 str. 1 d.), teiseju kolegija konstatuoja, jog šiuo aspektu pagrindo naikinti mineta nutarti nera, taciau atitinkamai keistina jos rezoliucine dalis išdestant ja kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dali. Del šios prie˛asties apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Treciojo suinteresuoto asmens M. K. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarti pakeisti, jos rezoliucine dali išdestant taip:

„Pareiškejo T. S. skunda tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2003 m. liepos 8 d. sklypo, i kuri atkuriamos nuosavybes teises, vietos ap˛iurejimo ir ribu nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dali, kuria buvusio Gelvadiškiu kaimo riboms priskirtas buvusio Cegelnia kaimo sklypas Nr. 2.

Pripa˛inti nepagristu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. atsisakyma Nr. 520-141-350(2).

Ipareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracija kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos tureta ˛eme, esancia dabartineje Gelvadiškiu gatveje, Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka kreiptis i Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu su prašymu nustatyti, ar ˛eme yra laisva (neu˛statyta), ir priimti sprendima del ˛emes sklypo suformavimo nuosavybes teisiu atkurimui.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.“

Likusia nutarties dali palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Antanas Ablingis Arturas Drigotas Irmantas Jarukaitis