Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-69-389/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-08-31Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-06Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
II-69-389/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01398-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
E. Š.
Kategorijos
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. II-69-389/2016
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01398-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.; 3.10.;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 31 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Gražinai Kazilionienei,sekretoriaujant Elonai Klemkienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą–Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau - Panevėžio AVPK KPT) atstovui Einiui Kudžmai,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Š.,jo atstovui advokato padėjėjui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Panevėžio AVPK KPT 2016-06-02 nutarimo Nr. 50N-62364958-16 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVPK KPT 2016-06-02 nutarimu Nr. 50N-62364958-16 (toliau - nutarimas) nubaudė E. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– LR ATPK) 124² str. 2 d. ir paskyrė jam nuobaudą–400 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

E. Š. 2016-05-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-60815969-16 ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis, 2016-04-08, apie 22.30 val., Panevėžyje, Klaipėdos g., ties namu Nr. 143A, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai keturis kartus tyčia apsuko automobilį šoniniu slydimu apie savo ašį, t. y. vairavo automobilį chuliganiškai, aiškiai išreikšdamas teisės aktų negerbimą, savo iškėlimą (vertinimą) labiau už kitus, sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų (automobilyje važiavo dar 2 keleiviai) saugumui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 2 d.

Šalies argumentai

Skunde E. Š. ginčija nutarimą bei nurodo, kad pagal LR ATPK 124² str. 2 d. jis buvo nubaustas nepagrįstai, o jame išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. E. Š. nurodo, kad 2016-04-08, apie 22.30 val., apsisukinėjant automobilių stovėjimo aikštelėje, esant slidžiai kelio dangai, per stipriai spustelėjo akseleratoriaus pedalą, todėl jo automobilį užmetė, jo galas pradėjo slysti dėl to, jog automobilį varantieji ratai yra galiniai ir jie praslydo. Išlyginęs automobilį, sustojo ir išlipo pažiūrėti, ar nieko blogo nenutiko. Kitų asmenų aikštelėje nebuvo, todėl niekam jokio pavojaus nesukėlė, prieš nieką pasipuikuoti nenorėjo. Taip pat nesukėlė jokio pavojaus ir automobilyje važiavusiems keleiviams. Tyčia pažeisti KET tikslo neturėjo ir to nesiekė, taip pat nesiekė paniekinti aplinkinius ar kitaip sutrikdyti jų rimtį, nes aplink jokių asmenų nebuvo. Niekam jokios žalos nepadarė. Nagrinėjamu atveju nėra neginčytinų įrodymų, kad padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Mano, kad jo veiksmuose nėra įrodyta subjektyvioji pusė. Byloje nėra nė vieno asmens, kuris būtų pareiškęs, kad toks jo vairavimas sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes, ką nors išgąsdino, sukėlė kam nors pavojų gyvybei ar sveikatai. Nėra nei vieno vairuotojo, kuris būtų pareiškęs, kad jo manevravimas būtų privertęs staiga keisti važiavimo kryptį ar, jog kitaip būtų trukdęs kitiems eismo dalyviams. Taip pat nėra nustatyta, kad kam nors būtų padaryta žala. Be to, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra tinkamai nurodyta pažeidimo esmė bei nurodytas atsakomybę už pažeidimą nustatantis aktas, t. y. nėra tinkamai suformuluota kaltinimo teisinė kvalifikacija, kadangi nurodytas tik bendro pobūdžio KET 9 punkte numatytas reikalavimų pažeidimas, bet nenurodyti konkretūs KET specialiosios dalies pažeidimai, o jokio KET punkto iš specialiosios dalies nepažeidė. Remdamasis skunde išdėstytais argumentais, E. Š. prašo panaikinti Panevėžio AVPK KPT 2016-06-02 nutarimą Nr. 50N-62364958-16 ir bylą nutraukti.

E. Š. taip pat skundžia policijos pareigūnų veiksmus dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo. Skunde E. Š. nurodė, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą jo atžvilgiu, buvo pritaikyta administracinio teisės pažeidimo bylos užtikrinimo priemonė, numatyta LR ATPK 269 str. 4 d.–vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Yra tolimųjų reisų vairuotojas, sunkvežimį vairuoja užsienio valstybėse. Laikinas vairuotojo pažymėjimas užsienio valstybėse negalioja. Dėl šių priežasčių nebegali dirbti savo tiesioginio darbo. Šiuo atveju tik formaliai taikant teisės normą, būtų pažeisti bendrieji teisės principai, taip pat LR Konstitucijos 31 str. numatyta nekaltumo prezumpcija, o jo atžvilgiu nuobauda – teisės vairuoti atėmimas būtų pritaikyta, nepripažinus jo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, E. Š. prašo jo atžvilgiu pritaikytą vairuotojo pažymėjimo paėmimą panaikinti ir įpareigoti Panevėžio AVPK KPT grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą iki bus išnagrinėtas skundas.

Teismo posėdyje E. Š. palaiko skundą, prašo skundą patenkinti, papildomai paaiškino, jog įvažiavo į teritoriją, ketindamas apsisukti, buvo šlapia danga, riedėdamas pradėjo apsisukinėti, apsisukdamas paspaudė akseleratoriaus pedalą, galingas automobilis, galiniai varomi ratai ir užmetė, važiuodamas 20 kilometrų per valandą greičiu, netyčia apsisuko 4 kartus. Neturi patirties dėl tokių dalykų, pirmą kartą tokia situacija įvyko, tiesiog bandė išvairuoti automobilį, gal taip ir gavosi, kad apsisuko apie savo ašį. Toje vietoje, kur užmetė automobilį, kitų transporto priemonių ar žmonių nebuvo, aikštelė buvo visiškai tuščia. Net nesitikėjo, kad automobilį ten realiai gali užmesti. Apvažinėjo visą prekybos centrą „Babilonas II“, ten vietos apsisukti nebuvo. Nuvažiavo ten kur didelė teritorija ir apsisuko. Toje trajektorijoje, kuria važiavo, tikrai negalima apsisukti, nes pradžioje ir automobiliai stovi, ir eismas buvo. Todėl įsuko į kitą teritoriją, kur nebuvo eismo ir transporto priemonių. Labai greitai viskas įvyko, neskaičiavo kiek kartų apsisuko, bandė išvairuoti, kai automobilis užsimetė. Žmonės jokie nenukentėjo, jokių automobilių toje aikštelėje nebuvo. Niekas pretenzijų nepareiškė, kad kažkas būtų nukentėjęs. Buvo dar ir sustojęs po to, kai užmetė, apžiūrėjo ar viskas gerai, ar niekas nenukentėjo. Išlipus iš automobilio, niekas jokių pretenzijų nereiškė. Buvo išlipęs kartu su savo pusbroliu. Paskui išvažiavo iš tos aikštelės. Su juo buvo du keleiviai. Niekas nenukentėjo, niekam nesutrukdė, nei jokio transporto nebuvo, nei žmonėms. Prašo teismo grąžinti teises, nes dirba (duomenys neskelbtini), būna komandiruotėse, važinėja po Vakarų Europą. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo bei pragyvenimo šaltinio. Baudas visas yra sumokėjęs.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinėje byloje priėmusi institucija nurodo, kad su E. Š. skunde nurodytais motyvais nesutinka. 2016-06-02 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Su E. Š. reikalavimu dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo nesutinka. LR ATPK 269 str. 4 d. yra išsamiai reglamentuoti institucijos veiksmai, kurie turi būti atlikti, vykdant paskirtą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą. Įstatyme nėra numatyta galimybė grąžinti prie bylos pridėtą vairuotojo pažymėjimą iki įsiteisės nutarimas, kuriuo asmeniui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tokiu atveju išrašomas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kas E. Š. byloje ir buvo padaryta, todėl šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo grąžinti E. Š. vairuotojo pažymėjimą.

Panevėžio AVPK KPT atstovas skundo nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir nurodo, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad E. Š. visiškai pagrįstai buvo nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 2 d. Prašo teismo nutarimą palikti galioti ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

LR ATPK 124² str. 2 d. nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo nutartis ATP-437-195/2012).

Įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėjant skundą teisme, išklausius pareiškėjo E. Š. paaiškinimus bei Panevėžio AVPK KPT atstovo paaiškinimą, peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, teismas daro išvadą, jog E. Š. veika pagal LR ATPK 124² str. 2 d. buvo kvalifikuota teisingai ir jis visiškai pagrįstai buvo nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo, t.y., kad protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai keturis kartus tyčia apsuko automobilį šoniniu slydimu apie savo ašį, t. y. vairavo automobilį chuliganiškai, aiškiai išreikšdamas teisės aktų negerbimą, savo iškėlimą (vertinimą) labiau už kitus, sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų (automobilyje važiavo dar 2 keleiviai) saugumui, tokiu būdu jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimą.

E. Š. kaltę, padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina rašytinė bylos medžiaga, vaizdo įrašas bei paties E. Š. parodymai. 2016-04-13 prekybos centro „Babilonas“ Saugos poskyrio vadovas D. M. elektroniniu paštu Panevėžio AVPK KPT persiuntė vaizdo įrašą dėl 2016-04-08, apie 22.30 val., prie minėto prekybos centro užfiksuotą automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neleistiną vairavimą. SIA „Unicredit Leasing“ 2016-04-25 Nr. R/16-126 Panevėžio AVPK KPT pranešė, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas pagal lizingo sutartį yra E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad tamsiu paros metu į mažiau apšviestą prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės dalį lėtai įvažiuoja universalo tipo lengvasis automobilis ir, padidinęs greitį, darydamas posūkį į kairę, du kartus apsisuka aplink savo ašį, po to, pakeitęs važiavimo kryptį į dešinę, apsisuka dar ne mažiau kaip vieną kartą aplink savo ašį. Automobilio sukimosi metu aplink jį rūksta dūmai. Automobilio manevravimą filmavimo kameros laikmatis fiksuoja 2016-04-08, nuo 22.29.04 val. iki maždaug 22.29.30 val. Taip sukiodamasis, automobilis apvažiuoja pakankami plačią aikštelės teritoriją. Po apsisukimų aplink savo ašį, automobilis, sulėtinęs greitį, privažiavo arčiau prekybos centro pastato į aikštelės pakraštį ir filmavimo kamera užfiksavo automobilio markę „BMW“ bei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į iš vaizdo įrašo matomą automobilio manevrų pobūdį bei jų intensyvumą (prieš darydamas pirmą apsisukimą aplink savo ašį, padidino greitį, manevravimo metu keitė apsisukimų kryptį – du apsisukimai atlikti į kairę pusę, o ne mažiau kaip vienas – į dešinę, manevravimo metu aplink automobilį susidarė dūmų užsklanda – greičiausiai nuo intensyvios automobilio padangų trinties į aikštelės grindinį), teismui neatrodo įtikinami E. Š. parodymai, kad į aikštelę įvažiavo, tik norėdamas apsisukti, o aplink savo ašį apsisuko 4 kartus netyčia, paspaudęs akseleratoriaus pedalą ir dėl patirties stokos, neįvertinęs automobilio galingumo. Vertinant E. Š. parodymų patikimumą, svarbu paminėti, kad E. Š., 2016-05-17 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog aikštelė buvo didelė, todėl manė, kad esant daug laisvo ploto, galės šiek tiek pasimokyti išvaldyti savo automobilį. Nors E. Š. tiek skunde, tiek teisme neigė, kad manevrus automobiliu atliko tyčia, iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, tačiau teismo nuomone, tokia pareiškėjo pateikta įvykio versija yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Nors E. Š. skunde bei teisme nurodė, kad jam automobiliu manevruojant, aikštelė buvo visiškai tuščia – nei žmonių, prieš kuriuos galėtų pasipuikuoti, nei kitų transporto priemonių, kurioms būtų galėjęs kelti pavojų, nebuvo, tačiau vaizdo įrašas liudija priešingai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėjant aplink savo ašį, tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės apšviestame pakraštyje, prie prekybos centro pastato stovi du lengvieji automobiliai, kurie, E. Š. nesuvaldžius vairuojamo automobilio ar atsiradus kokioms nors automobilio techninėms kliūtims, galėjo būti apgadinti. Panašiu atveju galėjo nukentėti ir E. Š. automobilyje sėdėję du keleiviai, nors E. Š. nurodė, kad automobilyje važiavusiems keleiviams nesukėlė jokio pavojaus. Nors iš filmuotos medžiagos aikštelės, kurioje E. Š. apsisukinėjo automobiliu, teritorijoje nematyti žmonių, tačiau vaizdo įrašo 22.29.21 val. fiksuotu momentu matyti už šalia aikštelės esančios žalios juostos stovintis lengvasis automobilis, šalia kurio vairuotojo durelių aiškiai matyti stovintis vyriško silueto asmuo, pasisukęs korpusu į aikštelę. Be to, vaizdo įrašo 22.29.29 val. fiksuotu momentu matyti šalia aikštelės už žalios juostos einantis ar važiuojantis dviračiu asmuo. Taigi byloje esanti filmuota medžiaga paneigia E. Š. teiginius dėl to, kad jo veiksmai negalėjo nieko išgąsdinti, sukelti pašalinių asmenų pasipiktinimo ar sukelti kam nors pavojaus. Atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad, kaip pats teisme nurodė pareiškėjas, jam dar trūksta vairavimo patirties, akivaizdu, kad taip vairuodamas, E. Š. kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę savo ir kitų žmonių, turto ir eismo saugumui. Be to, pareiškėjo vairavimo patirties stoka jo aptartų veiksmų kontekste šiuo atveju rodo didesnį ir jo atliktų veiksmų pavojingumą.

E. Š. veiksmai automobilių stovėjimo aikštelėje, stebint pašaliniams asmenims, automobilyje sėdint dviems keleiviams ir aikštelėje esant kitų automobilių, niekaip negali būti traktuojami kaip neatsargus manevravimas, siekiant apsisukti laisvesnėje nuo transporto vietoje. Priešingai, aptartos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų, specialiai sąmoningai, pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. tokie pareiškėjo veiksmai niekaip negali būti suderinami su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Toks pareiškėjo vairavimo būdas negali būti vertinamas kitaip kaip chuliganiškas. Neabejotina, jog E. Š., šitaip manevruodamas automobiliu, suvokė, kad demonstruoja nepagarbą visuomenei, chuliganiškai pažeidžia KET, kelia pavojų eismo saugumui, ir taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl darytina išvada, kad jis administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą patrauktas pagrįstai.

Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, kad jam suformuotas kaltinimas yra neaiškus. Kaip matyti iš E. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės aprašytos išsamiai ir aiškiai, nurodyti visi jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties požymiai, įskaitant ir KET punktą, kurį jis pažeidė (KET 9 p.). Be to, pareiškėjas su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino, jį pasirašė, nei protokole, nei savo rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad jis nesupranta jam suformuluoto kaltinimo. Iš policijos pareigūno Einio Kudžmos 2016-05-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad jis E. Š. išaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nurodytas LR ATPK 272 str. Todėl nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas nesuprato, dėl kokių savo veiksmų jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

LR ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, o jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (LR ATPK 30² str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda E. Š. paskirta objektyviai ir visapusiškai, įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skiriant pareiškėjui administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (iš baustumo pažymos matyti, kad pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas už itin šiurkščius KET pažeidimus – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, bei transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta), taip pat į tai, kad nenustatyta E. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į E. Š. skunde nurodytas aplinkybes, jog jam teisė vairuoti reikalinga atlikti darbines funkcijas, kadangi jis yra vairuotojas-ekspeditorius, ir kad netekęs teisės vairuoti, neteks ir darbo-pajamų šaltinio, kurios nėra naujos ir pareiškėjui buvo žinomos dar iki jo šiurkštaus teisės pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad jam skirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – mažesnio nei vidutinio – 400 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės–teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam sankcijoje numatytam laikotarpiui–18 mėnesių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, dėl kurių kilimo šiuo atveju yra kaltas ne kas kitas, o būtent pats pareiškėjas. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad švelninti E. Š. paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir remiantis byloje surinktais įrodymais, konstatuotina, kad E. Š. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2 d., sudėtis, jo veika buvo kvalifikuota tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašyti teisingai, todėl administracinėn atsakomybėn E. Š. buvo patrauktas visiškai pagrįstai. Dėl visų aukščiau išdėstytų teismo argumentų nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ar nutarimą pakeisti, todėl E. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

LR ATPK 296 str. 4 d. numatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. Iš E. Š. 2016-05-17 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 50P-60815969-16 matyti, kad iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Atsižvelgiant į E. Š. padaryto pažeidimo kvalifikaciją bei už jo padarymą, numatytos sankcijos pobūdį, policijos pareigūnas iš E. Š. paėmė vairuotojo pažymėjimą ir išdavė laikiną leidimą vairuoti, vykdydamas imperatyvią minėtos įstatymo normos nustatytą tvarką. Transporto priemonės registracijos dokumentų paėmimas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, kadangi E. Š. pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o juridiniam asmeniui – SIA „UniCredit Leasing“ priklausančią transporto priemonę. E. Š. skunde nurodė, kad, paėmus iš jo vairuotojo pažymėjimą, anksčiau laiko jo atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas pažymi, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, padarius KET pažeidimą, už kurį sankcijoje numatytas teisės vairuoti atėmimas, yra teisėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos bei būsimos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos užtikrinimo priemonė, o ne administracinė nuobauda, kadangi vietoj vairuotojo pažymėjimo išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones suteikia galimybes šia teise naudotis be jokių suvaržymų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę yra kitokios formos negu kitose valstybėse pripažįstamas teisės vairuoti transporto priemonę pažymėjimas, jis galioja tik laikinai, su šiuo pažymėjimu asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę tik Lietuvoje. LR ATPK 269 str. 4 d. nuostata reguliuojami ne administracinės nuobaudos skyrimo už padarytą teisės pažeidimą santykiai, bet santykiai, kurie atsiranda užtikrinant paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymą. Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones yra speciali teisė, kuri negali būti Konstitucijos garantuojama visiems asmenims, nes yra nustatyti specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys šią teisę įgyti bei turėti. Taip pat yra numatyta speciali šios teisės suvaržymo bei atėmimo tvarka. Tai, kad laikino vairuotojo pažymėjimo turėjimas pareiškėjui apsunkina galimybes dirbti konkretų darbą, t. y. pats pareiškėjas, eidamas vairuotojo–ekspeditoriaus pareigas, negali vairuoti automobilio, važiuodamas į užsienį, nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą vietoje laikino vairuotojo pažymėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 str., teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio AVPK KPT kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado R. B. 2016-06-02 nutarimą Nr. 50N-62364958-16 ir E. Š. skundo netenkinti.

E. Š. prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Gražina Kazilionienė