Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.14.10.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.6.1.

2023 m. balandžio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

P. S., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės ir jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. S. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria P. S. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta P. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. S. pripažintas nepakaltinamu ir jam priverčiamoji medicinos priemonė taikyta už tai, kad jis 2022 m. kovo 31 d. apie 14.16 val. adresu (duomenys neskelbtini), mesdamas stiklinį butelį į nukentėjusiojo A. K. automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonės priekinį stiklą, ir taip nukentėjusiajam padarė 489 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu P. S., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas adv. Vilmantas Poškus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – P. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2.1. Nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nutarta P. S. taikyti stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje bendro režimo sąlygomis. Nurodo, kad P. S. neneigia turintis sveikatos sutrikimų, tačiau, jo nuomone, jo turimi sveikatos susirgimai ir ligos nėra tokio pobūdžio, kad keltų pavojų ar grėsmę aplinkinių asmenų ir/ar jo paties sveikatai. Nesutinka su ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis ir teismo posėdžio metu eksperto G. Butkaus išsakyta nuomone, kad P. S. elgesys gali būti visiškai neprognozuojamas ir socialiai pavojingas, ir kad P. S. gali būti socialiai pavojingas sau, bei kad jam reikalinga institucinė globa. Mano, kad P. S. ambulatorinis gydymas būtų veiksmingas ir užtikrintų jo sveikatos gydymą.

2.2. Gynėjas teigia, kad byloje nesurinkta duomenų, kad P. S. keltų grėsmę aplinkiniams asmenims, priešingai, P. S. nėra baustas administracine tvarka , todėl mano, kad P. S. elgesys nėra pavojingas. Taip pat nurodo, kad medicininiai dokumentai, išrašai nepatvirtina, kad P. S. reikalinga išskirtinai stacionarinė priežiūra ir gydymas, kad ambulatorinė priežiūra ir gydymas yra neefektyvus ir/ar negalimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų gauti faktais ir medicinos žiniomis pagrįstą informaciją apie P. S. būtinumą taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą. Dėl to teigia, kad įrodymų vertinimas buvo neišsamus, o išvados nepakankamai motyvuotos. Šie pažeidimai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turi būti pripažinti esminiais pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, todėl mano, kad P. S. turi būti pakeista paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis.

2.3. Gynėjas taip pat skunde teigia, kad byloje esantys medicininiai dokumentai ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neleidžia vienareikšmiškai daryti išvados dėl P. S. būtinumo taikyti tik priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis. Nurodo, kad ekspertizės akte yra pateikta tik rekomendacija taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą. Taip pat nurodo, kad P. S. elgesys ir jo gyvenimo būdas nekelia pavojaus tiek jo, tiek aplinkinių sveikatai, todėl jam, atsižvelgus į jo sveikatos būklę, galimas ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje P. S., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir P. S. veikos juridinė kvalifikacija neginčijama, prašoma tik pakeisti paskirtą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

8. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi P. S. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri pagal BK 98 straipsnio 3 dalį taikoma asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare.

9. P. S. padarė vieną nesunkią įstatymo uždraustą veiką (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pranešimo (t. 1, b. l. 83) matyti, kad P. S. nuo 1975 m. iki 2008-08-06 yra klinikos pacientų registre dėl ligos (duomenys neskelbtini). Pagal ligų kodų sąrašą P. S. diagnozuota liga yra – (duomenys neskelbtini). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. S. gynėjo adv. V. Poškaus pateikto 2023-03-15 VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro išduoto P. S. medicininio pažymėjimo matyti, kad P. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16).

10. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2022 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) P. S. psichikos sveikatos būsena buvo įvertinta ekspertų psichiatrų ir psichologo komisijos ir rekomenduota jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis, nes P. S. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini) su progresuojančiu deficitu, ir negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat šiame ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos būklės, sergant (duomenys neskelbtini) su progresuojančiu deficitu, P. S. elgesys gali būti visiškai neprognozuojamas ir socialiai pavojingas (t. 1, b. l. 124-127). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad P. S. stokoja kritikos savo elgesio ir sveikatos būklės atžvilgiu. Tokias pat išvadas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu patvirtino apklaustas ekspertas G. Butkus, nurodydamas, kad P. S. jau ilgą laiką serga psichikos sutrikimu, liga stipriai pažengusi, vystosi demencija, prisideda dar ir P. S. amžius, todėl remisija jo atveju neįmanoma, pagydyti jo galimybės nėra. Ekspertas taip pat nurodė, kad pagal bylos duomenis P. S. tai vartoja, tai nevartoja vaistus, niekas juo negali pasirūpinti (dukrai taip nustatyti kliedesiai), jis gali būti socialiai pavojingas pats sau ir kitiems, nes buvo uždaręs bute atėjusią socialinę darbuotoją, liepė kažkokius darbus dirbti, todėl P. S. reikalinga institucinė globa, o tai ir būtų sprendžiama Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 196–199). Eksperto teisme pateiktus paaiškinimus patvirtina paties P. S. paaiškinimai, jog jis yra registruotas psichiatro įskaitoje, bet negalėjo paaiškinti dėl ko, nurodė, kad „kai negeria vaistų, tai viskas gerai“ (t. 1, b. l. 164–165). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. S. nurodė, kad jis yra pakankamai sąmoningas, žino kur gydytis ir kaip gydytis.

11. Nors P. S. nėra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 141), tačiau iš bylos (t. 1, b. l. 138–139) bei LITEKO duomenų matyti, kad jis už 2017-06-20 įvykdytą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, buvo patrauktas atsakomybėn ir baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, bet Šiaulių apygardos teismo 2020-10-01 nuosprendžiu P. S., įvykdžiusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamoji byla nutraukta ir netaikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Iš minėto sprendimo matyti, kad priverčiamosios medicinos priemonės P. S. nebuvo skiriamos nustačius, kad jis dėl savo psichikos būklės nekelia pavojaus visuomenei, taip pat jo atžvilgiu nenustatyti klinikiniai, socialiniai ir psichologiniai pavojingo elgesio rizikos veiksniai, ekspertas rekomendavo P. S. perduoti giminaičių globai ar rūpybai nustatant medicininį stebėjimą bendrais pagrindais pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šie paminėti duomenys ir tai, kad byloje, kurioje priimta skundžiama teismo nutartis dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo, P. S. metė stiklinį butelį į pravažiuojantį automobilį ir taip apgadino transporto priemonę padarydamas turtinę žalą nukentėjusiajam, kad ekspertizės akte yra nurodyta, kad P. S. savo bute buvo uždaręs pas jį atėjusią socialinę darbuotoją, kad ji padarytų jo nurodytus darbus, patvirtina, kad P. S. elgesys yra neprognozuojamas ir socialiai pavojingas.

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog P. S. šiuo metu yra pavojingas sau bei kitiems asmenims, todėl, atsižvelgdama į teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas, eksperto paaiškinimus, į tai, kad ne pirmą kartą sprendžiamas P. S. skirtinų priverčiamųjų medicinos priemonių klausimas už baudžiamojo įstatymo padarytas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad yra pagrindas P. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį, stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūroje, kaip ir nutarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nes ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas nebūtų veiksmingas, kadangi, kaip iš ekspertizės akto bei paties P. S. paaiškinimų matyti, jis paskirtus medikamentus vartoja ir pas gydytoją psichiatrą lankosi nereguliariai. Be to, priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje – paskyrimas padės tinkamai užtikrinti nepertraukiamą P. S. gydymą. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad P. S. turėtų būti taikomas ambulatorinis gydymas ir priežiūra yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių, kad paskutinius 6 mėnesius P. S. būtų buvęs gydytas stacionariai, byloje nėra (t. 2, b. l. 26), tokių duomenų nepateikė ir pats P. S. ar jo gynėjas, todėl nesant tokių duomenų, nepaneigti ekspertizės akte nurodyti duomenys ir eksperto G. Butkaus paaiškinimai teisme, kad P. S. turi būti taikomas tik stacionarus gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje, kad ambulatorinio gydymo nepakanka.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia P. S., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės ir jo gynėjo dėmesį į tai, kad pagal BK 98 straipsnio 6 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, pagerėjus asmens sveikatai įstatymo nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad P. S. padarė jam inkriminuotą įstatymo uždraustą veiką, yra pavojingas visuomenei, todėl jam yra reikalingas gydymas. Be to, nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto pagrįstumu ir ekspertų išvada, kad P. S. reikalingas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skirti P. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti šią nutartį ar ją pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

16.1. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). P. S. apeliacinės instancijos teisme pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-08 sprendimą Nr. (8.4 Mr) ATP-B-2023-01948 gynė adv. V. Poškus (t. 2, b. l. 5–6).

16.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2023-05402 dėl 190,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant P. S., priteisimo.

16.3. Atsižvelgiant į tai, kad adv. V. Poškus ginti P. S. apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas ne Šiaulių apygardos teismo sprendimu, o Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, į kurią teisinės pagalbos kreipėsi pats P. S., sprendimu, kad P. S. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal P. S. gynėjo adv. V. Poškaus apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, sprendžiama, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir neišieškomos iš P. S..

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti P. S., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties.