- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1360-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00295-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Kreditorius
- J. V.
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal
pareiškėjo Ž. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius J. V. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ž. V. mokumo atkūrimo plane nurodytam 115 Eur dydžio išlaikymui A. V., sustabdyti išmokų mokėjimą iki galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo klausimu, įpareigoti UAB „Skolvalda“ pateikti visą su A. V. išlaikymu susijusią informaciją ir dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojantį asmenį Ž. V. pateikti įrodymus, kurių pagrindu pilnametei dukrai A. V. yra teikiamas išlaikymas, o tokių įrodymų nesant iki 2020 m. kovo 10 d. patikslinti mokumo atkūrimo planą. 2020 m. kovo 10 d. bankrutuojančio asmens Ž. V. nemokumo administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė įrodymus apie tai, kad Ž. V. dukra A. V. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat informaciją apie laikiną gyvenamosios vietos pasikeitimą, jam nepriklausančios įmonės tikrąjį savininką ir naudos gavėją bei paaiškinimą apie darbo pasiūlymą. Teisėjo rezoliucija bankrutuojantis asmuo buvo įpareigotas pateikti įmonės Anglijoje finansinius dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti ar įmonė vykdo veiklą bei įmonės turimą turtą.
Šalies argumentai
3. Kreditorius J. V. 2020 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą išaiškinti dėl Ž. V. mokamų 115 Eur kasmėnesinių išmokų pilnametei A. V. pagrįstumo ir ar tai nepažeidžia Ž. V. kreditorių teisėtų turtinių interesų ir nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą dėl jo pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą, tai yra informacijos apie turimas įmonės Anglijoje akcijas nepateikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kreditoriaus J. V. prašymą tenkino iš dalies - išaiškino, kad Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų; išaiškino, kad dėl kreditoriaus J. V. prašymo remiantis Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą dėl jo pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą, šiuo atveju informacijos apie turimas jam priklausančios įmonės Anglijoje akcijas nepateikimą, bus sprendžiama po 2020 m. liepos 1 d.
5. Teismas nurodė, kad Ž. V. dukra A. V. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuriam būtina materialinė parama, gali būti mokamas tėvų iniciatyva arba priteisiamas teismo sprendimu. Šiuo atveju bankrutuojantis asmuo Ž. V. išlaikymą pilnametei dukrai moka savo iniciatyva, todėl teismas neturėjo pagrindo reikalauti jokių kitų papildomų dokumentų ar teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų.
6. Buvo gautas bankrutuojančio asmens prašymas atidėti terminą pateikti informaciją, kadangi dėl Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino ir draudimų išvykti/ atvykti į Jungtinę Karalystę neturi galimybės pateikti prašomų dokumentų. Teisėjo rezoliucija terminas dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d., todėl dėl kreditoriaus prašymo nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą bus sprendžiama po 2020 m. liepos 1 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Kreditorius J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, svarstyti iš naujo Ž. V. mokamų 115 Eur išlaikymo pilnametei dukrai pagrįstumą, jei jie mokami nepagrįstai, įpareigoti nemokumo administratorių susigrąžinti mokėtą išlaikymą iš A. V., nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą dėl jo pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą.
8. Nurodo, kad teismas neįsigilino į išlaikymo mokėjimo pagrįstumą ir klaidingai traktavo CK 3.192 straipsnio 1 dalį. Jokių įrodymų apie A. V. materialinę padėtį, turimą turtą, pajamas, materialinio išlaikymo reikalingumą ar įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl išlaikymo mokėjimo pilnametystės sulaukusiam asmeniui nebuvo pateikta. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad materialinį išlaikymą pilnamečiams vaikams duoda tėvai, turintys galimybę tai daryti ir jei vaikui tokia parama reikalinga. Šiuo atveju Ž. V. neturi galimybes remti pilnametės dukters, nes yra bankrutuojantis, turi daug kreditorių, kuriems skolingas dideles sumas, uždirba minimalų atlyginimą. Ž. V. kas mėnesį mokamas išlaikymas užkerta kelia kreditoriams bent iš dalies atgauti įsiskolinimus, nes po būtinųjų mėnesinių išlaidų, mokamo išlaikymo, mokamo atlyginimo nemokumo administratoriui, kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimui lėšų nelieka. Teismas, savo nutartimi patvirtindamas, kad pilnametei A. V. mokamas išlaikymas nepažeidžia kreditorių interesų, diskriminuoja kreditorius suteikdamas pilnametei privilegiją, iškeldamas jos turtinius interesus aukščiau už kitų tokių pat pilnamečių žmonių (kreditorių) turtinius interesus.
9. Teismas įpareigojo Ž. V. iki 2020 m. balandžio 10 d. pateikti įmonės Anglijoje finansinius dokumentus. Iki nustatyto termino jokie dokumentai nebuvo pateikti. Tai traktuotina kaip piktybinis bylos vilkinimas. Teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi Ž. V. įmonės dokumentų pateikimo terminą atidėjo iki 2020 m. liepos 1 d. Ž. V. Anglijoje įsteigtos įmonės steigimo dokumentai viešai prieinami, dėl jų autentiškumo nekyla jokių abejonių. Ž. V. paaiškinimas teismui, kad įmonės jam nepriklauso, yra tik bandymas išsisukti nuo fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Akcijų turėjimą būtina deklaruoti nepriklausomai nuo jų vertės, buvimo vietos. Ž. V. nesąžiningai bandė nuslėpti akcijų turėjimo faktą, tuo pažeisdamas FABĮ reikalavimus. Akcijų turėjimas ir to fakto nuslėpimas yra nesąžiningas Ž. V. elgesys, grubiai pažeidžia kreditorių interesus. Ž. V. pripažįsta kad įmonės steigimo metu gyveno Anglijoje, tas faktas suponuoja išvadą, kad jis ten turėjo banko sąskaitą ar sąskaitas, greičiausiai turėjo ir kilnojamojo turto (kreditoriaus žiniomis turėjo automobilį ir motociklą). Teismas fizinio asmens bankroto bylose turi būti aktyvus.
Atsiliepimas
10. Nemokumo administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad bankrutuojančio asmens patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta 115 Eur/mėn. dukros išlaikymui, ji yra pagrįsta ir nepažeidžia kreditorių interesų. 2009 m. balandžio 30 d. Kupiškio rajono apylinkės sprendimu yra priteistas išlaikymas dukrai. Bankrutuojantis asmuo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įmonės akcijos niekada nepriklausė, jos buvo registruotos bankrutuojančio vardu dėl turėtos kvalifikacijos. 2020 m. kovo 17 d. viešai per spaudą buvo išplatintas pranešimas, kad nuo pranešimo paskelbimo įmonė, kaip nevykdanti veiklos, yra išregistruojama iš registro.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 30 d. Kupiškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-366-783/2009 patvirtino 2009 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje Ž. V. įsipareigojo padėti auklėti dukrą, ja rūpintis, mokėti dukrai A. V., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 390 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi Ž. V. iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2019 m. spalio 28 d. Vilniau regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, jog Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Taigi tokio pobūdžio byloje turi būti įvertinti du aspektai – besimokančio pilnamečio vaiko padėtis ir tėvo, turinčio teikti išlaikymą, turtinė padėtis. Vertinant pilnamečio vaiko padėtį atsižvelgtina į tokias aplinkybes, kaip sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
14. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turi reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Be to, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Kitas svarbus aspektas šioje byloje – tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Be to, dėl įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-2011; kt.).
15. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog Ž. V. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kas reiškia, jog jo finansinė padėtis nėra gera, jis turi įsiskolinimų, kurių negali padengti. Fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybė, jog Ž. V. savo iniciatyva moka savo pasirinkto dydžio išlaikymą pilnametei dukrai negali būti laikoma nepažeidžianti jo kreditorių interesų. Kadangi Ž. V. finansinė situacija yra prasta, jis inicijavo fizinio asmens bankroto bylos kėlimą, patvirtintas mokumo atkūrimo planas turi būti nukreiptas į sąžiningų fizinių asmenų mokumo atkūrimą ir efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą. Tai, jog Ž. V. savo iniciatyva moka pilnametei dukrai išlaikymą nėra suderinama su kreditorių interesu atgauti įsiskolinimą. Ž. V. noras teikti pilnametei dukrai išlaikymą turi būti suderintas tiek su jo turtine padėtimi ir galimybėmis išlaikyti pilnametę dukrą, tiek su dukros poreikiais.
16. Šiuo atveju byloje nėra jokio teismo sprendimo, kuriame šios aplinkybės būtų įvertintos. Nemokumo administratoriaus nurodyta aplinkybė, jog išlaikymas dukrai yra priteistas 2009 m. balandžio 30 d. Kupiškio rajono apylinkės sprendimu, vertintina kritiškai, kadangi iš minėto teismo sprendimo matyti, jog išlaikymas dukrai buvo priteistas iki jos pilnametystės. Bankrutuojantis asmuo ar jo nemokumo administratorius į bylą nepateikia daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokio išlaikymo mokėjimo pagrįstumą. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog taip yra pažeidžiami kreditorių interesai ir siekis atgauti įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išaiškino, jog Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų, tokią išvadą teismas padarė neatsižvelgęs į Ž. V. turtinę padėtį ir galimybes, pilnametės dukros poreikius ir kreditorių interesus, todėl yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
17. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo nutraukti Ž. V. fizinio asmens bankroto bylą dėl jo pateiktos neteisingos informacijos apie turimą turtą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nesprendė, kadangi nurodė, jog šis klausimas bus sprendžiamas po 2020 m. liepos 1 d., kadangi teismas rezoliucija pratęsė terminą dokumentų pateikimui. Kadangi šio klausimo pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo taip pat nesprendžia ir dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti dalyje, kurioje teismas išaiškino, jog Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų bei bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kreditoriaus J. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti dalyje, kurioje teismas išaiškino, jog Ž. V. vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, nepažeidžia jo kreditorių teisėtų turtinių interesų bei bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.