- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-599-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09999-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- G. B.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. ir jo gynėjos advokatės Renatos Narbutienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo –
G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant G. B. per visą bausmės laikotarpį: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 2) dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į laisvės apribojimo bausmę įskaitytas G. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Iš dalies tenkintas O. B. civilinis ieškinys ir iš G. B. nukentėjusiosios naudai priteistas 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos ir 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas.
G. B. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. B., 2021 m. balandžio 1 d., apie 8.35 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su O. B. metu, be jokios priežasties, vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas O. B. fizinį skausmą, t. y. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
2. Be to, G. B. kaltintas ir tuo, kad neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą (BK 258 straipsnio 2 dalis), o būtent: jis, neturėdamas leidimo įsigyti ginklą, neteisėtai įgijo pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), kuris pagal specialisto išvadą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas prie C kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų, kuriems privalomas leidimas įsigyti ginklą.
Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad G. B. policijos pareigūnams pateiktas šautuvas (duomenys neskelbtini) priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, kuriuos įsigyti, laikyti ir nešiotis leidimas nėra išduodamas, todėl konstatuotina, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis G. B. ir jo gynėja advokatė Renata Narbutienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, pripažįstant, kad nepadaryta nusikalstama veika. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nukentėjusiosios O. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti, prašymo dėl procesinių išlaidų priteisimo už teisines paslaugas netenkinti.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išimtinai rėmėsi tik tais bylos įrodymais, kurie negali būti vertinami kaip be jokių abejonių patvirtinantys nuteistojo kaltę smurtavus prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas O. B. parodymus vertino kaip patikimą įrodymą, nes juos tariamai patvirtino paties spyrio nemačiusi buto virtuvėje buvusi nukentėjusiosios mama, kuri teigia girdėjusi dukros ir žento žodinį konfliktą ir pro virtuvės durų lango stiklą pamačiusi susirietusią dukrą, kuri stūmė nuteistąjį iš buto, po ko dukra jai pasakė, jog G. B. jai spyrė į pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Pasak pirmosios instancijos teismo, nukentėjusiosios parodymus dėl tariamo smurto patvirtino liudytoja – (duomenys neskelbtini) L. T., pas kurią tą pačią dieną apsilankė pilvo skausmu besiskundžianti O. B., kuri liudytojai paaiškino, jog pilvo skausmas kilo nuo tą pačią dieną prieš ją panaudoto smurto, t. y. buvusio vyro spyrio jai į pilvą.
5. Skundžiamame nuosprendyje nevertintos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusioji ir ją palaikanti jos mama galėjo apkalbėti nuteistąjį, taip pat nevertinta, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusioji iš tiesų patyrė fizinį skausmą. Nuteistasis ir nukentėjusioji iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio ilgą laiką konfliktavo, kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini). G. B. teigimu, O. B. jį ne kartą apšmeižė, o nuteistasis rašė pareiškimus prieš nukentėjusiąją dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimų, neteisėto vairavimo, neturint galiojančios Lietuvos Respublikoje specialios teisės vairuoti transporto priemones, skundus (duomenys neskelbtini) institucijai. Be to, G. B. iniciatyva likus pusmečiui iki byloje nagrinėjamo įvykio, buvo atlikti (duomenys neskelbtini) DNR tyrimai, kurie akivaizdžiai supykdė O. B.. Įvertinus šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad labai realu, jog norėdama nuteistajam pakenkti ir atkeršyti, nukentėjusioji jį apkalbėjo, nurodydama, jog prieš ją buvo tariamai smurtauta.
6. Nuteistojo ir gynėjos advokatės įsitikinimu, O. B. mamos B. M., kuri net nematė tariamo spyrio, duoti parodymai yra šališki, palaikantys dukros poziciją, todėl jie negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis O. B. paaiškinimus. Apeliaciniame skunde nurodomi liudytojos B. M. duotų parodymų prieštaravimai vieni kitiems, t. y. duotų parodymų netikslumai, juose esantys prieštaravimai, aiškiai išreikštos liudytojos neigiamos nuostatos nuteistojo atžvilgiu, verčia pagrįstai abejoti, kad B. M. iš viso matė patį įvykį ar jog iš viso toks įvykis buvo.
7. Abejones dėl pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių pagrįstumo sukelia ir tai, kad nukentėjusioji iš karto po žodinio konflikto skambino advokatei pasikonsultuoti, kaip konkrečioje situacijoje elgtis. Iš karto po įvykio O. B. nesikreipė skubios medicininės pagalbos dėl tariamai patirto fizinio skausmo į medikus, išskyrus tai, kad atliko visus formalumus savo galimai patirtam fiziniam skausmui užfiksuoti, turint tikslą pradėti ikiteisminį tyrimą G. B. atžvilgiu, t. y. užsiregistravo pas gydytoją. Šias abejones dar labiau sustiprina O. B. parodymai, kad ji penkias dienas kentė skausmą pilvo apačioje ir vartojo vaistus, nors liudytoja L. T. paaiškino, jog ji nenustatė jokių požymių, kurie patvirtintų nusiskundimus: pilvo srityje nebuvo jokių hematomų, nubrozdinimų, kitų odos pakitimų, nukentėjusiosios nurodytas skausmingumas nebuvo išreikštas, judesiai buvo laisvi, neskausmingi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių liudytojos nurodytų aplinkybių. Kadangi L. T. yra nešališka, todėl jos parodymais netikėti nėra pagrindo, priešingai, jos parodymai yra reikšmingi ir turėjo būti įvertinti ne tik tuo aspektu, ką jai pasakė nukentėjusioji, bet ir vertinant, ar įvykio dieną nukentėjusioji iš tiesų patyrė fizinį smurtą.
8. Pažymėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu santykiai tarp jau ilgą laiką skyriumi gyvenusių sutuoktinių buvo konfliktiniai, įtempti, kiek tai susiję su konkrečiomis byloje išnagrinėtomis aplinkybėmis, reikia atkreipti dėmesį, jog įvykis yra susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, t. y. ypatingai jautrioje asmeninėje žmonių erdvėje, kurioje nešališkų liudytojų nebūna. Tokia situacija negali paneigti esminių garantijų nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui – asmens kaltė turi būti įrodyta neginčijamai objektyvių įrodymu visuma, o ne prielaidomis.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti bei G. B. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta minėta nusikalstama veika. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. B. ir jo gynėjos advokatės Renatos Narbutienės apeliacinis skundas tenkintinas
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.
12. Susipažinus su bylos medžiaga, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, taip pat įvertinus kiekvieną byloje surinktą įrodymą atskirai ir jų visumą bei nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas formaliai įvertino byloje surinktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę konstatavo išimtinai remdamasis nukentėjusiosios, liudytojų B. M. ir L. T. parodymais, medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, kuriuos nepagrįstai pripažino pakankamais, todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta klaidinga išvada, kad nekyla abejonių, jog G. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.
Dėl G. B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
13. G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl to, kad jis, 2021 m. balandžio 1 d., apie 8.35 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su O. B. metu, be jokios priežasties, vieną kartą spyrė pastarajai į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
14. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik tas fizinis asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis – materialioji, todėl nagrinėjant kiekvieną šios kategorijos baudžiamąją bylą teismai privalo nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdyta sveikata ar asmuo trumpam buvo susargdintas.
15. Sprendžiant G. B. kaltės klausimą, būtina nustatyti, ar nuteistasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje spyrė O. B. į pilvo sritį. Baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo pareiga – atidžiai įvertinti visus byloje gautus duomenis, t. y. tiek kaltinančius, tiek teisinančius G. B., bei juos įvertinti kitų baudžiamojo proceso metu gautų duomenų kontekste.
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių nuteistojo ir nukentėjusiosios duotais paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurie išsamiai aprašyti skundžiamo nuosprendžio 3-6 punktuose (2 t., b. l. 130-133), ir juos įvertinusi, daro išvadą, kad jie didžiojoje dalyje sutampa. Sugretinus G. B. ir O. B. duotus paaiškinimus, nustatyta, kad asmenys viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog kaip šeima kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), tarp jų kildavo pastovūs nesutarimai dėl vaikų išlaikymo ir lankymo. G. B. ir O. B. patvirtino, kad byloje nagrinėjamo įvykio išvakarėse (2021 m. kovo 31 d.) nuteistasis atvažiavo į nukentėjusiosios namus, pasiėmė jų sūnų, kuris nakvojo pas nuteistąjį. G. B. sūnų kitos dienos (2021 m. balandžio 1 d.) ryte, po 8 val., parvežė atgal į O. B. namus. Nuteistasis ir nukentėjusioji šių aplinkybių neneigia, kaip ir to, kad kai G. B. parvežė sūnų atgal į namus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas.
17. Tačiau dėl tolimesnės įvykių eigos nukentėjusios ir nuteistojo versijos išsiskyrė iš esmės. Nukentėjusioji O. B. viso proceso metu teigė, kad įvykus žodiniam konfliktui dėl pakabintų ant sienos bendrų vestuvinių nuotraukų, nuteistasis netikėtai, be jokios priežasties, vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po spyrio ji pajuto pilvo skausmą. Skausmai pilvo apačioje tęsėsi apie penkias dienas, dėl ko O. B. penkias dienas naudojo nuskausminamąsias žvakutes. Nukentėjusiosios teigimu, kadangi nuteistasis avėjo batus, todėl smūgis buvo skausmingas. Duodamas parodymus apie įvykių seką prasidėjus žodiniam konfliktui, G. B. parodė, kad O. B. jam pasakė, jog reikia sutaisyti vaikų dviratį, todėl jis išėjo į laiptinę ir pasiėmė vaikų dviratį bei išvažiavo į darbą, nukentėjusiosios nelietė, jai į pilvą nespyrė ir kitokiu būdu prieš ją nesmurtavo.
18. Nukentėjusiosios duotų paaiškinimų teisingumą pirmosios instancijos teismas grindė išimtinai liudytojų B. M. ir L. T. parodymais bei medicininiais dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodyti G. B. kaltinantys duomenys nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankami ir nepašalina visų abejonių, kad teisiamasis iš tiesų padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste akcentuotina, kad liudytojos B. M. ir L. T. pačios nematė įvykusio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, taip pat nuteistojo spyrio nukentėjusiajai į pilvo sritį. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) L. T. nurodė, kad įvykio dieną apžiūrėjo nukentėjusiąją ir O. B. nurodytus nusiskundimus (pilvo skausmą ir jo vietą) užfiksavo medicininiuose dokumentuose, nusiskundimai dokumentuose užfiksuoti iš nukentėjusiosios žodžių. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad apžiūros metu nenustatė jokių odos barjero pakitimų, hematomų ant odos ar nubrozdinimų ant nukentėjusiosios kūno. L. T. taip pat paaiškino, kad įrašas „Pacientės judesiai laisvi, kvėpuoja“ reiškia, jog liečiant pilvą jautru nukentėjusiajai, tačiau tai yra subjektyvus skausmas. Kadangi O. B. skausmingumas nebuvo išreikštas, liudytoja jokio gydymo neskyrė. Apžiūros metu O. B. judesiai buvo laisvi, neskausmingi, todėl nebuvo jokio poreikio tuo metu daryti kitų diagnostinių tyrimų, t. y. buvo rekomenduota tik pilvo echoskopija.
19. Be to, (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad O. B. galvoje, krūtinėje, pilve, nugaroje ir rankose sužalojimų nėra, t. y. nukentėjusiajai po 2021 m. balandžio 1 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 50). Sugretinus šią specialisto išvadą su nukentėjusiosios duotais paaiškinimais, kad po tariamo nuteistojo spyrio į pilvą O. B. pajuto stiprų pilvo skausmą, skausmai pilvo apačioje tęsėsi apie penkias dienas, dėl ko nukentėjusioji penkias dienas naudojo nuskausminamąsias žvakutes, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios duotų paaiškinimų teisingumo ir objektyvumo. O. B. teigia, kad nuteistasis G. B., avėdamas batus, atliko stiprų spyrį į pastarosios pilvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, po stipraus spyrio batu į pilvo sritį, toje vietoje turėjo atsirasti bent menkiausia išorinė žymė (t. y. odos nubrozdinimas, patinimas, kraujosruva, įbrėžimas ar kt.). Kita vertus, išoriniai sužalojimai nenurodyti ne tik minėtoje specialisto išvadoje, tačiau jų nefiksavo ir įvykio dieną O. B. apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) L. T..
20. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galimai patyrusi smurtą ir fizinį skausmą O. B. iš karto kreipėsi ne į gydymo įstaigą ar teisėsaugos instituciją, pranešdama apie padarytą nusikalstamą veiką bei prašydama jai suteikti būtinąją medicininę pagalbą dėl patirto stipraus skausmo bei išsamesnių tyrimų atlikimo, tačiau į advokatę, prašydama patarimo kaip toliau elgtis. Kaip teigia nukentėjusioji, advokatė jai patarė kreiptis į policiją. Be to, į e-policiją O. B. parašė pareiškimą, praėjus beveik devynioms valandoms po įvykusio konflikto su nuteistuoju (1 t., b. l. 26, 31), nors tą galima buvo padaryti nedelsiant po patirto smurto, skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą. Atitinkama nukentėjusios veiksmų eiga sustiprina teisme nepaneigtą nuteistojo versiją, kad pareiškimas į e-policiją galėjo būti nukentėjusiosios kerštas nuteistajam dėl pastarojo skundo policijai dėl nukentėjusiosios veiksmų. Nuteistasis G. B. parodė, kad jis 2021 m. vasario mėnesį (past. – likus dviem mėnesiams iki byloje nagrinėjamo įvykio) buvo parašęs pareiškimą, adresuotą policijai, kuriame nurodė, jog nukentėjusioji vairuoja transporto priemones, neturėdama specialios teisės tai daryti. Nuteistojo nurodytą aplinkybę dėl pareiškimo surašymo ir jo pateikimo policijai patvirtina byloje esantis „Įvykių paieškos“ išrašas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas pranešimas dėl galimai O. B. daromų teisės pažeidimų (1 t., b. l. 33-34). Be to, pabrėžtina, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko skyrybų procesas, kurio vienas iš esminių klausimų – G. B. bendravimo su vaikais nustatymas, todėl bylos medžiaga nėra paneigta ir buvusio sutuoktinio galimo apkalbėjimo versija.
21. Taip pat akcentuotina, kad nukentėjusioji parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu bute buvo ir jos mama – liudytoja B. M., kuri nors paties smūgio nematė, tačiau girdėjo žodinį konfliktą bei išėjus nuteistajam pamatė už pilvo susiėmusią nukentėjusiąją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios liudytojos parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi B. M. yra suinteresuoto bylos baigtimi proceso dalyvio artimoji giminaitė. Be to, nors pareiškime e-policijai nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu bute buvo ir B. M., tačiau šios aplinkybės O. B. nenurodė atvykusiems policijos pareigūnams (pokalbis tarp policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios užfiksuotas vaizdo įrašuose, kurie saugomi bylos 1-ojo tomo gale, be to, juose užfiksuoti duomenys išsamiai aprašyti 2021 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 18-20)); taip pat nenurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39, 46). Priešingai, 2021 m. balandžio 1 d. apklausos protokole užfiksuota, kad O. B. teigia, jog įvykį matė būtent jos ir nuteistojo (duomenys neskelbtini) sūnus, tačiau apie įvykio metu bute buvusią B. M. nukentėjusioji neužsiminė. Be to, O. B. nenurodė B. M. kaip įvykusio konflikto liudytojos ir 2021 m. balandžio 1 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 1). Dėl to, kyla abejonių, ar ši liudytoja įvykio metu apskritai buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini).
22. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad joje nėra objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad teisiamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, esminės abejonės dėl veikos fakto nėra pašalintos, o jų pašalinimo galimybės išnaudotos, dėl to pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendis naikintinas, o G. B. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, abejones vertinant teisiamojo naudai (in dubio pro reo).
23. Teisėjų kolegijai nustačius, kad byloje neįrodyta G. B. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, priimamas ir kitas procesinis sprendimas – panaikintina nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio bei proceso išlaidų priteisimo.
24. Nukentėjusioji O. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš G. B. (1 t., b. l. 197-200). BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kadangi nagrinėjamu atveju priimamas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius G. B. kaltės, todėl O. B. 2021 m. rugsėjo 1 d. civilinis ieškinys atmestinas. Taip pat atmestinas O. B. prašymas jos naudai iš G. B. priteisti patirtas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo G. B. (G. B.) ir jo gynėjos advokatės Renatos Narbutienės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį –
G. B. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas O. B. civilinis ieškinys ir iš G. B. nukentėjusiosios naudai priteistas 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos ir 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą –
atmesti O. B. pareikštą 2021 m. rugsėjo 1 d. civilinį ieškinį bei netenkinti prašymo atlyginti turėtas proceso išlaidas už teisinių paslaugų suteikimą.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.