Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B., atsakovei D. B.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja R. G. teismo posėdyje nurodė, kad vaikų bendravimas su motina yra išlikęs. Sūnus N. bendrauja, motina turi galimybes dienos metu pasiimti vaikus. Sūnus L. išgyvena, kai motina būna neblaivi, pasiilgsta jos. D. B. socialiniai įgūdžiai nesuformuoti, tad ji nesugebėtų tinkamai auginti vaikų ir pokyčių šeimoje nematyti.

Liudytoja E. L. nuo 2007 metų kaip medicinos psichologė pažįsta D. B.. Kai neteko darbo D. B. pradėjo lankytis, buvo problemos su alkoholiu. Ji yra jautri, pažeidžiama, gydėsi, nustatytas asmenybės raidos sutrikimas, alkoholizmas simptominis neatlaikant streso. Pažymėjo, kad ji negirtauja, dirba, gydosi, moka išlaikymą vaikams. Nurodė, jog D. B. stengėsi apsaugoti vaikus, tačiau viena juos auginti neturi įgūdžių, kurie nesusiformavo nuo pat ankstyvos vaikystės.

Liudytoja J. K. dirba gydytoja Psichikos sveikatos centre, kur D. B. gydoma nuo depresijos ir lanko socialinę reabilitaciją. Ji lankosi kas mėnesį, vartoja vaistus. Augino vaikus, auklėjo griežtai, turėjo tikslą sukurti šeimą, darė ką galėjo. D. B. yra trapi asmenybė, jos pasitikėjimą įgauti sudėtinga, nemeluoja, tvarkinga, vaišinga, dirba vyriškus darbus, papildomai dirba. Tačiau jai sunku auginti vaikus neturint įgūdžių ir jiems augant netapo autoritetu. Nurodė, jog su depresija D. B. yra priklausomybė alkoholiui. Moteris alkoholį vartoja namuose, o ši problema yra koreguojama, daugiadienių ar pagirių jai nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų nustatyta, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. B., tėvystė neįteisinta (b.l. 5-6). D. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą nuo 2007-10-09. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų motina dažnai girtaudavo, vaikai būdavo nevalgę, vaikams nuo 2001 metų penkis kartus buvo paskirta laikinoji institucinė globa, 2014-11-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3717-772/2014 laikinai aštuoniolikai mėnesių buvo apribotina D. B. motinos valdžia sūnų L. ir N. B. atžvilgiu. Nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą D. B. elgesys iš tiesų nepasikeitė. Laikinai leidus priimti svečiuotis vaikus žiemos atostogų metu, jie nuo 2014-12-26 sugrįžo į vaikų globos namus. D. B. 2014-12-30 informavo ieškovą, jog jos vaikai išėjo iš namų, o ji nesidomi ir nesidomės, kur jie yra. Vėliau paaiškėjo, kad svečiavimosi metu D. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Smurto prieš vaikus faktas nenustatytas. 2015-01-13 (duomenys neskelbtini) ugdymo centras informavo, jog vaikai iš mamos grįžo „išsiderinę, pikti, agresyvūs“, po pokalbių su motina susinervina, tampa agresyvūs, elgesys pablogėja, abejoja dėl tikslingumo išleisti vaikus svečiuosis pas mamą. Pateikė informaciją, kad nepilnamečių vaikų N. ir L. B. motina mokykloje nesilanko, ugdymo procese nedalyvauja. Šiuo metu D. B. pajamas sudaro jos gaunama neteko darbingumo pensija, darbo užmokestis, iš netekto darbingumo pensijos nuskaičiuojamas išlaikymas vaikams, todėl pajamos per mėnesį sudaro apie 260 Eur. Šiaulių priklausomybės ligų centro ir VšĮ Šiaulių centro poliklinikos duomenys patvirtina liudytojų paaiškinimus, jog D. B. turi psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (b.l. 29-30). Iš 2014-11-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro raštų, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos raštų, D. B. prašymo ir paaiškinimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, (duomenys neskelbtini) ugdymo centro, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų raštų nustatyta, jog nuo 2014-11-03 buvusi situacija iš esmės nepasikeitė (b.l.12-28, 32). Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Nors D. B. dirba, charakterizuojama teigiamai, yra jautri asmenybė, vaišinga ir tvarkinga, tačiau vis dar yra priklausoma nuo alkoholio. Šiuo metu dėl šios priežasties reguliariai lankosi pas medikus ir vartoja vaistus. Nustatyta, jog D. B. nuo vaikystės nėra įgijusi socialinių įgūdžių auginti vaikus, nors su vaikais ji susitinka, jiems skambina, tačiau nelanko. Per visą vaikų globos vaikų globos namuose laikotarpį atsakovė tik kartą buvo paprašiusi leisti vaikams svečiuotis pas ją atostogų metu, tačiau vaikai po kelių dienų savo noru grįžo į vaikų globos namus. Atsakovė neprašė, kad vaikai būtų sugrąžinti į šeimą, o turimų socialinių įgūdžių vaikams auginti akivaizdu jau nepavyks pakeisti ir iki vaikų pilnametystės. Nors atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, tačiau nėra nuolatinio bendravimo su vaikais. Nėra motyvų, kad anksčiau taikytą terminuotą tėvų valdžios apribojimą pratęsti. Konstatuotina, jog ir po terminuoto tėvų valdžios apribojimo termino pasibaigimo D. B. dėl tėvystės įgūdžių stokos nesugebės užtikrinti vaikams saugių gyvenimo ir ugdymosi sąlygų ir negalės įvykdyti pareigos auklėti ir rūpintis savo vaikais. Nepilnamečiams vaikams, kurie jau gana ilgą laiko tarpą yra globojami atskirai nuo motinos, jų gyvenamojoje vietoje yra visiškai užtikrinamos jų teisės ir teisėti interesai. Teismo vertinimu, vaikų grąžinimas motinai padarytų esminę žalą jų teisėms ir interesams.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Pagal CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė D. B. yra priklausoma nuo alkoholio, nuo vaikystės nėra įgijusi socialinių įgūdžių auginti vaikus, nors su vaikais ji susitinka, jiems skambina, tačiau nelanko. Tuo teismo vertinimu atsakovė pažeidė savo kaip motinos pareigas, kad vaikai iki pilnametystės turėtų būti jos tinkamai prižiūrimi, auklėjami, nesudarė sąlygų jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovė vengia atlikti minėtas savo kaip motinos pareigas, nors esminės žalos savo elgesiu ir nedaro žalos vaikų vystymuisi, nes jie globojami atskirai, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų N. B. ir L. B. interesus, atsakovei D. B. neterminuotai apribotina motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 str., CK 3.180 str.). Išaiškintina atsakovei, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tai neprieštarauja jų interesams; motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str. 2 d., 6 d.). Pabrėžtina, jog ir neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei D. B. neuždrausta matytis su nepilnamečiais vaikais.

Nors ieškovas ieškinyje prašo tik apriboti motinos valdžią, tačiau Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be globos ar rūpybos, o valstybė, vietos savivaldos institucijos ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Kadangi esamomis sąlygomis vaikas negali grįžti į biologinę šeimą, reikalinga jiems nustatyti nuolatinę globą ir paskirti nuolatinį globėją (CPK 407 str.). Apribojus atsakovei motinos valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CPK 407 str.). CK 3. 248 str. 1 d. numato, jog vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą, priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. CK 3.256 str. numato, jog vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų priežiūros likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Vaiko teisių konvencijos 3 str. taip pat pabrėžia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 str. 2 d.), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Išvadą, apie vaikui skirto globėjo veiklą bei globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimą ir galimą vaiko teisių pažeidimą ar nepažeidimą, teismui leidžia daryti konkretūs pateikti faktai.

Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, įvertinus ieškovo pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad nėra kitų asmenų, galinčių užtikrinti nepilnamečiams vaikams N. B. ir L. B. (geresnių) auklėjimo ir augimo sąlygų, atsižvelgiant į tai, kad laikinasis globėjas užtikrino vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, laikinai apribojus atsakovės D. B. valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnamečiams L. B. ir N. B. skirtina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir globotiniams priklausančio turto administratoriumi paskirtini (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, vaikų globos vietą nustatant vaikų globos institucijoje – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str.,3.263 str., 3. 265 str.).

Apribojus atsakovės valdžią, jai išlieka pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.), atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės buvo nustatytas 2014-11-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, teismas šioje dalyje papildomai nebepasisako.

Remiantis CPK 88,93,96 str., patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovės turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

Sprendimo dalis dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 1 d., 283 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 400-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiams vaikams L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus (į.k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) globos vietą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (į.k. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimo dalį dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.