- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2-334-1139/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „GelvoraSergel“
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Mindaugas Klemenis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei E. K. – B., tretieji asmenys UAB „GelvoraSergel“, antstolis R. V., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kreditorinių reikalavimų padalijimo, ir pagal atsakovės E. K. – B. priešieškinį ieškovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir kreditorinių reikalavimų padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. vasario 21 d. nutartimi priimtas ieškovo S. B. ieškinys ir patikslintas ieškinys atsakovei E. K. – B., tretieji asmenys UAB „GelvoraSergel“, antstolis R. V., kuriais prašo:
- nutraukti S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 34, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: B. ir K. – B.
- nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16042-432/2014 pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdoma antstolio R. V. vykdomojoje byloje 0179/14/01367, po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. K. – B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
- priteisti iš atsakovės E. K. – B. ieškovui S. B. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia šiais argumentais:
1.1. Šalių santuoka faktiškai jau yra iširusi ir nėra jokios tikimybės susitaikyti. Sutuoktinių konfliktiškuose tarpusavio santykiuose dažniausiai nebūna kaltės tik iš vieno sutuoktinio pusės. Tam, kad nereikėtų įžeidinėti vienam kito dėl atskirų poelgių, kad nepasireikštų nepagarba vieno kitam, jei šalims nepavyktų santuoką nutraukt bendru sutikimu, Ieškovo nuomone, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių kaltę patvirtinančių faktų (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis). Šalys nėra pripažintos neįgaliais, abi yra darbingos, todėl Ieškovas išlaikymo iš Atsakovės neprašo, Atsakovė taip pat nėra reikalinga išlaikymo.
1.2. Šalys, gyvendamos santuokoje, turto, kuris joms priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir turėtų būti įtrauktas į dalintino turto balansą, neįgijo. Daiktus, skirtus buičiai ir asmeniniu daiktus šalys yra pasidalijusios. Turtas, kuris Ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise (paveldėtas ir dovanotas) ir teisiškai registruotas jo vardu, ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninė nuosavybė ir nedalintinas, o būtent: Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.; 0,0960 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.
1.3. Gyvenant santuokoje šalys bendrų kreditorių neįgijo. Atsakovė turi kreditorių UAB „GelvoraSergel“, prievolė įgyta pagal sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16042-432/2014, vykdomasis raštas išduotas 2014 m. rugpjūčio 18 d. dėl 2 257,86 Eur skolos, 2 378,64 Eur palūkanų ir 50,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išieškojimą vykdo antstolis R. V., vykdomoji byla Nr. 0179/14/01367. Ši Atsakovės prievolė yra įgyta iki šalių santuokos sudarymo, nevykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str., 3.110 str.), yra jos asmeninė ir po santuokos nutraukimo turi likti asmenine Atsakovės prievole.
Atsiliepimas
1.4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nesutiko, kad santuoka nutrūko tik dėl jo kaltės ir prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nėra nuteistas, atsakovė žiauraus Ieškovo elgesio su ja neįrodinėja, atsakovės minimas 2021 m. gruodžio 25 d. įvykis negali būti susietas su CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltės prezumpcija. Nėra jokių tariamo ieškovo smurto įrodymų. Pagal atsakovės pateiktą policijos informaciją matyti, jog įvykis registruotas kaip incidentas šeimoje, atsakovei sužalojimų nėra, pati nurodė, kad vartojo alkoholį, buvo ginčas, nenori jokio baudžiamojo persekiojimo, 2022 m. sausio 5 d. sugalvojo versiją, kad ieškovas neva vartoja atitinkamas svaiginančias medžiagas, ir ji norinti, kad sutuoktinis gautų pagalbą, o 2022 m. vasario 6 d. nurodė, kad ji yra skyrybų procese, advokatas perduos sutuoktiniui dokumentus. Taigi, policijos ataskaita tik patvirtina, kad šalių santykiai buvo kritinėje situacijoje, 2021 m. gruodžio 25 d. įvykęs ginčas buvo šalių iširusių santykių pasekmė, o ne priežastis, ir tame nėra ieškovo kaltės. Su ieškovu policija niekada nėra susisiekusi dėl jam mestų atsakovės kaltinimų.
1.5. Teisės teorijoje pripažįstama, kad šeimos palikimo esmė yra tai, kad sugriaunamas šeimos consortium vitae (bendras gyvenimas), nesant tai pateisinančių aplinkybių ir kito sutuoktinio sutikimo. Atsakovė šeimos palikimo ir visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus aplinkybę, kaip įstatyme numatytą preziumuojamą kaltę, įrodinėja teigdama, kad santuoka de facto nutrūko 2021 m. gruodžio 25 d., kai ieškovas panaudojo smurtą prieš atsakovę ir pasišalino iš namų, ir taip paliko šeimą. Ieškovas neneigia, kad išėjo gyventi atskirai nuo atsakovės, bet ieškovo išėjimas susijęs ne su tuo, kad jis siekė palikti tinkamai savo pareigas vykdžiusią sutuoktinę, o su tuo, kad nebegalėjo daugiau gyventi su atsakove dėl jos netinkamai vedamo gyvenimo būdu, nepagarbos jam. Šalių santykiai tuo metu jau buvo tokioje stadijoje, kuri apibūdintina taip, kaip nurodo atsakovė – santuoka de facto jau buvo iširusi. Ieškovo išėjimą paskatino neadekvatus atsakovės elgesys. Ieškovas pasakė, kad išeina iš namų ir daugiau su ja nebegyvens, ir išvažiavo. Ieškovui išvažiavus, kaip dabar paaiškėjo, atsakovė iškvietė policiją. Tai, kad šalys iki 2021 m. gruodžio 25 d. gyveno po vienu stogu, nereiškė, kad jie gyveno santuokinį gyvenimą. Pati atsakovė buvo suinteresuota jau faktiškai iširusios santuokos nutraukimu, ką patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodydama, jog, ieškovui išsikrausčius, ji inicijavo santuokos nutraukimą Jungtinėje Karalystėje.
1.6. Ieškovas netvirtina, kad jis visiškai tinkamai elgėsi santuokos metu, tačiau tai netrukdė jam rūpintis šeima, dirbti. O atsakovė, turėdama aiškią problemą, tai neigia. Ieškovas dėjo pastangas išsaugoti šeimą, ne kartą kalbino atsakovę kreiptis pagalbos, bet ji savo problemos nepripažino.
1.7. Atsakovė nepateikė nei vieno svaraus įrodymo, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik ieškovas, o ieškovui metami kaltinimai be jokių įrodymų yra siekis gauti naudos santuokos nutraukimo procese, ką ir patvirtina neturtinės žalos reikalavimas. Atsakovei užėmus poziciją kaltinti tik ieškovą dėl santuokos iširimo, ieškovas yra priverstas įrodinėti atsakovės kaltę. Be to, kad santuokoje išryškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūriai ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, atsakovė vedė netinkamą gyvenimo būdą, su ieškovu elgėsi nepagarbiai, netinkamai. Ieškovo atžvilgiu, inicijuodavo ginčus, ką patvirtina ir pačios atsakovės pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad pačios atsakovės elgesys yra netinkamas. Net leidžiant laiką su draugais pasireikšdavo atsakovės netinkamas elgesys (pridedamos fotonuotraukos). Svarbu pažymėti tai, kad CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatoms taikyti neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių sutuoktinio pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad jas pažeidė abu sutuoktiniai. Atsakovės pasirinkta pozicija kaltinti tik ieškovą dėl santuokos iširimo yra nepagrįsta, atsakovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo, todėl neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Atsakovė E. K. – B. priešieškiniu prašo:
- nutraukti S. B. ir E. K. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 34, dėl sutuoktinio S. B. kaltės. Nutraukus santuoką šalims palikti ikisantuokines pavardes: ieškovui – B., atsakovei – K.. Ieškovo ieškinį atmesti.
- priteisti atsakovei E. K. – B. iš atsakovo S. B. 3 000 Eur neturtinės žalos už santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės.
- nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „Gelvora Sergel“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16042-432/2014 pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdoma antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01367, po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. K. – B. prievole.
- priteisti atsakovei E. K. – B. iš ieškovo S. B. visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindžia šiais argumentais:
2.1. Šalių santuoka de facto nutrūko 2021 m. gruodžio 25 d., kai sutuoktinis S. B. panaudojo smurtą prieš sutuoktinę E. K. – B. ir pasišalino iš namų ir taip paliko šeimą. Tai patvirtina pateikiama policijos informacija. Todėl galima pagrįstai teigti, kad santuoka iš esmės nutrūko dėl ieškovo kaltės, jo netinkamo elgesio, nesirūpinimo šeima, t. y. dėl to, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šiuo atveju sutuoktinis po incidento, įvykusio 2021 m. gruodžio 25 d. paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, kas leidžia preziumuoti jo kaltę. Ieškovas santuokos metu pažeidė sutuoktinio pareigas, vedė netinkamą gyvenimo būdą, atsakovei prašant, reikalaujant to nedaryti, ieškovo pozicija buvo tokia, kad jis suaugęs žmogus ir turi savo gyvenimą, taip visiškai pamiršęs, kad yra sukūręs šeimą. Po paskutinio smurto atvejo 2021 m. gruodžio 25 d. atsakovė iškvietė policijos pareigūnus, tačiau pasigailėjo ieškovo ir pareiškimo nerašė, todėl baudžiamoji byla nebuvo pradėta.
2.2. Ieškovo veiksmai turėjo neigiamą įtaką atsakovės gyvenimo kokybei: buvo sutrikdytas įprastas jos gyvenimas, baimė ir nežinomybė, atsakovė patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigimas emocijas ir nepatogumus. Dėl ieškovo veiksmų atsakovė patyrė nebepataisomą žalą, todėl iš ieškovo prašo priteisti jos naudai 3000 Eur neturtinę žalą.
2.3. Kadangi šalys gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, visas turtas ir įsipareigojimai yra ten ir šioje byloje nesprendžiamas šio turo padalijimas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-16042-432/2014, kuris perduotas priverstiniam vykdymui, liktų asmenine E. K. – B. prievole.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas S. B. palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Neginčija fakto, kad jis netinkamai elgėsi santuokos metu, tačiau nurodė, kad taip pat netinkamai elgėsi ir atsakovė. Prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovė advokatė D. Balčiūnienė prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai pat prašė vadovaujantis CK 3.63 straipsniu, sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę. Nurodė, kad byloje esantys duomenys paneigia ieškovės argumentą, kad santuoka nutrūko išimtinai tik dėl ieškovo kaltės. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovės kaltę dėl santuokos pabaigos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir tenkinti jos priešieškinį. Paaiškino, kad tik ieškovas kaltas dėl santuokos nutrūkimo, būtent tik jo netinkamas elgesys su ja santuokos metu lėmė santuokos pabaigą. Jos elgesys santuokos metu tam neturėjo jokios įtakos, priešingai, ji tinkamai rūpinosi savo sutuoktiniu ir tinkamai vykdė visas savo kaip sutuoktinės pareigas. Nurodė, kad netinkamo ieškovo elgesio su ja, dėl to, kad jis ją paliko, nesirūpino ja, ji patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, dėl ko sutriko jos įprastas gyvenimas. Sutiko, kad prievolė kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ yra jos asmeninė prievolė.
7. Atsakovės atstovas advokatas M. Klemenis prašė ieškinį atmesti ir visiškai tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Teigė, kad ieškovo kaltė turi būti preziumuojama vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas smurtavo prieš atsakovę bei kad jis paliko šeimą ir ja daugiau kaip vienerius metus nesirūpino. Taip pat ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtina ir netinkamas jo vedamas gyvenimo būdas. Konfliktai tarp šalių kildavo būtent dėl ieškovo vedamo netinkamo gyvenimo būdo, o atsakovė tik siekė jam padėti ir darė viską, kad jo elgesys pasikeistų. Ji visada rūpinosi juo.
8. Tretieji asmenys teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžius pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
9. Byloje kilo ginčas, ar santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ar dėl ieškovo kaltės. Ieškovo teigimu, santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, nes santuokoje išryškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūriai ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, be to, tam įtakos turėjo ir atsakovės netinkamas elgesys. Atsakovės teigimu, jų santuoka nutrūko išimtinai tik dėl ieškovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir jo kaltė vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi turi būti preziumuojama.
10. Nors santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šalys susitaikyti nepageidavo, jie nebesuinteresuoti tęsti bendro gyvenimo.
11. Byloje susitarti taikiai nepavyko, atsakovė nesutiko pasinaudoti teismine mediacija ir santuoką nutraukti bendru sutarimu.
12. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas vadovaudamasis CK 3.63 straipsniu, teismo prašė teismo sprendime nenurodyti konkrečių kaltę patvirtinančių faktų. Atsakovė prieštaravimų dėl to neišreiškė. Atsižvelgus į tai, teismas konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, sprendime nenurodo. Konkrečius faktus, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, patvirtina teismo posėdžio garso įrašai, kuriuose užfiksuoti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti byloje šalių pateikti rašytiniai įrodymai, vaizdo, garso įrašai.
13. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 20 d. teismui pateikė duomenis iš Jungtinės Karalystės policijos, patvirtinančios, kad atsakovė kreipėsi dėl duomenų gavimo. 2023 m. spalio 24 d. atsakovė su priešieškiniu pateikė duomenis iš Jungtinės Karalystės policijos apie incidento, įvykusio 2021 m gruodžio 25 d. registravimą. Atsakovė su priešieškiniu bei 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. lapkričio 27 d. prašymais teismui pateikė vaizdo įrašus (iš viso 7 vnt.), kuriuose užfiksuotos šalys, jų pokalbiai, 2020 m. sausio 1-2 d. susirašinėjimą su ieškovo seserimi per „Messenger“ programėlę, kurie, pasak atsakovės, patvirtina ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.
14. Ieškovas teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė nuotraukas, 3 vnt. vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota atsakovė ir kurie, pasak ieškovo patvirtina ir atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.
15. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: O. K. (atsakovės motina) apklausta 2023 m. lapkričio 28 d., garso įrašo laikas nuo 14:43:35 val., M. K. (atsakovės pusseserė) apklausta 2023m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu, garso įrašo laikas 15:35:30 val., R. B. apklausta 2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, garso įrašo laikas nuo 14:13:43 val., M. G. apklaustas 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje, garso įrašo laikas nuo 14:04:36 val., S. S. apklaustas 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje, garso įrašo laikas nuo 15:15:36 val., ir T. P. apklausta 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje, garso įrašo laikas nuo 14:53:24 val., kurie buvo šeimos draugai ir šiuo metu ryšį palaiko tik su ieškovu.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2020 m. vasario 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 34. Sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. CK 3.26 straipsnio 1dalis nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10, 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Abipusės pagarbos pareiga apima pareigą paisyti vienas kito nuomonės, visus gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, nevartoti prieš vienas kitą fizinės prievartos, smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo ir kt. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, jis negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Lojalumas reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško jų atvirumo.
17. Reikalavimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės teismas gali tenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių pažeidė santuoka prisiimtas savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu teismų praktikoje pripažįstamas toks sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
18. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
19. Įstatymas numato ne tik pareigą nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas, bet ir pareigą jas įrodyti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovo įsitikinimu, jų santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, be to, nesutikdamas su atsakove, jog santuoka nutrūko tik dėl jo kaltės, teikė teismui įrodymus, kurie, pasak ieškovo, patvirtina ir atsakovės netinkamus veiksmus santuokoje, kas taip pat lėmė santuokos pabaigą. Grįsdamas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo pateikė teismui vaizdo įrašus, taip pat kaltę įrodinėjo liudytojų S. S., R. B., T. P., M. G. parodymais, kurie buvę ieškovo ir atsakovės šeimos draugai, o dabar ryšį palaiko tik su ieškovu.
21. Atsakovės įsitikinimu dėl santuokos pabaigos išimtinai kaltas tik ieškovas ir nurodė aplinkybes, kurios, pasak jos, sudaro pagrindą preziumuoti, kad santuoka iširto dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovė savo reikalavimą grindė liudytojų O. K. (atsakovės motina) ir M. K. (atsakovės pusseserė) parodymais, susirašinėjimu „Messenger“ programėlėje su ieškovo seserimi, vaizdo įrašais, Jungtinės Karalystės policijos pateiktais duomenimis.
22. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl ieškovo kaip sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, pažeidimo nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovas atsakovės nurodytų faktų nepripažino (CPK 187 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių neginčijamų ir objektyvių duomenų, leidžiančių vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi preziumuoti tik ieškovo kaltę. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas būtų nuteistas už tyčinį nusikaltimą, taip pat byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tokią išvadą teismui leidžia daryti įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus.
23. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji 2021 m. gruodžio 25 d. Jungtinėje Karalystėje kvietė policiją dėl prieš ją vartoto smurto, tačiau dėl ieškovo veiksmų, naudotų prieš ją, nebuvo priimtas joks oficialus tai patvirtinantis sprendimas. Be to, pažymėtina, kad pati atsakovė informavusi policiją dėl galimo įvykio, jos nesulaukė ir nedavė paaiškinimų, ji nebuvo apžiūrėta, nebuvo nustatytas jos sužalojimo faktas. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad ji su Jungtinės Karalystės policija bendravo tik telefonu ir nebuvo pradėti jokie veiksmai prieš ieškovą. Be to, ieškovas teigė, kad su juo policija nebuvo susisiekusi ir jam apie atsakovės nurodytą įvykį nėra žinoma. Atsakovės tvirtinimas, kad ji pati nenorėjo, jog prieš ieškovą būtų atlikti kokie nors veiksmai, nekeičia išvados. Remtis liudytojos O. K. nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovo netinkamą elgesį su atsakove, smurto vartojimą, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nes jos nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Be to, liudytoja O. K. yra atsakovės motina, todėl gali būti suinteresuota duoti parodymus prieš ieškovą. Liudytojos M. K. nurodytos aplinkybės taip pat niekaip nepatvirtina, kad ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove.
24. Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat nepatvirtina, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2021 m. gruodžio 25 d. negyvena kartu. Atsakovė tvirtino, kad ieškovas ją paliko ir išsikraustė iš namų. Tačiau šiuo atveju nustatyta, ir dėl to ginčo nekilo, kad ieškovas iš namų išsikraustė po konflikto su atsakove. Šeimos palikimo esmė yra tai, kad sugriaunamas šeimos consortium vitae (bendras gyvenimas), nesant tai pateisinančių aplinkybių ir kito sutuoktinio sutikimo. Šiuo atveju, ieškovas neišsikraustė be jokios priežasties, neįspėjęs ir nepranešęs atsakovei, kas leistų teigti, kad jis paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus. Be to, byloje taip pat patvirtinta, kad ir pati atsakovė dar Jungtinėje Karalystėje siekė nutraukti santuoką ir kreipėsi į advokatus. Teismui pateiktas ieškinio pareiškimas (pateikta 2023 m. lapkričio 27 d., kada surašytas ieškinys nenurodyta). Ieškovui apie tai buvo žinoma, tačiau nesutikus su atsakovės sąlygomis, procesas Jungtinėje Karalystėje nebuvo tęsiamas, atsakovė toliau dėl to taip pat nesiėmė jokių veiksmų. Lietuvoje santuokos nutraukimą inicijavo ieškovas. Taigi, tai tik patvirtina, kad pati atsakovė siekė nutraukti santuoką dar anksčiau nei ieškovas. Šiuo atveju abi šalys nutarė faktiškai kartu nebegyventi dėl nuolat tarp jų vykstančių konfliktų, todėl nė vienas nesiekė išsaugoti santuokos. Tokie duomenys neleidžia preziumuoti tik ieškovo kaltę vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, t. y. kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
25. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas atliko veiksmus, dėl kurių jo kaltė turėtų būti preziumuojama remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi (CPK 78 straipsnis).
26. Atsakovė, grįsdama tik ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad santuoka taip pat nutrūko ir dėl netinkamo atsakovo gyvenimo būdo. Šią aplinkybę atsakovė taip pat įrodinėjo vaizdo įrašais ir liudytojų parodymais. Ieškovas neneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, tačiau tvirtino, kad atsakovė lygiai taip pat vedė netinkamą gyvenimo būdą ir dėl to tarp jų kildavo konfliktai (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys tiek iki santuokos, tiek santuokoje nesutarė, tai leidžia teigti pačių šalių paaiškinimai, visų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, šalių pateikti vaizdo įrašai, nuotraukos. Abiejų šalių pateikti vaido įrašai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad abiejų šalių vedamas netinkamas būdas padarė bendrą sutuoktinių gyvenimą negalimą ir lėmė santuokos iširimą. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų M. G., T. P., S. S., R. B. nurodytomis aplinkybėmis tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovės netinkamą elgesį vienas su kitu. Nors atsakovė tvirtino, kad liudytojai ją apkalba, kad nesutapo jų parodymai nurodant detales apie pasakojamą tą patį įvykį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieno įvykio, įvykusio išvykose su draugais, konkrečių detalių, kas kada išvažiavo ir su kuo, teismas šioje byloje neanalizuoja, šioje byloje svarbu įvertini abiejų šalių elgesį vienas su kitu santuokos metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojų pateikti paaiškinimai dėl abiejų šalių tarpusavio santykių sutapo ir patvirtino, kad tiek ieškovas, kuris neneigė savo kaltės, tiek atsakovė, vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, abu vedė netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko tarp jų kildavo konfliktai ar pradėdavo neadekvačiai elgtis. Be to, atsakovės motina liudytoja O. K. iš dalies taip pat patvirtino, kad atsakovė taip pat vedė netinkamą gyvenimo būdą ir abu, tiek ieškovas, tiek atsakovė bandė spręsti šią problemą pasitelkdami specialistų pagalbą. Atsakovė fakto, kad ir ji kreipėsi į specialistus pagalbos, neginčijo. Nors tiek liudytoja O. K., tiek pati atsakovė tvirtino, kad į specialistus pagalbos kreipėsi tik norėdama palaikyti sutuoktinį, tačiau toks paaiškinimas vertintinas itin kritiškai. Byloje pateikti įrodymai, liudytojų nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė taip pat kaip ir ieškovas vis tik vedė netinkamą gyvenimo būdą.
28. Taigi abu sutuoktiniai vedė netinkamą gyvenimo būdą dėl ko dažniausiai tarp jų ir kildavo konfliktai. Atsakovės pateikti vaizdo įrašai, susirašinėjimas su ieškovo seserimis, niekaip nepatvirtina vien ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, tai tik patvirtina, jog abu sutuoktiniai nesilaikė abipusės pagarbos, nepaisė vienas kito nuomonės, jų santykiai dėl abiejų vedamo gyvenimo būdo nebuvo grįsti abipusiu susitarimu. Be to, svarbu pažymėti, kad visos atsakovės nurodytos aplinkybės egzistavo jau prieš sudarant santuoką, todėl teigti, kad įvyko esminiai pasikeitimai po santuokos sudarymo, nėra jokio pagrindo. Pateiktas atsakovės susirašinėjimas su ieškovo seserimi 2020 m. sausio 1-2 d., t. y. iki santuokos, patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma ieškovo problema, tačiau tai nesutrukdė sudaryti santuokos, kurios metu, iš esmės jų tarpusavio santykis, vedamos gyvenimo būdas nepasikeitė. Atsakovės nurodyti ieškovo pasikeitimai, neva atsiradę tik po santuokos sudarymo (tam tikrų medžiagų vartojimas), yra niekuo nepagrįsti. Šiuo atveju remtis vien tik pačios atsakovės ir jos motinos manymu dėl šios aplinkybės, nėra pagrindo, juolab, kad ieškovas atsakovės nurodytą naują aplinkybę, neva atsiradusią po santuokos, kategoriškai neigė. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovė nurodytą neva naują aplinkybę, atsiradusią po santuokos, nėra pateikta.
29. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog santuoka nutrūko išimtinai tik dėl ieškovo kaltės (CPK 178 straipsnis).
30. Byloje esantys duomenys leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje surinktų duomenų visuma (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, nuotraukos) patvirtina, kad abu, tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir tokioje situacijoje negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, todėl konstatuotina abipusė sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Visiškai sutiktina su ieškovo atstove, kad šiuo atveju konstatuojant abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra reikalinga nustatyti, kuris labiau kaltas, svarbu nustatyti, kad santuokos pabaigai turėjo įtakos abu sutuoktiniai, jų elgesys (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad santuokos pabaigai turėjo įtakos abu sutuoktiniai, abiejų sutuoktinių elgesys moralės požiūriu vienas kitam buvo netinkamas.
31. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgus į atsakovės reikalavimą, ieškovui paliktina jo pavardė „B.“, o atsakovei ikisantuokinė pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnis).
32. Šalys viena kitai išlaikymo priteisti neprašė.
33. Šioje byloje abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo spręsti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto padalijimo
34. Šalys santuokos metu Lietuvoje dalintino turto nėra įgijusios. Atsakovė su 2023 m. vasario 14 d. ir 2023 m. kovo 13 d. prašymais pateikė teismui duomenis, kad Jungtinėje Karalystėje abu yra sudarę būsto nuomos sutartį, kad 2020 m. spalio 28 d. buvo įsigytas automobilis, kad yra sudaryta paskolos sutartis (nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2023 m. sausio 30 d.), tačiau šie duomenys nevertintini, nes šioje byloje nėra dalijamas turtas, esantis Jungtinėje Karalystėje.
35. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta (pateikta su ieškiniu), kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje. Registro Nr.: 65/2455, 40/36838. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Ieškovo vardu įgytas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.; 0,0960 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. įgytas iki santuokos 2018 m. birželio 15 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu ir 2020 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsakovė jokių pretenzijų į šį turtą nepareiškė, todėl turtas, esantis ieškovo asmenine nuosavybe, nutraukiant šalių santuoką nedalintinas.
36. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis E. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (pateikta prie ieškinio).
37. Duomenų apie kitą šalių Lietuvos Respublikoje turimą turtą, teismui nepateikta.
Dėl kreditorinių reikalavimų
38. Atsakovė turi kreditorių UAB „GelvoraSergel“, prievolė įgyta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2-16042-432/2014), vykdomasis raštas išduotas 2014 m. rugpjūčio 18 d. dėl 2 257,86 Eur skolos, 2 378,64 Eur palūkanų ir 50,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išieškojimą vykdo antstolis R. V., vykdomoji byla Nr. 0179/14/01367 (duomenys pateikti ieškovo su 2023 m. vasario 15 d. patikslintu ieškiniu).
39. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora Sergel“ neprieštaravo, kad ši prievolė liktų asmenine atsakovės prievole.
40. Atsakovės prievolė yra įgyta iki šalių santuokos sudarymo, todėl ji yra asmeninė E. K. – B. prievolė, dėl to ginčo byloje nekilo, todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė lieka asmenine E. K. – B. prievole (CK 3.110 straipsnis).
41. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šalys gyvendamos santuokoje Lietuvos Respublikoje būtų įgijusios bendrų kreditorių.
42. Nepilnamečių vaikų šalys neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
44. Ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
45. Ieškovas pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 1 436 Eur bylinėjimosi išlaidų: 105 Eur žyminio mokesčio ir 1 331 Eur advokato pagalbai apmokėti. 2023 m. gegužės 24 d. pateiktas motyvuotas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodyta, kad 1 331 Eur sumą sudaro: susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas – 100 Eur, procesinių dokumentų surašymas – 900 Eur, atstovavimas teisme – 100 Eur, PVM – 231 Eur).
46. Ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita- faktūra Nr. ADB 3171 ir mokėjimo nurodytas bei 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADB 3274 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 1110268.
47. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistiną užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, įvertinus atliktus veiksmus (parengtas ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, duomenų teikimas dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos, dalyvavimas teismo posėdžiuose, kurių įvyko 8, iš kurių 3 vyko po dvi valandas (2023 m. lapkričio 13, 28,29 d. teismo posėdžiai), 1-as – 1 val. (2023 m. gruodžio 13 d.), neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės (CK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Nutraukti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 34, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovui S. B. palikti jo pavardę – B., o atsakovei E. K. – B. - ikisantuokinę pavardę – K.
Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16042-432/2014 pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdoma antstolio R. V. vykdomojoje byloje 0179/14/01367, po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. K. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Iš atsakovės E. K. – B. ieškovui S. B. priteisti 1 436 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų: 105 Eur (vieną šimtą penkis Eur) žyminio mokesčio ir 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną Eur) advokato pagalbai apmokėti.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.