Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-01-04 · Civilinė byla Nr. eCIK-1229/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-05-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-26Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-01-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-04
Bylos Nr.
eCIK-1229/2023
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00053-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Simniškis (pirm.), Algirdas Taminskas, Dalia Vasarienė
Nr. DOK-5454
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00053-2023-9
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 21 d. paduotu pareiškėjos ginančios viešąjį interesą Generalinės prokuratūros kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) anksčiau stovėjo J. L. priklausęs statinys – namas su valgomuoju ir virtuve.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-105-763/2015 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) anksčiau stovėjo J. L. priklausęs statinys – namas su valgomuoju ir virtuve. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos atkūrimo regioniniame parke tikslu, kad nustatyta tvarka galima būtų gauti statinių projektavimo sąlygas ir leidimą statybai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi pagal Generalinės prokuratūros pareiškimą atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-105-763/2015.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė Generalinės prokuratūros prašymą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-763/2015 panaikinimo atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja ginanti viešąjį interesą Generalinė prokuratūra prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad priimdamas Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. skundžiamą nutartį neišnagrinėjo esminių prokuroro atskirojo skundo argumentų ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir 331 straipsnio 4 dalį. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prokuroro atskirojo skundo argumentų, susijusių su liudytojų Č. T. ir V. O. analogiškais paaiškinimais (apie sodybų žemės sklypuose egzistavimą ir vėlesnį jų sunykimą), duotais ir kitose su tuo pačiu pareiškėju V. A. susijusiose Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtose civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-203-617/2005 (pagal V. A. pareiškimą) ir civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 (pagal G. T. pareiškimą), kurie pagrįstai leidžia abejoti šių liudytojų paaiškinimų patikimumu. Nepateikdamas jokių aiškių motyvų, tik atkartodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, dėl kokių priežasčių prokuroro į bylą pateiktas oficialus rašytinis įrodymas - 1942 m. topografinis žemėlapis (pagal CPK 197 straipsnį, turintis didesnę įrodomąją galią) - galėjo būti netikslus ir buvo (galėjo būti) sudarytas vėliau nei 1942 m., taip pat dėl kokių priežasčių J. L. priklausiusios sodybos gyvenamasis namas su virtuve ir valgomuoju, tariamai buvęs žemės sklype, neatvaizduotas šiame žemėlapyje, o šis įrodymas (1942 m. topografinis žemėlapis) nevertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas prokuroro argumentus dėl žemės sklype 2016 m. atliktų geologinių ir goetechninių tyrimų rezultatų ir jų įtakos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam sodybos žemės sklype buvimo faktui laikė deklaratyviais, nesant ekspertinės išvados jiems pagrįsti, tačiau nenurodė, kokia būtent ekspertinė išvada galėtų patvirtinti prokuroro argumentus, taip pateikdamas neišsamius motyvus.

2. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas šališkai ir neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Nustatydamas juridinę reikšmę turintį sodybos žemės sklype buvimo faktą teismas iš esmės rėmėsi Č. T., V. O. ir J. V. D. paaiškinimais, suabsoliutindamas šią įrodinėjimo priemonę. Teismas visiškai nevertino Č. T. ir V. O. paaiškinimų jų patikimumo aspektu, neatsižvelgė į aplinkybę, kad šie liudytojai tuos pačius (apie sodybų žemės sklypuose buvimą ir vėlesnį jų sunykimą) paaiškinimus davė ir kitose tame pačiame teisme nagrinėtose bylose, susijusiose su pareiškėju V. A. Įvertinęs liudytojos J. V. D. paaiškinimus apie tai, kad J. L. žemės sklype tariamai buvęs gyvenamasis namas 1943 m. sudegė, ir teigdamas, kad „šios liudytojos nurodytos aplinkybės iš dalies patvirtinamos ir kitais bylos duomenimis (1955— 1969 metų ūkinėse knygose užfiksuotais duomenimis), kurie savaime nepaneigia to, kad anksčiau, t. y. iki 1955 m., J. L. galėjo gyventi kitame name, kurį kaip sudegusį nurodo liudytojai“, teismas padarė klaidų vertindamas (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų 1955-1970 m. ūkinėse knygose esančių įrašų turinį ir šių įrašų įtaką prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui. Šie įrodymai (vykdomojo komiteto dokumentų fondų 1955-1970 m. ūkinėse knygose fiksuoti duomenys, kad J. L., girininkas, V. L., darbininkė, asmeninėje nuosavybėje turėjo gyvenamąjį namą 1890 m. statybos, tvartą 1890 m. statybos, žemės 0,60 (arais), 2 pastatus; šiose ūkinėse knygose vėliau - nuo 1956 iki 1969 m. - fiksuoti duomenys, kad J. L. turėjo gyvenamąjį namą iki 1918 m. statybos, tvartą, daržinę) nepatvirtina nei liudytojos J. V. D. paaiškinimuose, nei Č. T. teismo posėdžio 2015 m. metu žemėlapyje nurodytų aplinkybių, kad J. L. iki 1943 m. būtent ginčijamame žemės sklype turėjo gyvenamąjį namą, kuris 1943 m. sudegė.

3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi ignoravo svarbius bylos duomenis - generalinio prokuroro pateiktus oficialius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją reikšmę nei liudytojų parodymai (CPK 197 straipsnis), t. y. Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių, kurie apima laikotarpį nuo 1942 iki 1983 m., ištraukas su jose atvaizduotu žemės sklypu. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 1942 m. žemėlapio ištraukoje, kitose nei žemės sklypas vietose, sodybos visgi yra atvaizduotos ir jos tose pačiose vietose yra atvaizduotos ir paskesnių metų (t. y. 1950, 1963, 1979, 1983 m.) topografinių žemėlapių ištraukose, o tai rodo šių įrodymų tikslumą ir patikimumą.

4. Byloje surinkti įrodymai (t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014 m. kovo 13 d. pažyma Nr. R4-451, kurioje nurodyta, kad Rytų Lenkijos ir Vidurio Lietuvos finansų įstaigų archyviniame fonde, Švenčionių iždo valdybos (inspektorato) 1923 m. byloje esančiame asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę (duomenys neskelbtini) 1923 m. liepos 1 d. sąraše (dokumentas lenkų kalba) įrašytas L. J. (L. J.), turėjęs 10 deš. žemės (8 deš. ariamos, 2 deš. pievų), namą su valgomuoju ir virtuve; 1955-1970 m. ūkinėse knygose užfiksuoti duomenys (Generalinėje prokuratūroje gauti Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 17 d. raštu, reg. Nr. 17.2.-3379); 1938 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) kaimo sprendimas (protokolas Nr. 35/32), kuriuo patvirtinta, kad J. L. ir jo broliui L. L. nuosavybės teise priklauso 13 ha skirtinės žemės, patvirtintas 1938 m. liepos 22 d. Švenčionių miesto teismo nutarimu (turint mintyje tai, kad šiuose dokumentuose J. L. ir jo brolis L. minimi kaip sūnūs A., o liudytojas V. O. 2015 m. teisme nurodė, kad J. L. tėvas buvo vardu I., o broliai – A. ir A.); žemės sklype 2016 m. atliktų geologinių ir geotechninių tyrimų duomenys) nepatvirtina pareiškėjo V. A. prašomų nustatyti aplinkybių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas SimniškisAlgirdas TaminskasDalia Vasarienė