- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1822-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-317302-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- UAB „Kauno vandenys“
- Ieškovas
- Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“
- Trečiasis asmuo
- A. N., J. P., Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ir ieškovo Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1612-877/2014 pagal ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims A. N., J. P., Kauno miesto savivaldybei, dėl sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė garažų eksploatavimo bendrija „Eismas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančiais 2001 m. gruodžio 20 d. šalių sudarytos Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. 10691 LK 2.1 – 2.4 punktus nuo šios sutarties sudarymo; pripažinti negaliojančiais 2010 m. kovo 1 d. šalių sudarytos Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. SUT00046062 2.1 – 2.5 punktus nuo šios sutarties sudarymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1994-04-27 nuomos sutarties ir 2009-05-15 apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5092 pagrindu nuomojasi 2,0675 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai. Ieškovė ir atsakovė 2001-12-20 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 LK, kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,104 ha teritorijos, o ieškovė įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais. Be to, šalys dėl to paties dalyko (lietaus nuotekų tinklų naudojimo) 2010-03-01 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062, kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,068 ha teritorijos, o ieškovė įsipareigojo už nuvestą vandenį sumokėti atsakovei pagal pateiktą sąskaitą įstatymo nustatyta tvarka patvirtintais tarifais. Minėtame ieškovės nuomojamame žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai ir įrenginiai nėra perduoti atsakovei ir neįtraukti atsakovės balansą, UAB „Kauno vandenys“ šių tinklų neprižiūri ir neremontuoja. Vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktu, neperduotų tiekėjui (atsakovei) tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas (ieškovė). Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė 2001-07-26 tarybos sprendimu Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“, nustatydama mokesčio už lietaus nuotėkų tinklų naudojimą metinius tarifus, atleido nuo šio mokesčio mokėjimo įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į SPUAB „Kauno vandenys“ balansą, ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja. Kadangi pagal teisės aktus ieškovė neprivalėjo mokėti atsakovei lietaus nuotekų tinklų naudojimo mokesčio, atsakovė nepagrįstai šį mokestį inkorporavo į 2001-12-20 ir 2010-03-01 sutartis, nustatė šio mokesčio dydį, apskaičiavimo tvarką ir apmokėjimo sąlygas, t.y. ieškovė be teisinio pagrindo šį mokestį mokėjo atsakovei. Šalių sudarytų sutarčių sąlygos dėl aptariamo mokesčio skaičiavimo ir apmokėjimo pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo dienos, nes ieškovė buvo atleista nuo šio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Pripažino negaliojančiais 2010 m. kovo 1 d. garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ ir UAB „Kauno vandenys“, sudarytos Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. SUT00046062 2.1 – 2.5 punktus nuo šios sutarties sudarymo dienos.
Taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Kauno vandenys“, grąžino garažų eksploatavimo bendrijai „Eismas“, visus pagal 2010-03-01 lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 iš bendrijos gautus mokėjimus už lietaus nuotekų tinklų naudojimą, jos atliktus nuo šios sutarties sudarymo dienos pagal sutarties 2.1 – 2.5 punktus.
Priteisė garažų eksploatavimo bendrijai „Eismas“, iš UAB „Kauno vandenys“,1500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“, 13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priteisė valstybei iš UAB „Kauno vandenys“, 13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Teismas nustatė, kad šalys 2001-12-20 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 LK (t.1, b.l. 59-60), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,104 ha teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais (2.1, 2.2 punktai). Be to, šalys dėl to paties dalyko (lietaus nuotekų tinklų naudojimo) 2010-03-01 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 (t.1, b.l. 26-27), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,068 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo už nuvestą vandenį sumokėti atsakovei pagal pateiktą sąskaitą įstatymo nustatyta tvarka patvirtintais tarifais (2.1, 2.3 punktai). Atsakovė prašo pripažinti negaliojančiais 2001-12-20 sutarties 2.1 – 2.4 punktus ir 2010-03-01 sutarties 2.1 – 2.5 punktus nuo sutarčių sudarymo dienos, vadovaujantis CK 1.90 str. nuostatomis, kaip sudarytais dėl suklydimo, kadangi ieškovė, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-07-26 sprendimo Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“ 2 dalį, buvo atleista nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi ir neprivalėjo šio mokesčio mokėti atsakovei. Teismas nurodė, kad įvertinus sutarčių turinį, jog ieškovė įsipareigojo savo lėšomis prižiūrėti ir remontuoti išsinuomotame valstybinės žemės sklype esančius lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklus, įrengti ir prižiūrėti šulinius lietaus vandens mėginių paėmimui, bei tai, kad valstybinės žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai neįtraukti į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ balansą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-07-26 sprendimo Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“ 2 dalis, reglamentuojanti atleidimą nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į UAB „Kauno vandenys“ (ankstesnis pavadinimas – specialios paskirties UAB „Kauno vandenys“) balansą, kurių ši bendrovė neprižiūri ir neremontuoja, vertintina kaip pagrįsta, turinti kompensacinį pobūdį ir atitinkanti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų dėl 2001-07-26 sprendimo 2 dalyje nurodyto atleidimo nuo mokesčio mokėjimo. Taip pat, teismas pažymėjo, kad UAB „Kauno vandenys“ akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Tiek sutarčių turinys (t.1, b.l. 26-27, 59-60 ), tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.1, b.l.61 ) patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo priimti lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš ieškovės valdomos valstybinės žemės teritorijos ne į buitinių nuotekų tinklą, o į miesto lietaus nuotekų tinklus. Teismas nurodė, kad pateikdama ieškovei sudarymui Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis, atsakovė privalėjo įvertinti, kad šių sutarčių sąlygas dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi nustato imperatyvios teisės normos, t.y. 2001-07-26 savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 193, kurių atsakovė, būdama sąžininga, rūpestinga sutarties šalis, privalėjo laikytis (CK 6.156 str. 4 d., 6.157 str. 1 d., 6.158 str.). Duomenų, kad šis savivaldybės tarybos sprendimas būtų pakeistas, nėra (t.1, b.l. 28 ). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neprivalėjo mokėti 2001-12-20 ir 2010-03-01 sutartimis nustatyto lietaus nuotekų tinklų naudojimosi mokesčio, ir šį mokestį mokėjo iš esmės suklydusi dėl egzistavusių esminių sandorio faktų (mokesčio egzistavimo) sandorio sudarymo metu.
Teismas su ieškovės argumentais dėl senaties termino skaičiavimo nesutiko. Teismas nurodė, kad 2001 m. liepos 26 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 193 buvo paskelbtas viešai, su juo galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės tinklaraštyje www.kaunas.lt, todėl ieškovė dėl teisių pažeidimo galėjo kreiptis anksčiau, nepraleisdama CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. Teismas sprendė, kad ieškovės naujo pirmininko paskyrimas neturi įtakos senaties termino skaičiavimo pradžiai, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ankstesnių GEB „Eismas“ pirmininkų paskyrimas buvo neteisėtas ir nuginčytas. Teismas nurodė, kad nenustatė, jog senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių ar nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo panaikinti 2014 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje buvo garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovo garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas" ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 p. numato, kad savivaldybės taryba „nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas ir t.t“. Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 18 p. numato, kad savivaldybės taryba „priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita“, t. y. savivaldybės taryba turi teisę teikti mokesčių ir rinkliavų, kurie surenkami į savivaldybės ar valstybės biudžetą, lengvatas, tačiau neturi teisės teikti kainų ir tarifų, kurie numatyti Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 p., lengvatų, kadangi tai ne biudžeto lėšos. Be to, savivaldybės taryba teikti mokesčių ir rinkliavų lengvatas gali jei tai numatyta įstatymuose (pvz. nekilnojamo turto mokesčio, žemės mokesčio ir t.t). Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta negaliojančiais 2010 m. kovo 1 d. garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ ir UAB „Kauno vandenys“ sudarytos Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. SUT00046062 2.1-2.5 punktus nuo šios sutarties sudarymo dienos yra nepagrįsta ir naikintina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ atstovas advokatas Raimondas Lignugaris prašo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį šioje dalyje patenkinti - atnaujinti senaties terminą ir pripažinti negaliojančiais 2001 m. gruodžio 20 d. lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. 10691 LK, sudarytos tarp UAB „Kauno vandenys“ ir GEB „Eismas“, 2.1 p., 2.2 p., 2.3 p., ir 2.4 p. nuo 2004 m. sausio mėnesio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad pasirašant 2001 m. gruodžio 20 d. neterminuotą tęstinio vykdymo lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 pirmininkui J. P. buvo 67 metai. Pats šis faktas galbūt ir nieko nenulemia, tačiau vertinant su kitomis aplinkybėmis, būtent tai, kad atsakovas kviesdamas atvykti iki 2001-11-15 sudaryti lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį, pranešime sąmoningai nutylėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.193 2 p. numatyta įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į SP UAB „Kauno vandenys“ balansą, ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja, atleisti nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi, o tik nurodė naujus patvirtintus metinius tarifus. Tikėtina, kad pirmininkas pasitikėdamas atsakovo pateikta informacija ir nesinaudodamas kompiuteriu bei negalėdamas Kauno miesto savivaldybės tinklapyje pasitikrinti atsakovo pateiktą informaciją, sutartį pasirašė ne tik, kad suklydimo įtakoje, bet ir pasitikėdamas atsakovo apgaulingu pranešimu. Kiekvienas protingas žmogus atsisakys viešajam subjektui mokėti už paslaugas, jeigu tokie mokesčiai nėra nustatyti. Analogiškai ir pasirašant 2010 m. kovo 1 d. neterminuotą lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062, bendrijos pirmininkui A. N., tuo metu buvo 76 metai, pirmininko pareigas ėjo palyginti trumpą laiką, o sutarties sąlygos iš esmės buvo pakeistos tik sumažinant teritorijos plotą, nuo kurio atsakovas skaičiuoja mokestį. Taigi faktinės aplinkybės pasirašant tiek 2001 m. gruodžio 20 d. sutartį, tiek 2010 m. kovo 1 d. sutartį ir pagrindai ginčyti sutarties sąlygoms yra tie patys - pasitikėjimas atsakovu, suklydimas atsakovo nesąžiningumo įtakoje. Atkreiptinas dėmesys, kad abi sutartys yra ne vienkartinio, o kaip patvirtino bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas, sutartys yra tęstinio periodinio pobūdžio, todėl senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo jų pasirašymo momento, o turėtų būti skaičiuojamas kiekvienam periodiniam mokėjimui. Taigi senaties terminas galėtų būti taikomas restitucijai įmokoms, kurioms yra suėjęs bendras senaties terminas. Ieškinys Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas 2013 m. spalio 17 d., o patikslintas ieškinys 2014 m. sausio 7 d., taigi vadovaujantis šiuo senaties skaičiavimo principu, senaties terminas galėtų būti taikomas laikotarpiui iki 2004 m. sausio mėnesio. Garažų eksploatavimo bendrija nėra privatus ūkio subjektas siekianti pelno ir vykdantis komercinę ar kitokią veiklą ir prisiimantis su tokia veikla susijusią riziką. Bendrija yra viešas subjektas administruojantis bendrijos narių nekilnojamąjį turtą - garažus ir lėšas surinktas iš bendrijos narių. Atsakovui be pagrindo sumokėtos įmokos (kai bendrija moka už paslaugas ir nukanalizuotas nuotekas) yra ne kas kita, kaip nepagrįstas praturtėjimas bendrijos narių (virš 500) sąskaita. Kadangi atsakovas yra Kauno miesto savivaldybės įmonė, t.y. viešas subjektas teikiantis paslaugas pagal patvirtintus įkainius, tai konkrečiu atveju nepagrįstas atsakovo praturtėjimas pažeidžia ir visuotinai pripažintą bei įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lygybės principą. Kauno miesto apylinkės teisme buvo užvesta keletas bylų, kuriose buvo ginčijama tiek
J. P. (nuo 2005 m.), tiek A. N. (2008 m.) išrinkimas primininku, būtent dėl nepagrįstai skaičiuojamų mokesčių bendrijos nariams. Visą laiką buvo bandoma išsiaiškinti kodėl mokesčiai bendrijos nariams yra didesni nei kitose bendrijose. Ir tik 2010-03-18 bendrijos pirmininku išrinkus V. Z., registracijos VĮ Registrų centre data 2010-04-09, atsirado galimybė patikrinti bendrijos sandorių teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik tada paaiškėjo, kad atsakovas nepagrįstai skaičiuoja mokesčius ir išrašo sąskaitas, pagal atsakovo ruoštą ir atsakovo iniciatyva pasirašytas sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo sprendimą dėl atsakovo apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad savivaldybės taryba turėjo ir tebeturi teisę nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas, bei teikti tokių mokesčių lengvatas. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 26 d. sprendimo dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo Nr. 193 2 p. numatyta įmones, kurių teritorijoje nėra tinklų, įtrauktų į SP UAB „Kauno vandenys“ balansą, ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja, atleisti nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi. Šiuo atveju, tarybos sprendimu nustatomų lietaus nuotekų tinklų naudojimosi metiniai tarifai buvo keičiami atsižvelgiant į tai, kad padidėjo SP UAB „Kauno vandenys“ prižiūrimų ir aptarnaujamų lietaus nuotekų tinklų plotas ir atitinkamai sąnaudos šių tinklų teritorijų lietaus nuotekų tinklams eksploatuoti ir vykdyti jų remonto darbus. Kauno miesto savivaldybės taryba net neturėjo teisės nustatyti kainų ir tarifų už paslaugas, kurių jos kontroliuojama įmonė neteikia, kas ir įtvirtinta minėtame 2 punkte. Minėtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas, todėl privalomas visiems. Ir nors atsakovas tvirtina, kad šis sprendimas nepagrįstas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jo neginčijo nuo pat 2001 metų, ir jį vykdė, todėl laikytina, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. GEB „Eismas" 1994-04-27 nuomos sutarties pagrindu valdo 2.0675 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 1901-0114-0004, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai. Tarp UAB „Kauno vandenys" ir GEB „Eismas“ buvo sudaryta 2001 m. gruodžio 20 d. neterminuota tęstinio vykdymo lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis Nr. 10691, pagal kurią UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis nuo objekto teritorijos, o GEB „Eismas“ įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti pagal pateiktas sąskaitas miesto Tarybos patvirtintais tarifais. 2010 m. kovo 1 d. buvo sudaryta lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis Nr. SUT00046062, kurioje iš esmės nustatyti tie patys šalių įsipareigojimai. Kauno miesto savivaldybė nėra minėtų viešųjų lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarčių šalis ir neturi informacijos apie jas, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti šalių nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis. Taip pat Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų, o ir pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, ar UAB „Kauno vandenys“ neprižiūri ir neremontuoja ginčo teritorijoje esančių lietaus nuotekų tinklų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą ieškovas Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl savivaldybės teisės nustatyti savivaldybės įmonių teikiamų paslaugų kainas ir tarifus. Vietos savivaldos įstatymo (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, tame tarpe 37 punkte - kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.193 2 p., kuriame numatyta įmones, „kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į SP UAB „Kauno vandenys" balansą, ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja, atleisti nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi", vertintinas ne kaip lengvata, nors ir įvardinta, kad „atleisti nuo mokesčio", o kaip mokesčio nenustatymas už paslaugas, kurios nėra teikiamos. Sis sprendimas yra logiškas ir paprastai paaiškinamas: 1) Lietaus nuotekos atskiros įmonės ar organizacijos teritorijoje pašalinamos per toje teritorijoje esančius lietaus nuotekų tinklus; 2) Lietaus nuotekų pašalinimas yra ne tik atskiros įmonės ar organizacijos problema, bet kaip neretai susiduriama ir savivaldybės administracijos problema; 3) Lietaus nuotekų tinklai yra savivaldybės nuosavybė, kurie yra perduoti į atsakovo balansą, už jų eksploatavimą ir nustatomas mokestis; 4) Įmonės teritorijoje esantys lietaus nuotekų tinklai yra įmonės balanse ir įmonė pati juos prižiūri. Taigi įmonė tai pat teikia lietaus nuotekų pašalinimo paslaugą, nors už šią paslaugą įmonei nėra mokama, tačiau už lietaus nuotekų pašalinimą už įmonės teritorijos esamais lietaus nuotekų tinklais taip pat nėra nustatytas mokestis. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais. Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo cituojamomis normomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 26 d. sprendimas Nr.193 yra nenuginčytas, galiojantis ir privalomas vykdyti taip pat ir atsakovui.
Atsiliepime į ieškovo Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pirmininkas J. P. nemoka naudotis kompiuteriu, ar kad jam buvo apribotas veiksnumas. Teismas teisingai pritaikė šioje byloje senaties terminą, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad senaties terminas galėtų būti taikomas laikotarpiui nuo 2004 m. sausio mėnesio. Apelianto argumentas, kad garažų eksploatavimo bendrija nėra privatus ūkio subjektas siekiantis pelno, o yra viešas subjektas administruojantis bendrijos narių nekilnojamą turtą nėra pagrindas netaikyti mokesčių už lietaus nuotekų tinklų naudojimą, nes šis mokestis yra taikomas visiems subjektams, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir jų tikslų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo užvesta keletas bylų, kuriose buvo ginčijama tiek J. P. (nuo 2005 m.), tiek A. N. (2008) išrinkimas pirmininku, tačiau šia aplinkybe ieškovas nesirėmė pirmos instancijos teisme, teismui nepataikė jokių duomenų apie šiuos teisminius procesus, todėl vadovaujantis CPK 314 str. tai vertintina kaip naujų įrodymų pateikimas.
Atsiliepime į ieškovo Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime išsamiai pasisakė tiek dėl sandorio sudarymo suklydimo įtakoje, tiek ir dėl senaties termino ir pagrįstai sprendė, kad senaties terminas 2001 m. sutarties nuostatų ginčijimui yra suėjęs, todėl ieškinį toje dalyje atmetė. Minėtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, atleidžiantis įmones, kurių teritorijoje nėra tinklų, įtrauktų į SP UAB „Kauno vandenys“ balansą, ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi yra norminis teisės aktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2000 metų redakcija) 11 straipsniu savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje. Minimas tarybos sprendimas yra paskelbtas ir Kauno miesto savivaldybės tinklaraštyje www.kaunas.lt, taigi, sprendimas yra ir buvo viešai paskelbtas, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai apie tai, kad jis nežinojo ar nesuprato jo turinio ir dėl to suklydus sudarė minėtas viešąsias sutartis, yra atmestini. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tik 2010 m. balandžio 9 d., kai V. Z. VĮ Registrų centre buvo registruotas GEB „Eismas“ pirmininku, paaiškėjo, kad atsakovas nepagrįstai skaičiuoja mokesčius ir išrašo sąskaitas. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes ieškovas, tiek ir ginčo sutarčių šalis yra ne pirmininkas, o GEB „Eismas“, todėl šiuo atveju naujo pirmininko paskyrimas neturi jokios įtakos senaties termino skaičiavimo pradžiai. Sutartis sudaryta 2001 m. gruodžio 20 d. ir nors, kaip teigia apeliantas joje nustatyti periodiniai mokėjimai, tačiau pačios sutarties sąlygų nuginčijimui yra taikomas bendrasis senaties terminas, kuris turi būti skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas šioje ieškinio dalyje yra praleistas ir ieškinio dalį tuo pagrindu atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė garažų eksploatavimo bendrija „Eismas“ ir atsakovė UAB „Kauno vandenys“ 2001-12-20 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 LK (59-60 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,104 ha teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais (2.1, 2.2 punktai). Be to, šalys dėl to paties dalyko (lietaus nuotekų tinklų naudojimo) 2010-03-01 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 (26-27 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,068 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo už nuvestą vandenį sumokėti atsakovei pagal pateiktą sąskaitą įstatymo nustatyta tvarka patvirtintais tarifais (2.1, 2.3 punktai).
Byloje kilo ginčas dėl 2001-12-20 sutarties 2.1 – 2.4 punktų ir 2010-03-01 sutarties 2.1 – 2.5 punktų pripažinimo negaliojančiais nuo sutarčių sudarymo dienos, vadovaujantis CK 1.90 str. nuostatomis, kaip sudarytais dėl suklydimo. Ieškovė vadovaujasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-07-26 sprendimu Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“, pagal kurio 2 dalį buvo atleista nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi ir neprivalėjo šio mokesčio mokėti atsakovei.
Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis t.y. konstatuojamas suklydimo faktas ir jo esmingumas. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo. Elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė garažų eksploatavimo bendrija „Eismas“ 1994-04-27 nuomos sutarties ir 2009-05-15 apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5092 pagrindu nuomojasi 2,0675 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai (24-25 b.l.). Nuomojamame 2,0675 ha valstybinės žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai neįtraukti į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ balansą.
Šalys 2001-12-20 sudarė Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 LK (59-60 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,104 ha teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), už ieškovės mokamą mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus (1.1, 2.2 punktai), o ieškovė įsipareigojo: a) prižiūrėti ir tinkamai eksploatuoti savo teritorijoje esančius lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklus; b) nuolat tikrinti savo teritorijoje paviršinio lietaus nuotekų vandens užterštumą, sekti, kad į išleidėjus nepatektų lietaus vanduo, užterštas labiau nei leidžia Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytos normos; c) įrengti ir prižiūrėti šulinius lietaus vandens mėginių paėmimui; d) sudaryti sąlygas „eksploatuojančios organizacijos“ atsakingiems asmenims įeiti į teritoriją ir atlikti vidinių lietaus nuotekų įrengimų apžiūrą (1.3 punktas), bei įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais (2.1, 2.2 punktai). Sutarties 2.3 p. numatyta, kad jeigu ieškovas abejoja sąskaitų teisingumu, jis privalo jas apmokėti ir per 15 dienų nuo sąskaitos gavimo pareikšti atsakovui raštišką pretenziją. Jei pretenzija teisinga atsakovas privalo kompensuoti ieškovei išlaidas per kitus mėnesius tuo metu galiojančiais tarifais. Sutarties 2.4 p. atsakovė, suderinusi su ieškove turi teisę pateikti ieškovei apmokėjimui avansines sąskaitas už einamą mėnesį.
2001 m. gruodžio 20 d. sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (tiekėja) gali nutraukti ieškovei (abonentei) lietaus ir drenažo nuotekų nuleidimą į lietaus nuotekų tinklus, remiantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis. Ieškovės vardu 2001-12-20 sutartį pasirašė bendrijos pirmininkas J. P..
Pasikeitus ieškovės nuomojamos valstybinės žemės, esančios Pramonės pr. 19, Kaune, plotui, šalys 2010-03-01 sudarė naują Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 (26-27 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,068 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), už ieškovės mokamą mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus (1.1, 2.1, 2.3 punktai), o ieškovė įsipareigojo: a) prižiūrėti ir reguliariai remontuoti savo teritorijoje esančius lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklus; b) nuolat tikrinti savo teritorijoje paviršinio nuotekų vandens užterštumą, sekti, kad į išleidėjus nepatektų lietaus vanduo, užterštas labiau nei leidžia Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytos normos; c) įrengti ir prižiūrėti šulinius lietaus vandens mėginių paėmimui; d) sudaryti sąlygas atsakovės (tiekėjos) atsakingiems asmenims įeiti į teritoriją ir atlikti vidinių lietaus nuotekų įrengimų apžiūrą (1.3 punktas), bei įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais (2.1, 2.3 punktai). ). Sutarties 2.4 p. numatyta, kad jeigu ieškovas abejoja sąskaitų teisingumu, jis privalo jas apmokėti ir per 15 dienų nuo sąskaitos gavimo pareikšti atsakovui raštišką pretenziją. Jei pretenzija teisinga atsakovas privalo kompensuoti ieškovei išlaidas per kitus mėnesius tuo metu galiojančiais tarifais. Sutarties 2.5 p. atsakovė, suderinusi su ieškove turi teisę pateikti ieškovei apmokėjimui avansines sąskaitas už einamą mėnesį. Sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (tiekėja) gali nutraukti ieškovei (abonentei) lietaus ir drenažo nuleidimą į lietaus nuotekų tinklus, remiantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Ieškovės vardu 2010-03-01 sutartį pasirašė bendrijos pirmininkas A. N..
Kauno miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“, kurio 2 d. nusprendė atleisti nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į SPUAB „Kauno vandenys“ balansą, ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja.
Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4 punkte nustatyta, kad paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patekantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Reglamento nuostatos įpareigojančios teritorijos valdytoją (ieškovą) surinkti ir nukreipti į atsakovei priklausančius įrenginius paviršines nuotekas t.y. įpareigoja naudotis atsakovės įrenginiais ir atitinkamai už paslaugas atsiskaityti, lėmė neteisingą ieškovės sudaromų sutarčių suvokimą ir suklydimą dėl pareigos mokėti mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutartis pasirašę ieškovės atstovai, nors ir elgėsi nepakankamai rūpestingai, neįsigilino į sutarčių sąlygas, tinkamai neišsiaiškino dėl pareigos mokėti sutartyse nustatytą mokestį, tačiau yra senyvo amžiaus, tiek J. P., tiek A. N. gimė (duomenys neskelbtini) m., todėl jų elgesys netinkamai įvertinant atsakovės pateiktų sutarčių sąlygas nelaikytinas dideliu neatsargumu, aplaidumu.
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, kurios steigėja ir akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė žinojo ar turėjo žinoti apie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-07-26 sprendimą Nr. 193, kuriuo atleidžiamos nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į UAB „Kauno vandenys“ balansą ir kurių ši bendrovė neprižiūri bei neremontuoja. Atsakovė, pasirašydama ginčo sutartis privalėjo įvertinti minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo sąlygą, atleidžiančią nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į atsakovės balansą ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neprivalėjo mokėti ginčo sutartimis nustatyto lietaus nuotekų tinklų naudojimosi mokesčio, ir šį mokestį mokėjo iš esmės suklydusi dėl egzistavusių esminių sandorio faktų (mokesčio egzistavimo) sandorio sudarymo metu.
Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutinko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė neatleidžiama nuo aptariamo mokesčio, nes nuotekos iš jos teritorijos patenka į buitinių nuotekų tinklą, o ne į lietaus nuotekų tinklą. Tiek sutarčių turinys (26-27, 59-60 b.l.), tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (61 b.l.) patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo priimti lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš ieškovės valdomos valstybinės žemės teritorijos ne į buitinių nuotekų tinklą, o į miesto lietaus nuotekų tinklus.
Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2001 m. gruodžio 20 d. šalių sudarytos lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. 10691 LK 2.1 – 2.4 punktus atmetė praleidus CK 1.125 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Nors ieškovė nurodė, kad ieškovės atstovas apie teisės pažeidimą sužinojo 2010-04-09, kai V. Z. išrinkimas ieškovės GEB „Eismas“ pirmininku buvo įregistruotas viešajame registre, tačiau pirmosios instancijos teismas su tuo nesutiko. 2001 m. liepos 26 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 193 buvo paskelbtas viešai, su juo galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės tinklaraštyje www.kaunas.lt, todėl ieškovė dėl teisių pažeidimo galėjo kreiptis anksčiau, nepraleisdama CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. Be to, teismas nenustatė, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių ar nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (CPK 78 str. 1 d.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ apeliacinio skundo, kuriame prašoma atnaujinti senaties terminą ir pripažinti negaliojančiais 2001 m. gruodžio 20 lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. 10691 LK 2.1 p., 2.2 p., 2.3 p., 2.4 p. nuo 2004 m. sausio mėn.
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės atleisti ieškovės nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą, o pirmosios instancijos teismas aiškindamas Vietos savivaldos įstatymą neteisingai suprato jų esmę. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes Vietos savivaldos įstatymo (2001-07-25 redakcija) 17 straipsnio 16 punktas numatė, kad savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai teikiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas ir kitas įmokas; 18 punktas numatė, kad savivaldybės taryba priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir 2010-01-01 Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje ( 16 straipsnio 18 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad savivaldybės taryba turėjo ir tebeturi teisę nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas, bei teikti tokių mokesčių lengvatas.
Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.