- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- ATP-458-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01398-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jo skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau –Institucija) 2016 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2016-06-02 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - nutarimas) nubaudė E. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 124² str. 2 d. ir paskyrė jam nuobaudą – 400 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-05-17 E. Š. surašytas už tai, kad jis 2016-04-08, apie 22.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai keturis kartus tyčia apsuko automobilį šoniniu slydimu apie savo ašį, t. y. vairavo automobilį chuliganiškai, aiškiai išreikšdamas teisės aktų negerbimą, savęs iškėlimą (vertinimą) labiau už kitus, sukeldamas pavojų eismo bei savo ir kitų asmenų (automobilyje važiavo dar 2 keleiviai) saugumui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-08-31 nutartimi E. Š. skundo dėl Institucijos 2016-05-17 nutarimo netenkino bei skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutartį ir priimti naują nutarimą, administracinės teisenos bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties, o jei aukštesnės instancijos teismas mano, kad jo veiksmuose yra ATPK 124² str. 2 d. numatytos veikos požymiai, tokiu atveju prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neatimti. Pažeidėjas skunde teigia, jog asmuo pagal ATPK 124² str. 2 d. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tokiu atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, kurių E. Š. nuomone jo veiksmuose tikrai nebuvo, ir padarytas bent vienas KET pažeidimas. Pažeidėjas skunde cituoja teismų praktika ir vadovaujantis ja nurodo, jog KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, ar jų turto saugumui ir aplinkai yra tik bendrojo pobūdžio, tai reiškia jog jo veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t.y. nurodyti konkretų KET specialiosios dalies normos pažeidimą, ko pasak Pažeidėjo, pareigūnai jam surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą nepadarė. Taip pat E. Š. aiškindamas chuliganiško vairavimo sąvoka bei požymius teigia, jog jo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės būtinos norint inkriminuoti administracinį teisės pažeidimą. Skunde nurodoma, jog nėra įrodyta, jog jis t.y. Pažeidėjas tyčia siekė padaryti KET pažeidimą, tam kad parodytų nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdytų jų rimtį. Taip pat E. Š. pažymi, jog byloje nėra nė vieno asmens, kuris būtų pareiškęs, kad toks jo vairavimas sukėlė kokias neigiamas pasekmes, ką nors išgąsdino. Taip pat, Pažeidėjas tikina, jog nėra nei vieno vairuotojo, kuris būtų pareiškęs, kad dėl jo manevro būtų buvęs priverstas staiga keisti važiavimo kryptį ar, kad kitaip būtų trukdęs kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismą priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo teismų praktika. Be to, E. Š. nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais ir pateikia savo išvadą, jog vien tik automobilio apsukimo apie savo ašį nesukeliant pavojaus kitiems negalima laikyti chuliganišku vairavimu. Juolab, kaip nurodo, Pažeidėjas, įvykio vieta buvo tuščia automobilių stovėjimo aikštelė, eismas ten nebevyko, arti stovinčių automobilių bei pėsčiųjų nebuvo, o teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad tolumoje matyti praeinantis ar dviračiu pravažiuojantis asmuo Pažeidėjui pasirodė nelogiškas, kadangi, pasak E. Š., atstumas iki jo vairuojamo automobilio buvo pakankamai didelis ir jokio pavojaus tariamam asmeniui nebuvo. Skunde taip pat yra nurodoma, jog Pažeidėjo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, kuris yra pagrindinis ir vienintelis pastarojo ir jo šeimos ( sugyventinės bei naujagimio vaiko) pragyvenimo šaltinis. Dėl šios priežasties E. Š. aukštesnės instancijos teismo prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. jei teismas nuspręstų, jog jo veiksmuose buvo visi ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas V. Mačėnas nurodo nesutinkantis su E. Š. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu. Mano, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde E. Š. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pažeidimo padarymo, nurodo, kad jo veiksmuose nėra inkriminuoto pažeidimo sudėties, tai yra, nesutinka, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški. Pažeidėjas teigia, kad asmuo pagal ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ne tik kai yra nustatytos chuliganiškos paskaitos, bet ir kai yra padarytas bent vienas KET pažeidimas, o šiuo atveju, pasak Pažeidėją administracinio teisės pažeidimo protokole to nurodyta nebuvo.
Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog E. Š. kaltė įrodyta, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijimą nutartį, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Pažeidėjas teigia, jog vien tik automobilio apsukimą apie savo ašį nesukeliant pavojaus kitiems negalima laikyti chuliganišku vairavimu, kadangi jis neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, neturėjo chuliganiškų paskatų tai daryti, o incidento metu ar po jo niekas nepareiškė jam jokių pretenzijų bei niekas nenukentėjo. Teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog vadovaujantis teismų praktika pagal ATPK 124²str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Šioje nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėtais įrodymais nustatė, kad E. Š. tyčia ir keletą kartų atliko automobilio apsisukimo apie savo ašį manevrą automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, kurioje tuo metu stovėjo keli automobiliai. Toks manevravimas vietoje, kurioje sustatyti ir kiti automobiliai, remiantis teismų praktika yra laikomas pavojingu dėl vairavimo būdo, o tokio vairavimo pavojingumą dar labiau padidina aplinkybė, jog E. Š. vairuojamame automobilyje be jo buvo dar keli keleiviai. Chuliganišką vairavimą apibūdina tai, jog Pažeidėjas apsuko automobilį apie savo ašį ne dėl eismo būtinumo, o, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, dėl chuliganiškų paskatų, t.y. nepaisydamas kompetetingų valstybės institucijų nustatytame teisiniame reguliavime įtvirtintų normų, jog eismo dalyviai keliuose ir kitose eismui skirtose vietose turi vadovautis eismo saugumo, atsargumo, pagarbos kitiems eismo dalyviams bei aplinkai principais. Byloje nustatytos objektyvios Pažeidėjo veikimo aplinkybės atskleidžia, kad minimas pastarojo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, dėmesingo, atidaus vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog E. Š. veiką kvalifikuodamas pagal ATPK 124² str. 2 d. pirmosios instancijos teismas įstatymą pritaikė tinkamai.
Teismas pažymi, jog Pažeidėjo teiginys, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pirmos instancijos nutarime, kuriuo jis nubaustas, nėra tiksliai nurodyti KET pažeidimai, kuriuos jis padarė, yra nepagrįstas. Priešingai, tiek apylinkės teismo nutarime, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole konkrečiai nurodyta, kurių KET reikalavimų Pažeidėjas nesilaikė (KET 9 p. reikalavimų). Remiantis teismų praktika ir preziumuojant, jog KET 9 p. ne tik įtvirtina kelių eismo dalyvių bendro pobūdžio taisykles, kurių pastariesiems privalu laikytis, tačiau ir yra betarpiškai susietas su ATPK 124² str. 2 d., aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje konkrečioje situacijoje papildomai nenurodyta KET specialioji norma nešalina Pažeidėjo administracinės atsakomybės, dėl ko būtų pagrindas nutraukti administracinės bylos teiseną jo atžvilgiu.
Alternatyviu prašymu Pažeidėjas skundą nagrinėjančio teismo prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos specialiosios teisės atėmimo. Teismas pažymi, jog taikant ATPK 30¹ str. nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių apie išskirtines aplinkybes. Šiuo atveju, tokių aplinkybių teismas nenustatė. Nors Pažeidėjas pateikė šeimos pagausėjimą patvirtinančius dokumentus (67 b. l.) bei pasisakė, jog automobilio vairavimas yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, tačiau tokios aplinkybės išskirtinėmis nelaikytinos. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Pažeidėjo skunde nurodytos, jo manymu, išskirtinės aplinkybės tokiomis nelaikytinos, o skundo argumentai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismo išvados motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai, Pažeidėjui skirta nuobauda nėra per griežta ar kitaip neteisinga, todėl keisti šią nutartį skunde nurodomais argumentais bei taikyti ATPK 30¹ str. pakankamo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.