Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad E. augant, didėja jos poreikiai, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas išlaikymas vaikui didintinas, atsižvelgiant į nepilnametės poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Tarnybos darbuotoja apsilankė ieškovės, atsakovo bei vaiko gyvenamosiose vietose ir surašė (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nepilnametė E. A., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama V. T. gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga. Mergaitė turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. E. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 7-oje klasėje. Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus mergaitę, ji sakė, kad jos tėvai yra išsiskyrę, anksčiau su tėčiu susitikdavo dažniau, tačiau pastaruoju metu beveik nesusitinka. E. teigimu, tėtis elgiasi netinkamai ir nepagarbiai tiek su ja, tiek ir su aplinkiniais - spjauna ant svetimų mašinų, aprėkia padavėjas, šaukia ir rėkia ant aplinkinių žmonių, tyčiojasi iš jos, jos aprangos, iš paaugliškų spuogų. Pasak mergaitės, ji ne kartą yra sakiusi tėčiui, jog jis elgiasi netinkamai ir nepagarbiai su aplinkiniais, tačiau jis nepripažindavo savo kaltės ir neigdavo elgiantis blogai. E. nurodė, jog nenori su tėčiu bendrauti, nes nėra apie ką su juo kalbėti ir jai būna gėda. Pasak nepilnametės, su tėčiu kartu vaikštant po parduotuves, jis sau nusiperka rūbų, o jai ne, nes jie būna per brangūs, per šv. Kalėdas tėtis yra padovanojęs planšetę, gimtadienio proga šuniuką, tačiau jį teko parduoti, nes niekas nepriėmė su augintiniu į nuomojamą būstą. Mergaitė sakė, jog su tėčiu lankydavosi picerijose, kavinėse, važiuodavo pas pusseseres, tėtis duodavo jai 10-20 Eur. V. T. dirba (duomenys neskelbtini) biuro vadove. Motinos teigimu, dukra turi problemų su skydliauke, todėl yra daromi įvairūs tyrimai. Sveikatos priežiūra atliekama Antakalnio poliklinikoje. V. T. nurodė, jog su A. A. skyriumi gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., vaiko tėvas teikia 280 Eur/mėn. išlaikymą dukrai, papildomai neprisideda. Pasak ieškovės, atsakovas dukra nesidomi, daro jai psichologinį spaudimą, E. su tėvu bendrauti nenori, nes jis ją žemina, kaltina, jog nepaskambina, nebendrauja, tyčiojasi iš aprangos. V. T. teigimu, ji niekada neprieštaravo ir neprieštaraus tėvo bendravimui su vaiku, tačiau dukra jau didelė, tad pati gali nuspręsti, kaip ir kada susitikti su tėvu. A. A. gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais bei namų apyvokos daiktais. Atsakovas nurodė, kad dirba ūkyje direktoriumi, gyvena iš santaupų. Pasak A. A., jis visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad nuo gyvenimo skyriumi su ieškove, dukrai teikė išlaikymą, yra nupirkęs E. mobilų telefoną, kompiuterį, dviratį, apmoka kaupiamąjį draudimą (apie 80 Eur/mėn.), telefono ir mobilaus interneto sąskaitas, prieš 2019 m. mokslo metus apipirko dukrą į mokyklą, susitikimo metu duoda vaikui grynų pinigų, perka daiktus pagal poreikį, teikia 300 Eur/mėn. išlaikymą vaikui. Atsakovas sakė, jog dukrai nupirkus rūbų, vaikas nudžiunga, tačiau per kitą susitikimą viską grąžina, nes ieškovei rūbai nepatiko. A. A. teigimu, V. T. labai nuteikinėja vaiką prieš jį, neleidžia dukrai bendrauti su jo giminaičiais, neatsiliepia į skambučius, nebendradarbiauja, neteikia informacijos apie vaiko ugdymą ir būrelius, kontroliuoja dukros bendravimą su juo, nuteikinėja ir neigiamai kalba apie jį. Pasak atsakovo, kai su E. lieka vieni, ji atsigauna, tampa labiau bendraujanti, atsipalaiduoja, jie kartu pramogauja, svečiuojasi pas gimines, važiuoja į piceriją, kavines, lankosi nuotykių parke Uno parkas, eina į kiną, santykiai su dukra yra geri.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Nustatyta, kad ieškovė V. T. ir atsakovas A. A. yra nepilnamečio vaiko E. A., gimusios (duomenys neskelbtini) d., tėvai. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas po 800 Lt (231,70 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina V. T. a.k. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį padidinant atsakovo A. A. nepilnametei dukrai E. A. teikiamą išlaikymą iki 600 Eur mėnesinių periodinių išmokų, mokant išlaikymą iki dukros pilnametystės iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės V. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankas. Prašymą padidinti priteistą šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą, ieškovė grindžia pasikeitusia Lietuvos ekonomine padėtimi ir iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, kadangi po sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui praėjo daugiau nei 8 metai. Dukros poreikiams tenkinti ieškovė per mėnesį išleidžia apie 1 200,00 Eur. Tuo tarpu indeksavus 2012-03-27 priteistą sumą atsakovas šiuo metu dukrai teikia tik 272,00 Eur išlaikymą. 5 metų vaiko poreikiai yra žymiai mažesni, negu 13 metų vaiko. Dukros būtiniesiems poreikiams per mėnesį ieškovė išlaidžia: už buto nuomą - 275 Eur, už komunalinius mokesčius - apie 33 Eur, už maistą ir kitas būtinąsias prekes - 250 Eur, už drabužius - 50 Eur, dukros sveikatai (vaistams, stomatologo paslaugoms, kirpyklai) - apie 25 Eur, kurui, automobilio eksploatacijai, draudimui, plovyklai - 89 Eur, metiniams dukros pirkiniams - apie 60 Eur, ryšio priemonėms - 25 Eur, dukros laisvalaikiui, pramogoms, kultūros renginiams, kišenpinigiams, gimtadieniams ir kitoms šventėms - apie 75 Eur; atostogoms (ieškovė su dukra per metus keliauja bent 2 kartus) - 60 Eur. Siekiant pagerinti dukros mokomųjų dalykų rezultatus, dukra lanko užsienio kalbų (anglų k., prancūzų k.) korepetitoriaus pamokas ir kitus mokomuosius dalykus pagal poreikį. Korepetitorių paslaugoms ieškovė kas mėnesį išleidžia bent po 150 Eur. Atsižvelgdama į dukros gebėjimus ir norus ieškovė dukrą leidžia į sporto ir šokių būrelius. Jų lankymas kas mėnesį kainuoja 60 Eur. Taigi, ieškovės būtinosios išlaidos dukros išlaikymui kas mėnesį sudaro net 1200 Eur, kai tuo tarpu šiuo metu atsakovas neskiria net trečdalio šios sumos. Atsakovas A. A. atsiliepime su pareikšto ieškinio reikalavimu padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nesutiko, nurodė, kad ieškovės prašymas priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai padidinti iki 600 Eur per mėnesį yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, jog yra ūkininkas ir užsiima žemės ūkio produkcijos auginimu. Atsakovas kitų darbo santykių neturi. Dėl ūkininkavimo sezoniškumo atsakovas neturi stabilių pajamų, kadangi jos visiškai priklausomos nuo oro sąlygų ir būsimo derliaus. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovo grynasis pelnas sudarė: 2 270 Eur, tai reiškia per mėnesį atsakovo pajamos tesudarė 378 Eur. Atsakovas pripažįsta, kad dukra auga, jos poreikiai didėja, tačiau atsakovas nėra finansiškai pajėgus mokėti ieškovės prašomo 600 Eur dydžio kasmėnesinio išlaikymo. Atsakovo nuomone, ieškinyje pateiktas nepilnametės dukros išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas yra neatitinkantis tikrovės. Atsakovo manymu, vaiko poreikiai yra dirbtinai padidinti, siekiant iš jo prisiteisti didesnę sumą vaiko išlaikymui. Vien metiniams dukros pirkiniams per mėnesį ieškovė išleidžia apie 60 Eur, nors ieškinyje nėra detalizuojama kokias prekes ieškovė turi omenyje. Atsakovo įsitikinimu, atostogauti mažiausiai bent du kartus per metus, lankyti dvejus būrelius, papildomai mokytis dviejų užsienio kalbų galima tuomet, kai tėvų finansinės galimybės yra labai didelės. Atsakovo nuomone, ieškovės prašomo dydžio išlaikymas yra neproporcingas nei atsakovo, nei pačios ieškovės turtinei padėčiai. Atsakovo nuomone, nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį būtų tinkama išlaikymo suma.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Pagal byloje esančius išrašus apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SoDra) matyti, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu darbo užmokestis per mėnesį palaipsniui didėjo nuo 1960 Lt (567,66 Eur) iki 750,12 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą: kitas, deklaruota suma per mėnesį mažėjanti nuo 176,26 Eur iki 88,52 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), užmokestis 88,57 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį sudarė 693,43 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu darbo užmokestis per mėnesį sudarė 246 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 93,62 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį sudarė 647,69 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 54,45 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu darbo užmokestis per mėnesį palaipsniui didėjo nuo 450,61 Eur iki 675,91 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu darbo užmokestis per mėnesį svyravo nuo 5 Eur iki 15,53 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu darbo užmokestis per mėnesį sudarė 699,02 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo pas asmenį, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu darbo užmokestis per mėnesį palaipsniui didėjo nuo 1230,28 Eur iki 1507,01 Eur neatskaičius mokesčių, šiuo metu ieškovė gauna nedarbo išmoką. Valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centro” duomenimis ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus nėra. Ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Duomenų, kad ieškovei būtų nustatytas netekto darbingumo lygis nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SoDra) duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar yra registruotas kaip asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą – ūkininkas. Per mėnesį gaunamos pajamos svyruojančios nuo 800 Lt (231,70 Eur) iki 1447,62 Eur natskaičius mokesčių. Atsakovas taip pat laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie 8,52 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. VĮ „Regitra” duomenis atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras” duomenimis atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal atsakovo pateiktą banko sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB, išrašą, 2021 m. sausio 9 d. atsakovo banko sąskaitoje pinigų likutis sudarė 33 396,33 Eur. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Duomenų, kad atsakovui A. A. būtų nustatytas netekto darbingumo lygis nėra.

Lyginant šalių turtinę padėtį matyti, kad po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) abi ginčo šalys turėjo nuolatinį darbą ir pastovias pajamas. Ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos periodiškai didėjo. Po priimto teismo sprendimo ieškovė įgijo vieną transporto priemonę, atsakovas dvi transporto priemones, taip pat yra vienos transporto priemonės valdytojas, nuosavybės teisę į šią transporto priemonę gali įgyti įvykdęs lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kredito suma 28 959,84 Eur, lizingo sutartis sudaryta 60 mėnesių laikotarpiui, įmoka per mėnesį sudaro apie 482,67 Eur. Nekilnojamojo turto nei ieškovė nei atsakovas po teismo sprendimo priėmimo neįgijo. Ieškovė ir atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Taigi, vertinant į bylą pateiktus duomenis, negalima teigti, jog šalių turtinė padėtis nuo (duomenys neskelbtini) metų yra pasikeitusi iš esmės, t.y. nei ieškovės nei atsakovo turtinė padėtis ženkliai nepablogėjo ir ženkliai nepagerėjo.

CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.S. v A.B. bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pasak ieškovės, dukros poreikiams tenkinti ieškovė per mėnesį išleidžia apie 1 200,00 Eur. Dukros būtinuosius poreikius per mėnesį sudaro: buto nuoma - 275 Eur, komunaliniai mokesčiai - apie 33 Eur, maistas ir kitos būtinosios prekės - 250 Eur, drabužiai - 50 Eur, dukros sveikatos priemonės (vaistai, stomatologo paslaugos, kirpykla) - apie 25 Eur, kurui, automobilio eksploatacija, draudimas, plovykla - 89 Eur, metiniai dukros pirkiniai - apie 60 Eur, ryšio priemonės - 25 Eur, dukros laisvalaikis, pramogos, kultūros renginiai, kišenpinigiai, gimtadieniai ir kitos šventės - apie 75 Eur; atostogos (ieškovė su dukra per metus keliauja bent 2 kartus) - 60 Eur per mėnesį. Siekiant pagerinti dukros mokomųjų dalykų rezultatus, šalių dukra lanko užsienio kalbų (anglų k., prancūzų k.) korepetitoriaus pamokas ir kitus mokomuosius dalykus pagal poreikį. Korepetitorių paslaugoms ieškovė kas mėnesį išleidžia bent po 150 Eur. Atsižvelgdama į dukros gebėjimus ir norus ieškovė dukrą leidžia į sporto ir šokių būrelius. Jų lankymas kas mėnesį kainuoja 60 Eur. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. A. specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nurodo, kad vaiko maistui ir kitoms būtinosioms prekėms per mėnesį yra išleidžiama 250,00 Eur. Į bylą pateikti epizodiniai maisto parduotuvių kvitai nedetalizuojami, neišskiriama dalis, tenkanti nepilnamečiui vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad pridėti du kvitai iš (duomenys neskelbtini) kepyklėlės, (perkami tortas ir pyragas, kvitų bendra suma 28,14 Eur), yra tos pačios dienos, t.y. 2020 m. liepos 14 d., kuomet yra ieškovės gimimo diena, todėl teismo vertinimu, tai negali būti įtraukiama į vaiko išlaidas maistui. Be to, ieškovė nenurodo kas yra kitos būtinosios prekės, todėl išlaidos maistui yra mažintinos. Ieškovė nurodo, kad kurui, automobilio eksploatacijai, draudimui, plovyklai per mėnesį yra skiriama 89 Eur, tačiau pažymėtina, kad transporto priemonės plovimas, eksploatacijos išlaidos, draudimas nėra vaiko poreikiai ir negali būti traukiamos į vaiko poreikių suvestinę, todėl atitinkamai mažintinos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametis vaikas lanko papildomus užsiėmimus (anglų kalbą, prancūzų kalbą), ieškovės teigimu, dukra lanko sporto būrelį ir šokius, taip pat ieškovė su dukra bent du kartus per metus atostogauja, todėl turi būti skiriamos išlaidos ir vaiko atostogoms, tačiau teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko tėvai, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko papildomais užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų, šiuo atveju, korepetitoriai, sporto ir šokių būreliai, atostogos, abu turėtų priimti bendrus sprendimus, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes, todėl ieškovės nurodomos išlaidos šiems poreikiams mažintinos. Teismas laiko pagrįstomis išlaidas drabužiams, sveikatai, ryšio priemonėms, laisvalaikiui, gimtadieniams ir kitoms šventėms. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad išlaikymo priteisimo momentu, t.y. 2012 metais, E. A. buvo 5 metai, po teismo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, t.y. beveik 9 metai, nepilnametis vaikai paaugo, reikalinga apranga, mokyklinės priemonės, papildomi užsiėmimai vaiko ugdymui ir tobulėjimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko E. A. būtinųjų vaikui vystytis sąlygų užtikrinimui šiuo metu per mėnesį yra reikalinga 750,00 Eur suma.