- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2-3717-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02706-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Šiaulių
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių Vaikų, Šiaulių
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui, atsakovei D. B. ir jos atstovui adv. V. Metelicai, bei trečiojo asmens Šiaulių Vaikų globos namai atstovei Virginijai Stropuvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) ieškinį atsakovei D. B., trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namai (toliau - ŠVGN) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos atsakovės vaikams nustatymo, nuolatinio globėjo bei vaikų turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiams L. B. bei N. B. priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŠVTAS prašė teismo neterminuotai apriboti motinos valdžią D. B., jos sūnų: N. B., (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, bei išspręsti kitus su motinos valdžios apribojimu susijusius klausimus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės D. B. išlaikymą jos sūnums po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.
Ieškovo atstovas paaiškino teismui, kad atsakovė D. B. yra L. B. ir N. B. motina, o įteisinto tėvo vaikai neturi. Atsakovės vaikai pakartotinai nuo 2013-07-26 yra apgyvendinti ŠVGN. Ieškovas 2013-08-01 gavo iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK VP Centro policijos nuovados raštą, kuriame nurodyta, kad 2013-07-25 vakare pareigūnai gyvenamojo namo kieme pastebėjo nepilnamečius atsakovės vaikus. Pastarieji pareigūnams paaiškino, kad jie nuo ryto nevalgę, o girta jų motina neįsileidžia ir į namus. Pareigūnams nuėjus nurodytu adresu jie rado neblaivia atsakovę, dėl ko nepilnamečiai ir buvo pristatyti į ŠVGN. Vaikų globos įstaiga pranešė ieškovui, kad vaikai vėl pradėjo bendrauti su motina kuri daro jiems neigiamą įtaką, nes vaikai pasišalina ir iš globos įstaigos. ŠVGN darbuotojams lankantis pas atsakovę pastaroji dažnai būna neblaivi ir jiems meluoja kur yra vaikai. Nurodė, kad atsakovės vaikams jau penkis kartus nuo 2001 metų buvo paskirta laikinoji institucinė globa. Atstovo teigimu D. B. jau seniai nesirūpina vaikais, jų neprižiūri, veda asocialų gyvenimo būdą, be to dar iki vaikų apgyvendinimo ŠVGN, ji irgi netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovė neturi nuolatinio darbo, yra padariusi administracinės teisės pažeidimų, dėl to jai yra paskirtos administracinės baudos. Teigė, kad tai daro neigiamą įtaką berniukų sveikatai ir vystymuisi. Nurodė, kad atsakovės šeima jiems yra žinoma jau nuo 2001-12-16, kuomet skyriaus darbuotojai apsilankė jos gyvenamojoje vietoje. Tuo metu jau buvo gimęs atsakovės vyresnysis sūnus Lukas, kurį nuo gimimo daugiau prižiūrėdavo kiti asmenys, nei pati atsakovė. Atsakovei nemokant komunalinių mokesčių ji galėjo būti iškeldinta iš gyvenamosios patalpos, tačiau tarpininkaujant ieškovui jos šeima nebuvo iškeldinta. Apie atsakovės nesirūpinimą vaikais ieškovą informavo ir Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja V. B.. Teigė, kad atsakovė anksčiau nevesdavo jaunesniojo sūnaus N. B. ir į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, dėl ko ieškovo darbuotojai kartu su Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurore apsilankė jos namuose ir ją įspėjo apie gresiančią atsakomybę. Be to Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-09 įsakymu Nr. A-1289 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Pažymėjo, kad atsakovės vaikams nuo 2001 metų penkis kartus buvo nustatyta laikinoji globa ir jie apgyvendinti globos įstaigoje. Šioje įstaigoje nustatyta ir jų laikinoji gyvenamoji vieta. Dėl to abu vaikai turi ne tik laikinąją globą, bet ir jiems yra sudarytos visos sąlygos normaliam socialiniam ir fiziniam vystymuisi. Teigė, kad atsakovė pastoviai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais kurie auga globos įstaigoje. Mano, kad toks atsakovės elgesys rodo jos nenorą siekti susigrąžinti vaikus į biologinę šeimą, todėl prašė teismo D. B. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnų L. B. ir N. B. atžvilgiu bei priteisti jiems reikalingą išlaikymą iš atsakovės. Taip pat išspręsti su motinos valdžios apribojimu susijusius ir kitus klausimus.
Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovo ieškinį, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka nes labai myli savo vaikus, o dėl priklausomybės ji jau lankosi gydymo įstaigoje. Teigė, jog lankydavosi pas vaikus globos įstaigoje, o kuomet jie lankė mokyklą irgi jais rūpinosi, vesdavo vaikus pas šeimos gydytoją ir tinkamai juos prižiūrėjo. Nurodė, kad nors ir turi priklausomybę alkoholiui, tačiau siekia susirasti darbą, susigrąžinti vaikus iš globos įstaigos. Neneigė, kad sunkiau sekasi bendrauti su vyresniuoju sūnumi. Prašė teismo neapriboti jai neterminuotai motinos valdžios sūnų Luko ir Niko atžvilgiu, o jos atstovas pageidavo, kad teismas taikytų atsakovei tik laikinąjį motinos valdžios apribojimą vieneriems metams.
Trečiojo asmens atstovė V. Stropuvienė paaiškino teismui, kad globotiniai L. B. ir N. B. remiantis Šiaulių m. savivaldybės administracijos individualiais teisės aktais yra apgyvendinti ŠVGN. Teigė, kad nuo globotinių apgyvendinimo dienos jiems būdavo sudarytos sąlygos lankytis pas motiną. Nurodė, kad berniukai jau pradėjo netinkamai elgtis dėl to jie yra perkelti į Švėkšnos specialiąją mokyklą, kur taip pat gali susitikti su motina. Tačiau atsižvelgiant į ieškovo prašymus juos palaikė ir prašė teismo ieškinį tenkinti, nes mano, kad atsakovė vis tiek nesieks vaikų susigrąžinti į biologinę šeimą.
Liudytoja A. M. parodė teismui, kad dirba Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, dažnai bendrauja ne tik su atsakove, bet ir jos vaikais, kuomet jie lankosi minėtame centre. Mano, kad atsakovei taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų labai skausmingas, kadangi jos vaikams šiuo metu yra labai svarbus bendravimas su motina, o tai turi įtakos ir jų elgesiui. Jos manymu teismas turėtų suteikti atsakovei šansą pasitaisyti, kadangi yra labai stiprus ryšys tarp jos ir vaikų, o ypač jaunėlio Niko. Teigė, jog atsakovė gali būti įkurdinta socialinės integracijos namuose, kur jai bus suteikiami socialiniai įgūdžiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 3.180, 3.182, 3.183, 3.184, 3.192, 3. 194 str. 1d., 3. 201 str.).
Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį bei vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu.
Ieškovas tik 2014-04-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės kaip motinos valdžios apribojimo jos vaikų L. B. ir N. B. atžvilgiu, nors motinos ir vaikų bendravime problemos kilo dar 2001-12-16, kurios jau tada buvo žinomos ir ieškovui (1 b.l.). Todėl toks pavėluotas ieškovo kreipimasis į teismą daugiau kaip po dvylikos metų prašant neterminuotai apriboti motinos valdžia atsakovei jos vaikų atžvilgiu, laikytinas netinkamu tokios situacijos įvertinimu teismui išsprendžiant kilusį ginčą. Be to ieškovas ieškinyje irgi nurodė, kad atsakovės vaikams net penkis kartus buvo nustatyta laikinoji institucinė globa, kuomet ji jau seniai, laikas nuo laiko nusišalindavo nuo vaikų auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Toks ieškovo esamos situacijos vertinimas irgi laikytinas neatitinkančiu vaikų interesų atsižvelgiant į ieškovui suteiktus įgaliojimus.
Visuma aukščiau paminėtų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje atsakovės atžvilgiu, pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Taip pat tam įtakos turi ir atsakovės atžvilgiu priimti ieškovo sprendimai saugant vaikų teisės bei interesus. Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad ieškovas ne visada buvo principingas atsakovės atžvilgiu ir tik po ilgo laiko ryžosi išsakyti savo poziciją keldamas ieškinio reikalavimus atsakovei.
Remiantis atsakovės D. B. ir kitų bylos dalyvių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė dabartiniu metu netinkamai vykdo jai įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su vaikų auklėjimu ir priežiūra. Ieškovo atstovas nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog dar 2004-10-18 atsakovės šeimoje buvo nustatytos vaikų priežiūros problemos. Jau tuomet irgi buvo galima teismo sprendimu siekti atsakovės kaip motinos valdžios apribojimo jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pas atsakovę atvykę ieškovo specialistai privalėjo operatyviai reaguoti į motinos ir vaikų santykius, kadangi ir vėliau atsakovės kaimynai bei vaikų ugdymo įstaigos informuodavo ieškovą apie netinkamą atsakovės elgesį ir vaikų nepriežiūrą (39-42 b.l.). Iš to seka, kad atsakovė gyvendama su savo vaikais, ne visada tinkamai elgėsi su jais ir toks jos elgesys iš dalies laikytinas žalingu vaikams. Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir tai, kad atsakovė ir po ne vienkartinių įspėjimų, toliau neprižiūri vaikų, jais nesirūpina, beveik neskiria jiems tinkamo išlaikymo, nedalyvauja jų auklėjime. Todėl anot ieškovo darytina išvada, kad atsakovė neįgyvendina motinos valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnamečiams vaikams buvo įsteigta laikinoji institucinė globa ir vaikai apgyvendinti globos (rūpybos) įstaigoje. Teismo nuomone, motinos, nevykdančios savo pareigos vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Tačiau priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovei ir nustatytinas motinos valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).
Pirmiausia, visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad D. B. ne visada rodo motinišką meilę vaikams, nenori jais rūpintis ir auginti juos savo namuose. Atsakovė nuolat darė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jai buvo skirtos administracinės nuobaudos, nesirūpino vaikų buities sąlygomis, o tuo pačiu darė neigiamą įtaką ir vaikams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė dažnai ignoruoja visuomeninio gyvenimo normas ir nerodo noro integruotis į visuomenę. Esant minėtiems įrodymams darytina išvada, kad atsakovė kol kas negali pasiimti vaikų iš laikinosios globos įstaigos gyventi pas save, kurie jai ne visada rūpi, o be to būdama neblaivi ji visiškai nusišalina nuo vaikų auklėjimo ir ugdymo.
Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovė sąmoningai, tačiau ne nuolat vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, dažnokai piktnaudžiauja motinos valdžia, daro jiems žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu.
Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakove dažnai nesidomi vaikų auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, pastoviai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas vaikų motinai, kurie įteisinto tėvo neturi. Byloje sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. sąmoningą vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motina su vaikais negyvena nuo 2013-07-26, kuomet pastarieji dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl buvo apgyvendinti ŠVGN (35 b.l.). Kaip jau aukščiau minėta atsakovė iki vaikų apgyvendinimo globos įstaigoje mažai jais rūpinosi, su tuo sutinka ir pati atsakovė. Tačiau pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu turi gyvenamąsias patalpas, taip pat gydosi nuo priklausomybės VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre (128 b.l.). Atsakovė atskirai nurodė, kad ateityje vėl norėtų gyventi kartu su vaikais ir jais rūpintis, kadangi šiuo metu ji įsidarbino (148 b.l.). Iš paminėto seka, kad toks atsakovės elgesys atsižvelgiant į vaikų interesus, laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, tiek kiek tai susiję su vaikų priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir jų išlaikymu. Dėl tokio atsakovės ankstesnio elgesio Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakartotinai jos vaikams Lukui ir Nikui buvo nustatyta laikinoji globa ir jų globėju bei turto administratoriumi paskirti ŠVGN (35 b.l.). Ši aplinkybė laikytina pagrindu atsakovės nepilnamečiams vaikams nustatyti nuolatinę globą, paskiriant jų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi ŠVGN. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu vaikai gyvendama pas laikinąjį globėja yra socialiai saugesni. Nuolatinės globos įsteigimo atveju atsakovė irgi turės galimybę palaikyti ryšį su vaikais, bendraudama su sūnumis informacinių technologijų pagalba, juos pagal galimybes lankydama, tikintis, kad ir berniukai norės ją aplankyti namuose. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja biologinės motinos kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Tačiau priklausomai nuo motinos kaltės pobūdžio tokiu atveju gali būti jai ribojama motinos valdžia laikinai arba neterminuotai.
Antra, teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje (rūpyboje) esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.
Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jos sūnų atžvilgiu, tačiau teismas nevisiškai sutinka su šiuo ieškinio motyvu. Išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, bei iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motina iš dalies vengė atlikti savo pareigas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovės tarpusavio santykiai su vaikais dar nėra visiškai nutrūkę. Tuo pačiu atsakovės santykiai su sūnumis nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jų atžvilgiu. Nors atsakovė dažnokai lieka abejinga savo sūnums, jų elgesiui, tačiau jos motiniška meilė vaikams yra išlikusi, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Be to teismas tikisi, kad atsakovė bus pajėgi pakeisti savo elgesį ir požiūrį į vaikus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu būtų įrašyta į priklausomybės ligų registrą. Atsakovė turi gyvenamojoje vietoje ir gyvenamąsias patalpas, kurios gali būti skirtos vaikams, kad pastarieji nors ir laikinai grįžę į motinos namus galėtų apsigyventi pas ją. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovės padėtimi leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų Luko ir Niko motina dar nėra visiškai praradusi galimybių susigrąžinti vaikus, juos užauginti ir jais rūpintis iki pilnametystės. Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie atsakovės ankstesnį elgesį su vaikais rodo, kad ji netinkamai naudojo savo kaip motinos valdžią vaikų atžvilgiu, dėl ko jau matyti ir pirmieji požymiai, jog motinos kontaktas su sūnumis, ypač su Luku, gali ateityje visiškai nutrūkti. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėtas atsakovės elgesys vertintinas nepatenkinamai.
Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovės ir sūnų pagal jų amžių, emocinis ryšys su motina dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad nuolatinio globėjo ŠVGN teikiama globa atsakovės sūnums, sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaikų socialinei raidai, o nutraukus vaikų ir jų motinos socialinį ryšį, vaikams, ypač Nikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir motinos ryšiai dar nėra visiškai nutrūkę, teismas mano, jog tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti jų ryšius su motina. Todėl teismas laiko, kad atsakovės atžvilgiu tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti pastarajai ne neterminuotą, o iš pradžių tik laikiną motinos valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus tinkamiau užtikrinamas vaikų geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama motinos teisė turėti galimybę bendrauti su vaikais ir juos susigrąžinti. Motinos ir sūnų, kurie jau tam tikrą laiką yra apgyvendinti laikino globėjo namuose, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Tokią nuomonę beje išsakė ir teisme paaiškinimus davusi Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centro atstovė (131-132 b.l.). Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl nuolatinės globos neįgyja res judicata galios, todėl motina gali bet kada kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos vaikams panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Teismo nuomone atsakovei taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas iki aštuoniolikos mėnesių, kad atsakovė vėl galėtų atkurti socialinį ryšį su sūnumis.
Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaikus nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jiems bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaikų teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaikų teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą laikinai apriboti atsakovei D. B. motinos valdžią.
Taikant atsakovei motinos valdžios vaikams laikiną apribojimą, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Atsakovei apribojus motinos valdžią sūnums, nepilnamečiams vaikams nustatytina nuolatinė globa globos (rūpybos) įstaigoje (LR CK 3.254 str. 3 p.). Nuolatinės globos įstaigoje nustatytina ir atsakovės nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Išaiškintina atsakovei, kad laikinas motinos valdžios apribojimas ir vaikų nuolatinis apgyvendinimas globos įstaigoje, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas tiek nuolatinės, tiek ir laikinosios globos, yra derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinę motina ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis globos tikslas, t. y. vaikai grąžinti į biologinę šeimą, laikino motinos valdžios apribojimo metu iki aštuoniolikos mėnesių, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. Vaiko teisių apsaugos skyrius ir vaikų nuolatinis globėjas ŠVGN. Pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaikų perdavimo į nuolatinę globą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. skiriant vaikui vidutinę priežiūros priemonę, nes šis apribojimas kelia pavojų motinos ir vaikų santykiams. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaikų ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei motinai ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Todėl tokiu atveju ieškovas turi bendradarbiauti ir su teismu priėmusiu sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo, jeigu susidarys aplinkybės taikyti atsakovei neterminuotą motinos valdžios apribojimą dar iki laikinojo termino pabaigos.
Nustatant (tęsiant) atsakovės nepilnamečių vaikų nuolatinę institucinę globą, jų globėjui išaiškintina pareiga netrukdyti motinai bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į biologinę šeimą. Motinai išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią laikinai (terminuotai), motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais (LR CK 3.180 str. 3 d.).
Laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei ir nustatant (tęsiant) nuolatinę vaikų globą, motinai išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra iš dalies darbinga (14 b.l.), gali gauti reguliariai pajamas, todėl tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės, priteisiant jiems po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui.
Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 88str. 1d. 3p.; 92 str. 1d.; 93 str. 1d.; 2 d.; 96str.). Išlaikymas atsakovės vaikams pagal šį teismo sprendimą priteistinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (CK 3.200 str.). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Laikinai aštuoniolikos mėnesių terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnų L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
2. Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti (tęsti) nepilnamečiams vaikams L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę institucinę globą Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namuose, Vilniaus g. 297A, Šiauliai.
3. L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto administratoriumi paskirti Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namus, adresu Vilniaus g. 297A, Šiauliai.
4. L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namuose, adresu Vilniaus g. 297A, Šiauliai.
5. Priteisti iš atsakovės D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą kiekvienam po 200,00 Lt (du šimtus litų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2014-04-08 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki jų pilnametystės, išieškant išlaikymą vaikų nuolatiniam globėjui ir jų turto administratoriui Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namams, adresu Vilniaus g. 297A, Šiauliai.
6. Priteisti iš atsakovės D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 144,00 Lt už vaikų išlaikymui skirtas išmokas ir 16,68 Lt (šešioliką litų 68 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 304,68 Lt (tris šimtus keturis litus 68 ct)
7. Periodinių išmokų skirtų nepilnamečių vaikui išlaikymui išieškojimą iš atsakovės D. B. pagal šį sprendimą pradėti nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2014-04-08).
8. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto nepilnamečiams vaikams vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.