Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5500-880/2020 pagal kreditoriaus J. V. prašymą nutraukti fizinio asmens Ž. V. bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė iškelti Ž. V. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Skolvalda“, nustatyti trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas nustatė, kad Ž. V. pajamos sudarė 395 Eur, pradelsti įsipareigojimams kreditoriams sudarė 28 984,50 Eur, skolos susidarė 2008–2009 m., todėl, nenustatęs Ž. V. nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu, padarė išvadą, jog Ž. V. yra nemokus ir iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 22 d.

2. 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė patvirtinti Ž. V. kreditorių sąrašą bendrai 17 534,89 Eur sumai.

3. 2019 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė patvirtinti bankrutuojančio asmens Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam 2019 m. spalio 24 d. pritarė kreditorių susirinkimas.

4. 2020 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė Ž. V. kreditorių sąraše patvirtinti J. V. kreditorinį reikalavimą 9 301,81 Eur sumai, kurį sudaro 5 880,16 Eur skola ir 3 421,65 Eur palūkanos.

5. 2020 m. sausio 24 d. kreditorius J. V. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane nurodytam 115 Eur dydžio išlaikymui A. V., sustabdyti išmokų mokėjimą iki galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo klausimu, įpareigoti UAB „Skolvalda“ pateikti visą su A. V. išlaikymu susijusią informaciją ir dokumentus. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plane yra nurodyta 115 Eur suma A. V. išlaikymui, nors ji yra pilnametė, todėl neaišku, kokiu pagrindu teikiamas išlaikymas.

6. 2020 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė įpareigoti bankrutuojantį asmenį Ž. V. pateikti įrodymus, kurių pagrindu pilnametei dukrai A. V. yra teikiamas išlaikymas, o tokių įrodymų nesant iki 2020 m. kovo 10 d. patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti patvirtintą lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti.

7. 2020 m. kovo 10 d. bankrutuojančio asmens Ž. V. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė įrodymus apie tai, kad Ž. V. dukra A. V. mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat informaciją apie laikiną gyvenamosios vietos pasikeitimą, jam nepriklausančios Anglijos įmonės (duomenys neskelbtini) tikrąjį savininką J. M. ir naudos gavėją bei paaiškinimą apie darbo pasiūlymą.

8. 2020 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė įpareigoti Ž. V. iki 2020 m. balandžio 10 d. pateikti Anglijos įmonės finansinius dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti, ar įmonė vykdo veiklą, koks įmonės turimas turtas. Vėliau terminas pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d. dėl šalyje paskelbto karantino ir draudimo keliauti.

9. 2020 m. gegužės 12 d. kreditorius J. V. pateikė prašymą: 1) išaiškinti dėl Ž. V. mokamų 115 Eur kasmėnesinių išmokų pilnametei A. V. pagrįstumo ir ar tai nepažeidžia Ž. V. kreditorių teisėtų turtinių interesų; 2) remiantis Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo 10 str. 3 d., nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą dėl jo pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą, t. y. Anglijos įmonės akcijas. Nurodė, kad Ž. V. neįrodė, jog turi teisę teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, todėl pažeidžiami kreditorių interesai. Ž. V. nuslėpė informaciją apie Anglijoje turimą įmonę, piktnaudžiauja procesu, siekia nusirašyti skolas, todėl fizinio asmens bankroto byla turi būti nutraukta.

10. 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė: 1) išaiškinti, kad Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų; 2) išaiškinti, kad dėl kreditoriaus J. V. prašymo, remiantis Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą dėl jo pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą, šiuo atveju informacijos apie turimas jam priklausančios įmonės Anglijoje akcijas nepateikimą, bus sprendžiama po 2020 m. liepos 1 d. Teismas nurodė, kad išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuriam būtina materialinė parama, gali būti mokamas tėvų iniciatyva arba priteisiamas teismo sprendimu. Ž. V. išlaikymą pilnametei dukrai moka savo iniciatyva, todėl jo vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų. Ž. V. terminas dokumentams pateikti pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d., todėl kreditoriaus prašymas nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą bus sprendžiamas po 2020 m. liepos 1 d.

11. 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1360-560/2020 pagal kreditoriaus J. V. atskirąjį skundą nutarė: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį dalyje, kurioje teismas išaiškino, jog Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų bei bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) kitoje dalyje atskirąjį skundą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atmesti. Teismas nurodė, kad V. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, t. y. jo finansinė padėtis nėra gera, jis turi įsiskolinimų, kurių negali apmokėti, todėl savo iniciatyva mokamas pasirinkto dydžio išlaikymas pilnametei dukrai negali būti laikomas, kaip nepažeidžiantis kreditorių interesų, nes nėra suderinamas su kreditorių interesu atgauti įsiskolinimą. Ž. V. noras teikti pilnametei dukrai išlaikymą turi būti suderintas tiek su jo turtine padėtimi ir galimybėmis išlaikyti pilnametę dukrą, tiek su dukros poreikiais, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė, todėl klausimas dėl Ž. V. teikiamo išlaikymo dukrai perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl Ž. V. bankroto bylos nutraukimo, nes jam buvo pratęstas terminas dokumentams pateikti, todėl teismas nutarė nepasisakyti dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

12. 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė: 1) įpareigoti Ž. V. iki 2020 m. lapkričio 1 d. pateikti teismui patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą; 2) bankroto bylos nutraukimo klausimą nagrinėti 2020 m. spalio 8 d. 10 val. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kviečiant kreditorius, Ž. V. ir bankroto administratorių. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje konstatavo, jog išlaikymo mokėjimas galimai pažeidžia Ž. V. kreditorių interesus, todėl būtina tikslinti Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą dėl dukrai mokamo išlaikymo išskaitymo. Teismas nutarė klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant pašalinti abejones dėl Anglijos įmonės (duomenys neskelbtini) priklausymo Ž. V.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė netenkinti kreditoriaus J. V. prašymo dėl pareiškėjo Ž. V. bankroto bylos nutraukimo.

14. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Ž. V, pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas J. M., o pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2019 m. birželio 12 d., t. y. daugiau kaip po dviejų metų nuo akcijų pardavimo. Nors Anglijos viešajame registre iki šiol (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi nurodomas Ž. V., tačiau šie duomenys nepaneigia akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtinančios, jog įmonės akcijos parduotos kitam asmeniui. Teismo vertinimu, labiau tikėtinas Ž. V. paaiškinimas, kad naujasis savininkas įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravimo, todėl iki šiol registre, kaip įmonės vadovas nurodomas Ž. V.

15. Teismas pažymėjo, kad pagal Anglijos viešojo registro duomenis (duomenys neskelbtini) artimiausiu metu turi būti išbraukta iš įmonių registro ir likviduojama, nes nevykdo veiklos ir neteikia privalomų ataskaitinių dokumentų. Teismas padarė išvadą, kad Ž. V. jokio kito turto, nei nurodė pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, neturi, todėl jis nelaikytinas nesąžiningu.

16. Teismas pažymėjo, kad, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą.

17. Teismas nustatė, kad administratoriaus UAB „Skolvalda“ ataskaita patvirtina, jog Ž. V. tinkamai nevykdė patvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, todėl nebuvo patenkinti kreditorių reikalavimai. SODROS duomenimis ataskaitiniu laikotarpiu Ž. V. uždirbdavo po 303 Eur per mėnesį, o pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą planuojamos pajamos buvo ne mažesnės, kaip 385 Eur, atskaičius mokesčius, būtinosios Ž. V. išlaidos patvirtintos – 305 Eur. Teismas nurodė, kad Ž. V. gaunamos pajamos neviršijo būtinųjų poreikių, todėl kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami, nors tokia situacija negalima, nes bankroto procesas nėra besąlygiškas skolų nurašymas, o bankrutuojantis asmuo turi pasistengti kompensuoti kreditoriams kuo didesnę kreditorinių reikalavimų dalį. Teismas nustatė, kad UAB susidūrė su finansinėmis problemomis, nes nuo karantino pradžios iki 2020 m. rugsėjo mėnesio įmonėje darbuotojų sumažėjo nuo 14 iki 2. Teismo vertinimu, nors pandemija yra svarbi priežastis, vis tik pareiškėjas turėjo imtis priemonių ieškoti kito darbo ir pasirūpinti, jog būtų tenkinami ir kreditorių reikalavimai.

18. Teismas nurodė, kad Ž. V. iki 2020 m. lapkričio 1 d. yra įpareigotas pateikti patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriame būtų numatytos tiek Ž. V. gaunamos lėšos, tiek kreditoriams skiriamos lėšos, o taip pat numatytos jo būtinosios išlaidos, kurios sumažintos 115 Eur, kurie buvo skiriami dukros išlaikymui. Jeigu toks planas nebus pateiktas, bankroto byla bus nutraukiama. Kadangi Ž. V. nurodė, kad susirado geriau apmokamą darbą, teismas sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo nutraukti Ž. V. bankroto bylą, tačiau ji gali būti nutraukta, jeigu Ž. V. laiku nepateiks patikslinto, su kreditoriais suderinto, mokumo atkūrimo plano. Teismas pažymėjo, kad rengdamas patikslintą mokumo atkūrimo planą, Ž. V. turi atsižvelgti į tai, kad dalį plano vykdymo termino jis kreditoriams nieko nemokėjo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Kreditorius J. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo dėl Ž. V. pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą (Anglijos įmonės akcijas) perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 2) priimti sprendimą, kas ir kaip turi išsireikalauti Ž. V. savo dukrai A. V. kas mėnesį mokėtas 115 Eur išmokas ir gautus pinigus paskirstyti kreditorių reikalavimams tenkinti; 3) išaiškinti dėl Ž. V. 2019 m. spalio 28 d. patvirtinto mokumo atkūrimo plano, kokiuose darbuose dirbo Ž. V., kiek uždirbo, ar nenuslėpė uždirbtų pajamų nuo administratoriaus UAB „Skolvalda“ ir kreditorių. Nurodė, kad teismas nepagrįstai kvestionavo oficialaus Anglijos įmonių registro duomenis, kurie patvirtina, jog Ž. V. iki šiol yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas. Pagal Anglijos įmonių įsteigimo reikalavimus būtent ankstesniam akcijų turėtojui tenka pareiga registruoti akcininkų, vadovų ir kitų svarbių asmenų pasikeitimą. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis byloje atsirado vėliau, nei Ž. V. 2020 m. kovo 6 d. paaiškinimai, kuriuose apie akcijų pardavimą neužsiminta, todėl sutartis suklastota. Teismas neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Ž. V. įmone Anglijoje. Ž. V. visiškai nevykdo 2019 m. spalio 28 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, nes kreditoriams nebuvo pervestos jokios lėšos, nebuvo pateikta jokia ataskaita apie plano vykdymą, nebuvo surengtas nei vienas kreditorių susirinkimas. Byloje nėra duomenų, kad Ž. V. būtų informavęs administratorių apie kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatytų pajamų negavimą. Neaišku, kodėl nutartyje minima UAB, nes Ž. V. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog dirba UAB ir gauna 395 Eur atlyginimą. UAB interneto puslapyje transporto vadovu nurodomas Ž. V., t. y. tikėtina, jog rašymo apsirikimo klaida nurodyta specialiai, maskuojant įmonėje dirbantį Ž. V. UAB darbuotojų vidutinis atlyginimas 755,58 Eur. Teismas visiškai nepasisakė dėl Ž. V. savo dukrai kas mėnesį nepagrįstai mokėtos 115 Eur išlaikymo sumos išieškojimo ir paskirstymo kreditoriams. Teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl 115 Eur išlaikymo mokėjimo, todėl atsiradusias pasekmes bus sunku atitaisyti.

20. Bankrutuojančio fizinio asmens Ž. V. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė atsiliepimą į kreditoriaus J. V. atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Anglijos įmonės (duomenys neskelbtini) akcijos Ž. V. realiai niekada nepriklausė, o jo vardu buvo registruotos tik dėl turėtos kvalifikacijos. Šiuo metu įmonė yra išbraukta iš Anglijos įmonių registro. Ž. V. ėmėsi priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, numatomas darbo užmokestis 520 Eur. 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriam pritarė kreditoriai. Ž. V. dirbo UAB 2019 m. lapkričio 15 d.–2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu, gaudavo 1 MMA neviršijančias pajamas. Šiuo metu įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Klausimas dėl dukros išlaikymo yra išspręstas patikslintame mokumo atkūrimo plane.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

22. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti, prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

23. Kreditorius J. V. ir bankrutuojančio Ž. V. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) steigimu, finansinėmis ataskaitomis, išregistravimu, bei Ž. V. darbo sutartį su UAB. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

24. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 1–10 p. numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 3 p.), fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 6 p.).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo. Asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to Fizinių asmenų bankroto įstatymo aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų ir pareiga atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 10 d., 25 str. 11 d. kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, jeigu plano projektui pritarė kreditorių susirinkimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 10 d., 13 d.).

27. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius prašė nutraukti bankroto bylą, nes bankrutuojantis Ž. V. neatskleidė informacijos apie Anglijoje turimą įmonę, nevykdė 2019 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, nesistengė gauti didesnes pajamas, nepagrįstai teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta sąmoningų, nesąžiningų bankrutuojančio fizinio asmens veiksmų ar neveikimo, sudarančių pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. spalio 29 d. įvyko bankrutuojančio Ž. V. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių balsų dauguma buvo pritarta patikslintam Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad 2020 m. spalio mėn. Ž. V. pradėjo dirbti UAB, planuoja gauti ne mažesnį nei 520 Eur atlyginimą, būtiniesiems poreikiams planuoja skirti po 290 Eur per mėnesį, iki bankroto proceso pabaigos mokėti atitinkamai po 30 Eur ir 10 Eur administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas, per 6 mėnesius gražinti 1 100,67 Eur susidariusį įsiskolinimą, nurodytas kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. spalio 29 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma priimtas sprendimas patvirtinti patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą būtų ginčijamas. Vadinasi, visos apelianto J. V., kuris taip pat yra bankrutuojančio fizinio asmens bankroto kreditorius, nurodytos aplinkybės, susijusius su fizinio asmens bankroto bylos nutraukimu, kurios egzistavo iki patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, neturėjo įtakos bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių daugumos apsisprendimui dėl tolimesnio fizinio asmens bankroto procedūrų vykdymo, t. y. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas atitiko nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 179 str. 3 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti dokumentai apie Ž. V. Anglijoje priklausančią įmonę (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, jog Ž. V. nuslėpė nuo kreditorių informaciją apie turimą turtą ar gaunamas pajamas. 2017 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad Ž. V. (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė J. M. Nurodyta įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta iki Ž. V. kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo 2019 m. birželio 12 d. ir nėra nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja nesivadovauti. Apelianto su atskiruoju skundu pateiktuose dokumentuose (finansinėse ataskaitose) atsispindi tik 2017–2018 m. (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis, pagal kurią 2017 m. įmonės turtas sudarė 1 047 svarų sterlingų, skolos 2 465 svarų sterlingų, 2018 m. turtas – 2 039 svarų sterlingų, skolos – 898 svarų sterlingų, t. y. akivaizdu, kad įmonė aktyvios ir pelningos veiklos nevykdė. Klausimui dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo aktualių duomenų apie įmonės veiklą nuo 2019 m. birželio 12 d., t. y. Ž. V. kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra, todėl Ž. V. nesąžiningumas negali būti konstatuojamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. prasme, juolab, bankroto administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 3 d. buvo likviduota, ją išregistruojant.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas patvirtina, jog Ž. V. pradėjo dirbti UAB, planuoja gauti ne mažesnį nei 520 Eur atlyginimą, būtiniesiems poreikiams planuoja skirti po 290 Eur per mėnesį, iki bankroto proceso pabaigos mokėti atitinkamai po 30 Eur ir 10 Eur administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas, per 6 mėnesius gražinti 1 100,67 Eur susidariusį įsiskolinimą, nurodytas kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas, plane nenumatytas teikti išlaikymas pilnametei dukrai. Bankroto administratoriaus pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 3 d. Ž. V. pervedė į depozitinę sąskaitą 240 Eur. Akivaizdu, kad Ž. V. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant patenkinti bent dalį kreditorių reikalavimų, patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui pritarė kreditoriai, todėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas šioje stadijoje būtų nepagrįstas ir akivaizdžiai neproporcingas, nes byloje nėra duomenų apie Ž. V. nesąžiningumą, turto, pajamų slėpimą ar vengimą vykdyti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai minima UAB, nes pagal Sodros duomenis Ž. V. dirbo UAB nuo 2019 m. lapkričio 15 iki 2020 m. liepos 31 d.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas savo prašyme pirmosios instancijos teismui prašė išaiškinti dėl Ž. V. mokamų 115 Eur kasmėnesinių išmokų pilnametei A. V. pagrįstumo ir ar tai nepažeidžia Ž. V. kreditorių teisėtų turtinių interesų. 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėdamas nurodytą prašymą, nutarė įpareigoti Ž. V. iki 2020 m. lapkričio 1 d. pateikti teismui patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1360-560/2020 pagal kreditoriaus J. V. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad išlaikymo mokėjimas galimai pažeidžia Ž. V. kreditorių interesus, kad būtina tikslinti Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą dėl dukrai mokamo išlaikymo išskaitymo. 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti patikslintą Ž. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditoriai 2020 m. spalio 29 d. susirinkime, ir kuriame nebenumatytas išlaikymo teikimas Ž. V. pilnametei dukrai. Vadinasi, apelianto prašymas dėl išlaikymo teisėtumo iš esmės yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas apelianto reikalavimas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą dėl Ž. V. pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą, t. y. Anglijos įmonės akcijas, neprivalėjo pakartotinai pasisakyti dėl išlaikymo pilnametei dukrai teikimo teisėtumo.

31. Atskirajame skunde apeliantas taip pat suformulavo reikalavimus priimti sprendimą, kas ir kaip turi išsireikalauti Ž. V. savo dukrai A. V. kas mėnesį mokėtas 115 Eur išmokas ir gautus pinigus paskirstyti kreditorių reikalavimams tenkinti, taip pat išaiškinti dėl Ž. V. 2019 m. spalio 28 d. patvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, kokiuose darbuose dirbo Ž. V., kiek uždirbo, ar nenuslėpė uždirbtų pajamų nuo administratoriaus UAB „Skolvalda“ ir kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto atskirajame skunde nurodytų naujų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad esminės bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių teisės, įskaitant teises kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius, yra įtvirtintos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 24 str.

32. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį atmesti prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Fizinių asmenų bankroto įstatymas; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą