Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,

dalyvaujant pareiškėjui M. S., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Veličkienei,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dainorai Pultaražinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ir jo atstovė atkreipė dėmesį, kad teisės normoje, numatytoje anksčiau minėtame įstatyme, yra kalbama ne apie bet kokį asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms.

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno apskr. VPK 2014 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 14-IL-20-04511-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2014 m. liepos 4 d. pareiškėjas M. S. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b.l. 17). Kauno apskr. VPK 2014 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 14-IL-20-04511-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsisakymo teisiniu pagrindu nurodydamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, remdamasis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų bei Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre užfiksuotais apie pareiškėją duomenimis ( b.l. 8).

Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2012 m. balandžio 12 d. nutarimas). Taigi tiek, kiek yra būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Ginklų ir šaudmenų apyvartą, jos teisinius pagrindus, subjektus, jų veiklą, susijusią su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas reglamentuoja nuo 2011 m. kovo 1 d. galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio nauja redakcija buvo išdėstyta 2010 m. lapkričio 18 d. priimto Pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje, ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės). Nuo 2011 m. kovo 6 d. galioja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Taisyklių nauja redakcija. Reikalavimus tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimui ir turėjimui nustato 13 straipsnis, o teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus - 17 straipsnis. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Ginčijamame sprendime remiamasi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kuriais nustatyta, jog 2010 m. kovo 17 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nurodyta, jog 2008 m. birželio 21 d. apie 24 val. kolektyvinio sodo Nr. 364 sklype ir namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) V. S., S. Č., N. S., D. S., M. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiems M. A. ir P. J. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus ir tyčinį svetimo turto sugadinimą. Jų veika, tame tarpe ir pareiškėjo M. S., atitiko LR BK 140 str. 1d. ir BK 187 str. 1d. požymius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šie nusikaltimai priskiriami privataus pobūdžio byloms, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nukentėjusiesiems išaiškinant teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ( b.l.l 53-61).

Ginčijamame sprendime taip pat remiamasi Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. liepos 13 d. nutarimu. Juo bei baudžiamosios bylos Nr. 65-1-00926 -09 medžiaga nustatyta, jog M. S., būdamas neblaivus iš keršto 2012-05-26 apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje spardydamas automobilį AUDI A6 Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., išdaužė automobilio galinį stiklą ir galinį dešinės pusės žibintą, t.y. atliko veiksmus, atitinkančius BK 187 str. 1d. (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad minėto pobūdžio nusikalstama veika įstatymo yra priskiriama privataus pobūdžio kaltinimo byloms ( b.l. 51-52).

Sprendime taip pat remiamasi Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, kuriais nustatyta, jog Kauno rajono policijos komisariato 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu M. S. baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ( b.l.30), Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2012 m. birželio 27 d. nutarimu M. S. baustas už nedidelį chuliganizmą dėl to, kad 2012-05-08 apie 0:00 val. (duomenys neskelbtini) gatvės gale, prie Kauno marių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje necenzūriniais žodžiais išplūdo I. V. (b.l.30). Minėtas nutarimas buvo priimtas nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-23-3-12-441, kurio metu nustatyta, jog minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje 2012-05-08 apie 0:00 val. keli asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, užstatė nukentėjusios automobilį, buvo užlipę ant automobilio variklio dangčio ir jį subraižė, t.y. buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti BK 187str. 1d. požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nukentėjusiai su minėtais asmenimis susitaikius ir esant privataus pobūdžio nusikaltimui ( b.l.47-48).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus yra oficialūs Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimti dokumentai, kurie teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojami šioje administracinėje byloje, taip pat nebegali būti kvestionuojamos juose padarytos išvados (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytini tinkamais, pareiškėjo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtinančiais dokumentais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Tokių nuostatų vertinant šio pobūdžio dokumentus laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( pvz., žr. 2014m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014).

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Vertindamas aukščiau išvardintus duomenis, teismas daro išvadą, kad jie leidžia M. S. charakterizuoti kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Teismo nuomone, byloje esanti ūkininkės J. Ž. parengta charakteristika (b.l. 10), jog pareiškėjas yra tvarkingas, pareigingas, atsakingai atliekantis pavestas užduotis, draugiškas, lengvai bendraujantis, neturintis drausminių nuobaudų, nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės pareiškėjui nesuteikimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Kauno apskr. VPK išvada apie M. S. realiai keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra pagrįsta faktiniais ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis apie pareiškėjo įvykdytas nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus.

Policijos įstaiga tinkamai šiuos duomenis kvalifikavo kaip Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą pagrindą atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių teigti, kad policijos įstaiga, nagrinėdama M. S. 2014 m. liepos 4 d. prašymą, atlikdama jo patikrinimą ir rinkdama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių nustatytus duomenis, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, skirtas užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nagrinėjant bylą nenustatyta.

Ginčijamame sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsisakymas išduoti leidimą, išdėstant ikiteisminių ir administracinio teisės pažeidimų duomenis, jame nurodytas jas atitinkantis teisinis pagrindas, t.y. sprendimas yra motyvuotas, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog ginčijamas sprendimas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas. Nenustačius ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų skundas kaip nepagrįstas atmestinas. Netenkinus reikalavimo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą, panaikinimo, nėra pagrindo ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo išduoti leidimą tenkinimui.

Pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1233, Nr. A143-974/2014) ginčas nėra analogiško pobūdžio šiai bylai, todėl jomis remtis kaip precedentais teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.