- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 1-132-993/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51900-19-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Edita Kairiūkštė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. G. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, abipusio konflikto metu, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai V. Š. į krūtinę, dėl ko ji nukrito ir krisdama ranka trenkėsi į grindis, tuo padarė nukentėjusiajai V. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinio stipinkaulio lūžimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gruodžio 7 d. laiptinėje jis susitiko su kaimyne. Pamačiusi jį, ji pradėjo priekaištauti, kad jo šuniukas paliko pėdsakus išplautoje laiptinėje. Jie susiginčijo, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pasakė jai, kad duos „pendelį“, bandė ją pagąsdinti, prašė apsiraminti, bet jos nelietė, buvo nuo jos metro atstumu, nesakė jai, kad nokautuos. Jam priėjus arčiau nukentėjusioji nukrito, nesuprato kaip tai įvyko. Tuo metu buvo slidžios grindys, galėjo ji pati paslysti. Tada jis nuėjo į savo namus, o nukentėjusioji įsiveržė butą, rėkė, koliojosi, sakė, kad jis ją primušė. Po kurio laiko atvyko pareigūnai ir jį išsivedė. Jokio nusikalimo jis nepadarė, ranka jai nesudavė, ji pati nugriuvo ir susilaužė ranką. Policijos pareigūnams nesakė, kad buvo paėmęs nukentėjusiąją už „karšienės“, jis tik sakė jai, kad paims už „karšienės“, bet nepaėmė.
Nukentėjusioji V. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog ji kartu su A. G. gyvena tame pačiame bendrabutyje. Kadangi valytojų neturi, ji dažnai valo bendro naudojimo koridorių. Tą dieną apie 11 val. ji išplovė grindis ir apie 15 val. ėjo iki kaimynės, gyvenančios 11 bute, kuriai pažadėjo išplauti užuolaidas. Eidama pamatė, kad grindys purvinos, pėdsakai vedė link A. G. buto. Ji užpyko, nuėjo iki jo buto ir atidarius duris paklausė, kodėl kojų nesivalo. Kaltinamasis pasakė, ko čia ji rėkia, nes „nukautuos“ ją. Iš pradžių ji pagalvojo, kad jis juokauja, nes yra taip ir seniau sakęs, ir pasakė jam „nu tik pabandyk“, o jis pasakė, kad „nu ir pabandys“. Ji jau stovėjo prie kaimynės durų, kai kaltinamasis, priėjęs prie jos, dėjo jai į krūtinę. Nuo smūgio ji krito atbula, o atsipeikėjusi suprato, kad susilaužė ranką. Parėjusi namo paskambino policijai. Netrukus atvažiavo ir policija, ir greitoji. Labiausiai skaudėjo ranką. Kadangi krisdama galva atsitrenkė į sieną, skaudėjo ir galva bei nugara, ant pakaušio atsirado guzas, o krūtinėje – mėlynė. Į medicinos ekspertus po įvykio nesikreipė, gydytojams nerodė nei guzo, nei mėlynės krūtinėje. Tai matė tik jos dukra. Kai grįžo iš ligoninės ji dukrai viską papasakojo ir parodė. Ranka skauda iki šiol, laukia dar viena operacija. Taip pat skauda ir nugara, sunku sėdėti. Kaltinamasis meluoja, kad jos nelietė, pati ji negalėjo nugriūti, paslysti, be to grindys jau buvo sausos.
Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), viena. Ji gyvena bendrabučio tipo vieno kambario bute, esančiame pirmame aukšte. Tame pačiame aukšte, tame pačiame koridoriuje gyvena ir jos kaimynas A. G. su sugyventinė L.. Kadangi koridoriuje vaikšto daug žmonių ir teršia koridorių, kartu su kita kaimyne D. išplauna grindis. Daugiau niekas kitas nesiima plauti koridoriaus grindų, niekam nerūpi ar ta laiptinė plaunama, ar ne. Nors jos kaimynas A. bute laiko vieną šuniuką, tačiau jis vis tiek nesitvarko ir neplauna laiptinės. 2019 m. gruodžio 7 d. ryte, tikslaus laiko nežino, ji išplovė laiptinę. Laiptinėje prie lauko durų yra kilimėlis, skirtas nusišluostyti kojoms, kad į vidų nebūtų nešamas purvas. Apie 15:00 val. ji ėjo pas savo draugę į butą Nr. 11. Eidama koridoriuje vėl pamatė šuns ir avalynės pėdsakus, vedančius į butą Nr. 8, kuriame gyvena kaimynas A. ir jo sugyventinė L.. Pasibeldė į duris, duris atrakino kaimynas A., kambaryje buvo kartu ir jo sugyventinė L.. Tiksliai nežino ar A. tuo metu buvo blaivas ar ne, tačiau jis atrodė normaliai, nesvirduliavo. Ji L. ėmė priekaištauti, kad ji ką tik išvalė laiptinę, o jie vėl jas užteršė. Tuo metu L. pasakė, kad tai jos sugyventinis su šuniu parėjo iš lauko ir kad ne ji užteršė laiptinę. Tada ji ėmė priekaištauti A. dėl tvarkos, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji A. pasakė „tai ką mes, senos moterys valom, o jūs nepajėgiat net kojų nusivalyti. Pas jus bomžų pilnas butas, gyvenat apsišikę patys, o čia bendras koridorius, turit laikytis tvarkos“. Abu kalbėjo pakeltu tonu, šiek tiek garsiau. Ji A. sakė, kad jiems priklauso du kartus į savaitę plauti grindis, nes jie dar plius laiko šunį, kuris taip pat nėra tvarkingas. Po tokių išsakytų jos žodžių A. jai pagrasino klausdamas „ar ji nori būti nokautuota?“ Jai atsakius „pabandyk“ ir stovint koridoriuje, ties butu Nr. 11, A. su vienos rankos, tiksliai kurios nežino, delnu tyčia ją stūmė į krūtinę, ji nuo jo stipraus pastūmimo nukrito ant laiptinės grindų. Kirsdama dešine ranka atsirėmė į grindis. Kelioms sekundėms ji prarado sąmonę, tai truko labai trumpai. Krisdama galva niekur neatsitrenkė. Gulėdama ant grindų, šiek tiek atsipeikėjusi, pajuto dešinės rankos skausmą ir tinimą. Tuo metu A. nuėjo į kitą kambarį pas kaimyną ir daugiau jai nieko nepasakė, atsistoti nepadėjo. Tuo metu L. buvo kambaryje, ji persirenginėjo, nes kaip tik buvo grįžusi iš turgaus. L. nematė, kaip A. ją stūmė. A. daugiau ji nieko nesakė. Ji atsistojo, susiėmė už dešinės rankos, nes jai ją labai skaudėjo, ir nuėjo į savo butą skambinti pagalbai numeriu 112. Po kurio laiko, labai greitai, į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba ir policija. Policijos pareigūnams ji paaiškino visas įvykio aplinkybes, jie jai davė pasitikrinti blaivumą, ji buvo visiškai blaivi ir alkotesteris rodė 0.00. Tada policijos pareigūnai nuėjo pas A.. Ką jie kalbėjosi ji nežino, nes nesiklausė. GMP buvo pristatyta į Kauno Klinikinę ligoninę, kur jai buvo nustatytas dešinės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Yra pasipiktinusi tokiais kaimyno veiksmais. Kaimynas gyvena netvarkingai, yra asocialaus būdo, pastoviai vartoja alkoholį, tačiau iki šiol nėra jam niekada išreiškusi pretenzijų. Įvykio metu laiptinėje pašalinių asmenų nebuvo. Pareigūnai jai buvo įteikę užduotį vykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau nuvykusi nebuvo dėl prastos sveikatos būklės, jai dar iki šiol skauda dešinę ranką, sunku apsirengti, todėl nuvykti negalėjo. Dėl šio įvykio A. pretenzijų turi, jis neturi teisės jos liesti, jis turi kalbėti, o ne kelti ranką prieš ją. Ji A. dėl tokių jo veiksmų neatleis (1 t., b. l. 91-93).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Š. parodė, kad savo pirminius parodymus tvirtina, jų laikosi, nori šiek tiek patikslinti ir nurodyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. konflikto su kaimynu A. metu, viskas buvo taip, kaip ji nurodė 2020 m. liepos 10 d. akistatos metu. Dar kartą patvirtina, kad konflikto metu A. jos nestūmė, o kažkuria ranka, tiksliai negali pasakyti kuria ir negali pasakyti, ar delnu ar kumščiu, sudavė jai į krūtinę, ties širdies sritimi. Smūgio metu ji prarado sąmonę ir atbula nukrito ant grindų. Konkrečiai kaip krito ji nepamena, nes kaip ir minėjo sąmonę buvo praradusi. Negali patikslinti, ar ranka ji atsitrenkė ar atsirėmė į grindis, nes nežino. Ji nukrito ne pati ir ne šiaip sau, o dėl šio A. suduoto smūgio, nuo kurio ji prarado sąmonę ir nukrito. Po įvykio, toje krūtinės vietoje, kur jai sudavė A., buvo atsiradusi mėlynė, tačiau kai ją medikai apžiūrėjo, jie apžiūrėjo tik jos dešinę ranką, o krūtinės ji neparodė, nes tiesiog jai tuo metu labiau skaudėjo ranką, o ne krūtinę, ir ne tas buvo galvoje. Pas teismo medicinos ekspertus ji pati nevyko, nes nežinojo konkrečiai tos vietos, vis tik ji yra senas žmogus. Mėlynės ant savo krūtinės ji nenusifotografavo, nes nepagalvojo. Pirminėje apklausoje tyrėjai ji nurodė, kad A. ją stūmė delnu į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant grindų. Negali tiksliai pasakyti, kodėl ji taip nurodė, nes kiek ji yra įsitikinusi, tai A. jai sudavė, o ne stūmė ją, nes nuo stūmimo nebūtų parkritusi, ji nėra tokia silpna. Taip pat nori patikslinti, kad konflikto metu koridoriaus grindys jau buvo sausos, nes grindis ji plovė ryte apie 11.00 val., o konfliktas buvo apie 15.00 val. ir buvo praėjęs nemažas laiko tarpas (1 t., b. l. 96-99).
Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos parodymus, nukentėjusioji patvirtino, kad nukrito nuo smūgio, ar trenkė delnu, ar kumščiu nežino, nežino, pamena, kad kaltinamasis žengė žingsnį link jos ir trenkė. Ji griuvo atbula, parado sąmonę, o kai atsipeikėjo pajuto stiprų rankos skausmą. Tiksliau viską teisme papasakojo. Ji nuo stūmimo nebūtų nukritusi, nes laikėsi už kaimynės, kuri gyvena 11 bute, durų rankenos. Kaltinamasis jai trenkė, nes net ir raudona žymė, mėlynė ant krūtinės atsirado.
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, jog yra nukentėjusiosios dukra. Įvykio dieną, po pietų jai paskambino mama ir pasakė, kad kaimynas jai vožė ir ji nukrito, susilaužė ranką, kad yra atvažiavusi greitoji pagalba ir ruošiasi ją vežti į ligoninę. Mama parašė, kad ji atvažiuotų, nes reikės ją parvežti namo. Nedelsdama ji nuvyko į traumotologinį skyrių, susirado mama ir ji viską jai papasakojo. Mama pasakojo, kad po pietų ėjo pas kaimynę, padėti užuolaidas užkabinti ir pamatė ant grindų dumblinas žmogaus ir šuns pėdas, jos vedė link kaimyno durų. Mama kaip tik ryte buvo išsiplovusi grindis ir norėjo kaimynams pasakyti, kad kitą kartą batus nusivalytų. Nuėjusi pas kaimyną, iš pradžių kalbėjosi su moterimi, ji pasakė, kad jos draugas vaikščiojo. Tada jis išgirdęs, kad kalbasi apie jį, atlėkė prie mamos ir pakeltu tonu pasakė, „kas čia jai nepatinka“, sakė „aš tave nudaušiu“. Tai sakydamas jis mamai trenkė, dėl ko ji pargriuvo ir susilaužė ranką. Paties įvykio ji nematė, ji tik atpasakoja, ką jai mama sakė. Po kelių dienų ji atvyko pas mamą, mama skundėsi, kad skauda galvą, tada ji pačiupinėjo ir užčiuopė pakaušyje didelį guzą, dar mama parodė ant krūtinės atsiradusią tamsią dėmę, mėlynę. Ji sakė, kad mėlynė atsirado nuo smūgio, o guzas atsirado, nes krisdama trenkėsi į sieną.
Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog A. G. yra jos sugyventinis. Įvykio dieną apie puse trijų dienos jie grįžo iš turgaus. Matė, kad koridorius išplautas, grindys buvo slidokos. Įėję į butą, ji pradėjo ruošti pietus, o A. paskambino kaimynas, paprašė nueiti iki parduotuvės. Jis išėjo iki parduotuvės, prieš tai dar šuniuką išvedė į lauką pasivaikščioti. Po kokio pusvalandžio ji išgirdo, kaip jis koridoriuje koliojasi su V. Š.. Į koridorių ji neišėjo ir nieko nematė. Netrukus A. grįžo į butą, o paskui jį atėjo ir V., sakydama, kad dabar jį pasodins. Sugyventinis dagiau į koridorių išėjęs nebuvo, jie liko namie, laukė policijos. Po kokių 10-15 minučių atvyko greitoji, iš paskos jų atvyko ir policija. Kiek jai pasakojo A., V. pati galėjo paslysti ir nukristi ant rankos, nes grindys tuo metu buvo slidžios. Ikiteisminio tyrimo metu labiau atsiminė visas aplinkybes.
Liudytoja L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kad ji gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. G.. Jų kaimynystėje gyvena V. Š.. Žino, kad tarp A. G. ir V. Š. įvyko konfliktas. Tą dieną jie apie pietus, tikslaus laiko nepamena, grįžo namo iš turgaus. Jų bendro naudojimo koridoriaus grindys buvo šlapios, suprato, kad jos buvo ką tik išplautos. Suprato, kad bendro naudojimo koridoriaus grindis išplovė V. Š., nes be jos ir be V. Š. daugiau niekas neplauna. Grįžę į butą, su A. G. pasidėjo savo daiktus, tada A. G. išėjo į parduotuvę kažką nupirkti kaimynui. Po kurio laiko A. G. grįžo namo iš parduotuvės, buto durų jie nerakino. Maždaug po minutės laiko jų buto duris atidarė V. Š. ir ji pradėjo rėkti, šaukti garsiai ant jų, kodėl jie neplauna koridoriaus grindų, o jų šuniukas jas pripėduoja. Tą dieną jų šuniukas koridoriaus grindų nepripėdavo, šie juos priekaištai jau buvo iš anksčiau. Taip pat pradėjo rėkti, kad būtent tą dieną ji buvo išplovusi koridoriaus grindis ir jie nenusivalę kojų perėjo iš lauko į butą ir pripėdavo. Tuo metu ji buvo jų bute, skuto bulves, ruošėsi daryti vakarienę. Kodėl A. G. ir V. Š. tada išėjo į koridorių, ji nežino, tačiau būdama namuose girdėjo, kad jie žodžiu konfliktuoja koridoriuje. Ji iš paskos jiems nėjo. Nepagalvojo, kad gali būti didelis konfliktas, manė tiesiog aprėks vienas kitą ir viskas. Ką konkrečiai jie vienas kitam rėkė, ji negirdėjo, tik girdėjo triukšmą, kad vienas ant kito šaukia. Negirdėjo, kokius konkrečiai žodžius jie vienas kitam išsakė. Negirdėjo, kad būtų koks nors garsas, panašus į tai, kad V. Š. nukristų ant grindų. Ji taip garsiai rėkė, kad nieko keisto, jog nesigirdėjo. Ji į koridorių išėjusi nebuvo ir jų konflikto nematė. Po konflikto A. G. grįžo į butą, nieko jai neaiškino, tuo metu buvo blaivas. Po šio įvykio ji kalbėjosi su kaimynais, jie sakė, kad girdėjo triukšmą, tačiau niekas nebuvo išėję į koridorių ir įvykio nematė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Kai medikai išsivedė V. Š. į medikų automobilį, ji dar pradėjo šaukti A. G., kad jį pasodins į kalėjimą. Dėl ko ji taip galėjo rėkti, ji tiksliai nežino, jai atrodo, kad dėl to, kad ji nugriuvo. O kaip V. Š. nukrito ant grindų, ji nežino. Kaip jai vėliau aiškino A. G., tai ji paslydo ant grindų, nes jos buvo šlapios. A. G. jai sakė, kad jis V. Š. tikrai nelietė ir jos nestūmė (1 t., b. l. 106-108).
Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos parodymus, liudytoja parodė, kad šiandien jau nepamena, ar taip sakė. V. Š. pirma pradėjo rėkti, kodėl jie netvarko grindų, kad grindys pripėduotos, tada ji ir A. G. išėjo į koridorių ir kas ten vyko, ji nematė. Po konflikto ji nebuvo atėjusi į jų butą, tik koridoriuje šaukė, kad pasodins A. G..
Liudytoja U. M. teismo posėdžio metu parodė, jog apie įvykį visiškai nieko nepamena, žmonių neatsimena.
Liudytoja U. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kad ji yra Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties paramedikė. Šio įvykio ji visiškai nepamena. Susipažinusi su savo greitosios medicinos pagalbos kortele (forma 110/a), šio įvykio taip pat nepamena, gali tik patvirtinti kvietimo kortelėje pateiktus duomenis, kad pacientė V. Š. buvo užpulta. Jai buvo sužalota dešinė ranka, skausmingas dešinės rankos riešas, patinęs. Akivaizdžių deformacijų nebuvo, kraujo nebuvo. Jeigu parašė, kad pacientė buvo užpulta, vadinasi ji jai taip nurodė. Jeigu pacientė būtų kritusi pati ir taip jai nurodžiusi, tada ir būtų užfiksavusi, kad krito pati, tačiau pasak pacientės, ji pati nekrito, o buvo užpulta. Įvykio detalių nežino, nepamena. Dėl šio įvykio nieko daugiau, išskyrus tai, kas yra nurodyta kvietimo kortelėje, pasakyti negali (1 t., b. l. 123-125).
Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos liudytojos parodymus, liudytoja juo palaikė, papildomai paaiškino, jog kvietimo kortelėje užfiksuota tai, ką pati nukentėjusioji jai sakė. Užfiksuota, kad nukentėjusioji buvo pastumta, todėl kvietimo kortelėje pildoma, kad buvo užpuolimas. Kai užfiksuojama, kad buvo užpuolimas, visada pranešame policijai. Kortelėje būtina užpildyti kuom skundžiasi žmogus ir kokios įvykio aplinkybės, viskas užrašoma iš nukentėjusio asmens žodžių. Šiuo atveju buvo įtariamas rankos lūžis. Iš byloje esančių kortelių matyti, kad jos buvo dvi, viena ranka rašyta, kita pildyta kompiuteriu, galimai todėl, kad įvykio vietoje buvo sistemos sutrikimų ir jai reikėjo užpildyti ranka, o vėliau viską suvedė kompiuteriu.
Liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra pareigūnė, buvo atvykusi į įvykio vietą pagal iškvietimą. Apie įvykį daug aplinkybių neprisimena. Pamena, kad atvyko į (duomenys neskelbtini), nes įvyko konfliktas tarp vyro ir moters dėl išplautų laiptinės grindų, nukentėjusioji buvo agresyviai nusiteikusi, bendravo nepagarbiai. Vyriškis buvo geranoriškai nusiteikęs, pamena, kad jiems pasakojo, kad jis tik už „karšienės“ ją paėmė ir paleido, tada ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Matė, kad medikai moterį išsivežė. Kokia tuo metu buvo grindų būklė, ji pasakyti negali, nes neatsimena.
Liudytoja I. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kad ji yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė. Dėl šio įvykio nori paaiškinti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. ji kartu su kolega, tiksliai nepamena jau dabar kuriuo, vyko kartu į iškvietimą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo toks, kad kaimynas konflikto metu pastūmė pranešėją, ji griuvo ir susižalojo ranką. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja. Tiksliai dabar nepamena, kur jų laukė pranešėja, tikriausiai bute. Jie atvyko kartu su medikais. Medikai pranešėją apžiūrėjo, o jie kalbėjosi su ja ir aiškinosi, kas įvyko. Pranešėja buvo labai pikta ant viso pasaulio, labiausiai tai ant kaimyno, ji labai rėkė, kad ji tvarkosi bendro naudojimo laiptinėje, išplovė grindis, o jis eina su purvinais batais ir taip jas vėl teršia, dėl ko ir įvyko tarp pranešėjos ir kaimyno konfliktas. Pamena, kad medikai pranešėjai apžiūrėjo ranką, nes pranešėja minėjo, kad konflikto metu kaimynas ją stūmė ir ji parkrito ant grindų, dėl ko susižalojo ranką, tiksliai kurią nepamena. Po to jie ėjo pas konflikte dalyvavusį kaimyną, kuris jiems paaiškino, kad jie susipyko, nes jis parėjo į butą su nešvariais batais. Pranešėja ant jo supyko ir pradėjo rėkti, dėl to kaimynas supyko ir suėmęs ranka, tiksliai kuria nepamena, kaip jis sakė už „karšienės“, net nežino ką tai reiškia, bet savo ranka kaimynas rodė ties krūtinės sritimi, suėmė ją už drabužių ir paleido. Kaimynas sakė, kad pranešėjos nestūmė. Tik suėmė ranka už drabužių, po to ją paleido ir tada pranešėja neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo ant grindų. Kaimynas buvo ramus, blaivas. Pranešėja taip pat buvo blaivi. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes jie išvyko, o medikai išsivežė pranešėją į ligoninę. Nepamena, ar jiems atvykus grindys buvo išdžiūvusios ar šlapios (1 t., b. l. 111-114).
Teisiamojo posėdžio metu perkaičius liudytojos parodymus, ji nurodė, kad jie teisingai užfiksuoti.
Policijos polis.policija.lt svetainėje pranešime ROIK 0119000657306 nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 15.02 val. buvo gautas V. Š. pranešimas, kad prieš kelias minutes kaimynas konflikto metu ją pastūmė, ji griuvo ir susižalojo ranką. Atvykus pagal gautą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), V. Š. paaiškino, kad sukonfliktavo su 8-ajame bute gyvenančiu kaimynu, kadangi šis nesilaikė tvarkos bendro naudojimo koridoriuje, kurį ji neseniai buvo išplovusi. V. Š. teigė, kad kaimynas ją pastūmė ir ji nukritusi susižalojo dešinę ranką. Pabendravus su kaimynu A. G., šis paaiškino, kad kaimynės nestūmė, tik paėmė už „karšienės“, o ją paleidus ji besitraukdama nukrito. Konfliktavo žodiškai, nes jis perėjo koridoriumi nešvariais ir šlapiais batais. Tiek V. Š., tiek A. G. buvo blaivūs. Atvykusi GMP brigada V. Š. dėl dešinės rankos traumos išvežė į RKKL detalesnei apžiūrai. (1 t., b. l. 67-72).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 17.40 val. buvo priimtas V. Š. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pirmo aukšto laiptinėje, žodinio konflikto metu, jos kaimynas A., jai pagrasino, klausdamas ar ji nori būti nokautuota. Jai atsakius – pabandyk, A. delnais ją stūmė, ji nuo jėgos nukrito ant laiptinės grindų. GMP buvo pristatyta į Kauno klinikinę ligoninę, kur jai buvo nustatytas dešinės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (1 t., b. l. 77-79).
2019 m. gruodžio 7 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta V. Š. ligos anamnezė – trauma buityje, buvo sužalota kaimyno. Dešinysis riešas sutinęs, skausmingas, funkcija ribota, atlikus tyrimus nustatytas stipinkaulio lūžis (1 t., b. l. 77).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nustatyta, kad nurodytu adresu yra keturių aukštų daugiabutis, įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 84, 86-87).
2020 m. vasario 21 d. – 2020 m. vasario 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. H584/2020(02) nurodyta, kad V. Š. padarytas dešinio stipinkaulio lūžimas. Dešinio stipinkaulio lūžimas padarytas netiesiogine jėga paveikus dešinio riešo sritį, t. y. griūvant iš savo ūgio ir dešine plaštaka atsiremiant į kietą buką pagrindą. Dešinio stipinkaulio lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu. Galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 7 d. V. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. Š. kūne sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Sužalojimų būdingų savęs žalojimui, nekonstatuota. Dešinio stipinkaulio lūžimas gavosi griuviminės traumos pasekoje (2 t., b. l. 6).
2019 m. gruodžio 7 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse nurodyta kvietimo priežastis, kad konflikto metu V. Š. buvo pastumta, galimai lūžo ranka. Moterį užpuolė, skundžiasi dešinės rankos riešo skausmu. Nustatyti nepatikslinti riešo ir plaštakos sužalojimai. Grafoje Nr. 6 „Pagalbos kvietimo protokolas“ pažymėta, kad „užpuolimas/seksualinė prievarta“ (2 t., b. l. 14, 41-42).
2019 m. gruodžio 7 d. VšĮ KKL bendrajame ligonio tyrime nurodyta kreipimosi priežastis ir trumpa istorija, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 15 val. buityje V. Š. sužalojo kaimynas A. (2 t., b. l. 16-17).
2020 m. birželio 30 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto skambučio skaitmeninio garso įrašo kopijos apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Skambučio pradžia – 2019 m. gruodžio 7 d. 14.59 val. Nukentėjusioji nurodo, kad kaimynas ją pastūmė ir sužeidė ranką, ranka sutinusi, pakrypusi, pastūmė prieš minutę. Ji pasakė kaimynui, kad turi šunį, todėl turi valyti ir koridorių, ji dabar jį užsipuolė, todėl jis priėjęs pasakė, ko čia jam nurodinėja ir prie durų ją pastūmė (2 t., b. l. 34-35).
Iš 2020 m. liepos 10 d. akistatos protokolo matyti, nukentėjusioji V. Š. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus bei nurodė, kad A. G. viena ranka (kuria, nematė), sudavė jai į krūtinės sritį. Sudavė stipriai, nes ant krūtinės po to buvo mėlynė. A. G. jos nestūmė, o stipriai sudavė. Po to ji galimai prarado sąmonę ir matomai atbula krito ant grindų. Kaip krito nepamena, todėl greičiausiai sąmonę prarado iš karto po A. suduoto smūgio, o ne nukritusi. Kiek laiko buvo be sąmonės nežino, bet kai prabudo, pajautė, kad skauda dešinės rankos riešą, jis buvo patinęs, nykštys išsinarinęs. A. G. pasiliko prie savo parodymų, savo kaltę neigė. Nurodė, kad V. Š. žodinio konflikto metu pasakė, kad „tuoj tave apsuksiu ir duosiu pendelį“, kas reiškia „įspirti iš kojos į šikną“. Taip jis nedarė, nei metro nepriėjo prie jos, stovėjo 3-4 m. atstumu nuo jos. Po to nuėjo namo, nežiūrėjo, kaip V. Š. nueina namo. V. Š. nukrito pati, jis jos nelietė ir nežino, kaip ji nukrito (2 t., b. l. 84-88).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamasis kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (neatsargumas).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).
Analizuojant nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, matyti, jog pagrindinis skirtumas tarp šių veikų yra kaltės formoje: veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje padaroma veikiant tyčia, o veika, numatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje dėl neatsargumo.
Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
Kaltinamasis savo kaltės nei dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje, nei dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nepripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiosios net nelietė, tik susiginčijo dėl pripėduotų koridoriaus grindų. Žodinio konflikto metu ji rėkė ir koliojosi, pati pargriuvo ir su ranka trenkėsi į žemę. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad pamačiusi pripėduotas grindis, užpykusi nuėjo iki kaltinamojo buto. Buto duris atidariusios kaimynės L. Š. ji paklausė, kodėl kojų nesivalo. Tada L. Š. pasakė, kad čia A. G. su šuniuku vaikščiojo. Kaltinamasis išgirdęs, kad kalba apie jį, išėjo į koridorių, pradėjo grasinti, kad ją tuoj nokautuos, o ji atsakė, kad tik pabandyk, jis atgal jai atsakė, kad nu ir pabandys nokautuoti ir netrukus, jai net nesitikint, žengė žingsnį link jos ir sudavė smūgį į krūtinę. Nuo smūgio ji krito atbula, trumpam prarado sąmonę, o atsigavusi pajautė stiprų rankos skausmą. Grįžusi namo paskambino pagalbos numeriu. Vėliau pradėjo skaudėti ir galva bei nugara, nes krisdama atbula trenkėsi į sieną, o krūtinės srityje atsirado mėlynė.
Nors kaltinamojo suduoto smūgio ir nuketėjusiosios griuvimo momento niekas nematė, tačiau liudytoja apklausta L. Š. patvirtino, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykio dieną iš tikrųjų įvyko žodinis konfliktas dėl išpėduotų koridoriaus grindų. Teisme ši liudytoja patvirtino, jog nukentėjusioji buvo atėjusi iki jų buto, reiškė pretenzijas dėl išpurvintų grindų, ji matė, kad A. G. išėjo iš buto į koridorių, kuriame buvo nukentėjusioji, o kas vyko toliau tarp jų nematė, jokio smūgio negirdėjo, tik vėliau girdėjo kaimynę sakant, kad ji A. G. pasodins. Nukentėjusiosios parodymus dėl jai sukelto sveikatos sutrikdymo masto ir mechanizmo patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. Š. buvo padarytas dešinio stipinkaulio lūžimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toks sužalojimas padarytas netiesiogine jėga paveikus dešinio riešo sritį, t. y. griūvant iš savo ūgio ir dešine plaštaka atsiremiant į kietą buką pagrindą ir toks sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 7 d. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji griuvo nuo kaltinamojo poveikio į jos kūną. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad kaltinamasis ją pastūmė, tačiau vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta, tiek akistatos metu, tiek ir teisme tikslino šią aplinkybę ir nurodė, kad kaltinamasis jai trenkė į krūtinės sritį ir smūgis buvo stiprus, nes toje vietoje atsirado mėlynė. Aplinkybę, kad ant nukentėjusiosios kūno, o būtent krūtinės srityje atsirado tamsios spalvos žymė patvirtino ir teisme apklausta nukentėjusiosios dukra L. K.. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuvyko į traumotologinį skyrių, kur mama jai papasakojo, kad kaltinamasis jai trenkė, dėl ko ji pargriuvo ir susilaužė ranką. Po kelių dienų atvykusi pas mamą, ji užčiuopė pakaušyje didelį guzą, o mamos krūtinės srityje matė tamsią dėmę, mėlynę, kuri, kaip jai pasakojo mama, atsirado nuo smūgio. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad ji griuvo nuo kaltinamojo poveikio, nes tokias aplinkybes ji teigė tiek skambindama bendruoju pagalbos numeriu, ką patvirtina duomenys iš policijos svetainėje registruoto įvykio aprašymo ir bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo, medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys, tiek apie tai nukentėjusioji pasakojo ir atvykusiems policijos pareigūnams, bei greitosios medicinos pagalbos medikei. Teisiamojo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė I. Z. parodė, kad pagal iškvietimą buvo atvykusi į įvykio vietą, pamena, kad medikai pranešėjai apžiūrėjo ranką, nes pranešėja minėjo, kad konflikto metu kaimynas ją stūmė ir ji parkrito ant grindų, dėl ko susižalojo ranką. Skubiosios medicinos pagalbos medikė U. M. parodė, jog važiavo į įvykio vietą, kalbėjosi su nukentėjusiąja, pildė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę. Iš jos pildytos greitosios medicinos pagalbos kortelės matyti, kad V. Š. buvo užpulta. Jai buvo sužalota dešinė ranka, skausmingas dešinės rankos riešas, patinęs ir jeigu parašė, kad pacientė buvo užpulta, vadinasi nukentėjusioji jai taip nurodė. Jeigu pacientė būtų kritusi pati ir taip jai nurodžiusi, tada ir būtų užfiksavusi, kad krito pati, tačiau pasak pacientės, ji pati nekrito, o buvo užpulta. Tokius U. M. parodymus patvirtina byloje pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse nurodyti duomenys.
Teismo vertinimu, A. G. būdamas jaunesnio amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, fiziškai stipresnis, naudodamas jėgą prieš fiziškai silpnesnę, senyvo amžiaus moterį, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali ją sužaloti (šiuo atveju – trenkdamas į krūtinės sritį), ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido nustatytiems padariniams kilti. Fizinę jėga kaltinamasis panaudojo kilusio žodinio konflikto metu, žodžiu grasinant jai kad „nokautuos“, į krūtinės sritį jai sudavė tyčia, nuo smūgio nukentėjusioji griūdama susižalojo ranką ir dėl to kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Taigi konstatuotina, kad A. G. veikė tyčia, todėl jo veika perkvalifikuojama į BK 138 straipsnio 1 dalį. Tik šiuo atveju, teismas sprendžia, kad kaltinamasis suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, buvo abejingas galimiems padariniams, jam buvo tas pats, ar jie įvyks ar ne, todėl jis veikė netiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Jis laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 64-66, 72). Kaltinamasis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 73-74, 75). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 61, 63).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir veikos padarymo metu galiojusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus (redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.). Skiriant įpareigojimus atsižvelgtina į jų poveikį kaltinamojo elgesiui ateityje, į tai, kad šiuo metu jis niekur nedirba.
V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 85,81 Eur turtinę žalą. Ieškinyje ir ieškinio paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad už pacientės V. Š. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 85,81 Eur. Šią sumą sudaro 35,44 Eur už priėmimo-skubios pagalbos paslaugą, 16,79 Eur už radiologo tyrimą, 16,79 Eur už ortopedo traumatologo paslaugą, 16,79 Eur už radiologo paslaugą (2 t., b. l. 24-25, 26).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais paskaičiavimais. Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo sukelto sužalojimo buvo suteikta medicinos pagalba, atlikti tyrimai, todėl kaltinamasis privalo atlyginti patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 85,81 Eur turtinės žalos suma.
Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios V. Š. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 117,00 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 129-139). Ieškinyje nurodė, jog civilinė ieškovė dėl civilinio atsakovo veiksmais sužalotos rankos patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jautė ir iki šiol jaučia fizinį rankos skausmą, plaštakos pirštų aptirpimą, fizinės jėgos sumažėjimą, dėl ko negali atlikti tam tikrų buities darbų, pasirūpinti savimi. Jos dešinė ranka buvo imobilizuota į gipso langetę, todėl buvo reikalinga kitų asmenų pagalba buityje o tai sukėlė didelius išgyvenimus bei nepilnavertiškumo jausmą. Iki šiol ji jaučia nerimą dėl ateities, pasveikimo galimybės. Po traumos jai buvo paskirti medikamentai, malšinantys skausmą, skatinantys nervinio audinio gijimo procesus, dėl patirto nervinio šoko ji papildomai geria ir kitus vaistus. Kadangi Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, todėl ji neturėjo galimybės vykti į reabilitacijas, kurių pagalba lūžusio kaulo atstatymas galimai būtų efektyvesnis, dėl to ji išgyveno nuolatinį nerimą, įtampą dėl nepataisomų neigiamų padarinių jos sveikatos būklei. Gydymą ji tęsia iki šiol, nes skausmas, atitirpimas nepraėjo, jai buvo atlikta echoskopija, jos metu nustatytas tunelinis sindromas (spaudimo kanale požymiai). Taip pat jai buvo atliktas elektroneuromiografijos tyrimas, po kurio rekomenduojama atlikti dešinės rankos riešo kanalo atlaisvinimo operaciją. Ši žinia stipriai paveikė jos emocinę būseną, privertė dar labiau nerimauti dėl ateities. Todėl neturtinę žalą ji vertina 3000 Eur suma. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, ji patyrė ir turtinę žalą. Dėl vykimo į gydymo įstaigas ir gydymo procedūroms ji išleido 117,00 Eur ir šias išlaidas taip pat turi atlyginti civilinis atsakovas. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir į tai, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą, siekiant skatinti asmenį kuo greičiau įvykdyti prievolę, priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos iki prievolės visiško įvykdymo. Taip pat nurodoma, kad civilinė ieškovė patyrė ir bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinių paslaugų suteikimo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo ieškinį, papildomai parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. jai buvo atlikta operacija, bet rankos tirpimas išliko, toliau bus atliekami tyrimai, chirurgas sakė, kad darys dar vieną operaciją, kad atlaisvinti nervus, jai labai tirpsta ranka, nieko sunkaus nešti negali. Šiuo metu laukiama kol specialistė grįš iš atostogų ir bus tariamasi dėl operacijos.
Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos, teismas įvertina nukentėjusiosios pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo 110,00 Eur sumą už nervų laidumo tyrimą (2 t., b. l. 136-137) ir 7,00 Eur už elektroninį bilietą, kurį naudojo važiuojant į gydymo įstaigas ir grįžtant namo (2 t., b. l. 138). Patirtos išlaidos buvo būtinos, atliktas tyrimas buvo paskirtas gydytojų (2 t., b. l. 132, 133). Patirtą turtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis, nes dėl veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimą, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 117,00 Eur turtinė žala.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinė žalos teismas visų pirma atsižvelgia į teismų praktiką. Formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo A. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala jos sveikatai. Nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji jautė didelį skausmą, patyrė nepatogumus dėl sužalotos rankos jautė ir iki šiol jaučia fizinį rankos skausmą, plaštakos pirštų aptirpimą, fizinės jėgos sumažėjimą, dėl ko negali atlikti tam tikrų buities darbų, pasirūpinti savimi. Jos dešinė ranka buvo imobilizuota į gipso langetę. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji taip pat išgyveno skaudžias emocijas, kadangi pati negalėjo atlikti įprastų buities darbų ir turėjo prašyti kitų asmenų pagalbos, o tai jai sukėlė nepilnavertiškumo jausmą. Ji itin stipriai nerimauja dėl ateities, kadangi ateityje jai reikės atlikti dešinės rankos nervų atlaisvinimo operaciją, o šiuo metu vis dar yra liekamasis reiškinys – tirpstanti dešinioji ranka, kuris išliko net ir po 2020 m. spalio 1 d. atliktos operacijos. Šiuo atveju nukentėjusiajai V. Š. buvo sužalota būtent dešinioji ranka, ko pasekoje ji prarado dalį fizinės jėgos. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios pateiktus rašytinius įrodymus, jos ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tai, jog A. G. niekur nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje, sprendžia, kad šiuo atveju 2500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti būtų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, todėl ieškinyje prašomos neturtinės žalos suma šiek tiek mažintina.
Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško įvykdymo.
Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo taip pat priteistino 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
VI. Išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas
Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo priteisti 1200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 139).
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusioji V. Š. sumokėjo advokato padėjėjai 1200 Eur. Iš tikrųjų byloje yra paruoštas civilinis ieškinys, advokato padėjėja aktyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, pasisakė baigiamosiose kalbose, tačiau įvertinus sunkią kaltinamojo turtinę padėtį (niekur nedirba), advokato išlaidos šiek tiek mažintinos. Proporcingos atliktam darbui, kaltinamojo turtinei padėčiai, atsižvelgiant, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėja, protingos ir teisingos išlaidos, teismo vertinimu, būtų 1000 Eur.
VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esanti baudžiamojoje byloje (b. l. 28), paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės liginių kasos civilinį ieškinį dėl 85,81 Eur turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. G. civilinio ieškovo naudai priteisti 85,81 Eur turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės liginių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. G. jos naudai 117,00 Eur turtinę žalą, 2500 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiosios V. Š. naudai priteisti 1000 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.