- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 2-1612-877/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Atsakovas
- UAB „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- A. N., J. P., Kauno miesto savivaldybės
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ pirmininkui V. Z., ieškovės atstovui advokatui R. L., atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. N., J. P., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims A. N., J. P., Kauno miesto savivaldybei, dėl sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė garažų eksploatavimo bendrija „Eismas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančiais 2001 m. gruodžio 20 d. šalių sudarytos Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. 10691 LK 2.1 – 2.4 punktus nuo šios sutarties sudarymo; pripažinti negaliojančiais 2010 m. kovo 1 d. šalių sudarytos Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. SUT00046062 2.1 – 2.5 punktus nuo šios sutarties sudarymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės nurodyta, kad ieškovė 1994-04-27 nuomos sutarties ir 2009-05-15 apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5092 pagrindu nuomojasi 2,0675 ha žemės sklypą, esantį Pramonės pr. 19, Kaune, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai. Ieškovė ir atsakovė 2001-12-20 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 LK, kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,104 ha teritorijos, o ieškovė įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais. Be to, šalys dėl to paties dalyko (lietaus nuotekų tinklų naudojimo) 2010-03-01 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062, kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,068 ha teritorijos, o ieškovė įsipareigojo už nuvestą vandenį sumokėti atsakovei pagal pateiktą sąskaitą įstatymo nustatyta tvarka patvirtintais tarifais. Minėtame ieškovės nuomojamame žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai ir įrenginiai nėra perduoti atsakovei ir neįtraukti atsakovės balansą, UAB „Kauno vandenys“ šių tinklų neprižiūri ir neremontuoja. Vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktu, neperduotų tiekėjui (atsakovei) tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas (ieškovė). Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė 2001-07-26 tarybos sprendimu Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“, nustatydama mokesčio už lietaus nuotėkų tinklų naudojimą metinius tarifus, atleido nuo šio mokesčio mokėjimo įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į SPUAB „Kauno vandenys“ balansą, ir ši bendrovė jų neprižiūri ir neremontuoja. Kadangi pagal teisės aktus ieškovė neprivalėjo mokėti atsakovei lietaus nuotekų tinklų naudojimo mokesčio, atsakovė nepagrįstai šį mokestį inkorporavo į 2001-12-20 ir 2010-03-01 sutartis, nustatė šio mokesčio dydį, apskaičiavimo tvarką ir apmokėjimo sąlygas, t.y. ieškovė be teisinio pagrindo šį mokestį mokėjo atsakovei. Šalių sudarytų sutarčių sąlygos dėl aptariamo mokesčio skaičiavimo ir apmokėjimo pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo dienos, nes ieškovė buvo atleista nuo šio mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti, nurodydama, kad neapmokestinamas yra paviršinis vanduo, kuris patenka į lietaus nuotekų tinklą, o ieškovės atveju lietaus nuotekos patenka į buitinių nuotekų tinklą, todėl jos privalo būti apmokestinamos. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2001 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. T-193, neturėjo teisės atleisti nuo mokesčio. Be to, pagal Kauno miesto tarybos sprendimo prasmę nuo mokesčio atleidžiamos tos įmonės, kurių lietaus nuotekos nepatenka į buitinių nuotekų tinklą, o patenka į lietaus nuotekų tinklą (85-86 b.l.). Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, jei teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nurodydama, kad Kauno miesto savivaldybė nėra minėtų viešųjų lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarčių šalis ir neturi informacijos apie jas, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti šalių nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su sutarčių sudarymo aplinkybėmis (72-74 b.l.). Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą trečiasis asmuo buvo informuotas tinkamai, apie atstovo neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismas negavo trečiojo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Trečiasis asmuo A. N. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko (37 b.l.). Trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, apie atstovo neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismas negavo trečiojo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Trečiasis asmuo J. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (71 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2001-12-20 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 LK (59-60 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,104 ha teritorijos, esančios adresu Pramonės pr. 19, Kaune (1.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais (2.1, 2.2 punktai). Be to, šalys dėl to paties dalyko (lietaus nuotekų tinklų naudojimo) 2010-03-01 sudarė neterminuotą tęstinio vykdymo Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 (26-27 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,068 ha teritorijos, esančios Pramonės pr. 19, Kaune (1.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo už nuvestą vandenį sumokėti atsakovei pagal pateiktą sąskaitą įstatymo nustatyta tvarka patvirtintais tarifais (2.1, 2.3 punktai). Atsakovė prašo pripažinti negaliojančiais 2001-12-20 sutarties 2.1 – 2.4 punktus ir 2010-03-01 sutarties 2.1 – 2.5 punktus nuo sutarčių sudarymo dienos, vadovaujantis CK 1.90 str. nuostatomis, kaip sudarytais dėl suklydimo, kadangi ieškovė, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-07-26 sprendimo Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“ 2 dalį, buvo atleista nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi ir neprivalėjo šio mokesčio mokėti atsakovei.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; kt.). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.).
Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 1994-04-27 nuomos sutarties ir 2009-05-15 apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-5092 pagrindu nuomojasi 2,0675 ha žemės sklypą, esantį Pramonės pr. 19, Kaune, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai (24-25 b.l.). Ginčo dėl to, kad nuomojamame 2,0675 ha valstybinės žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai neįtraukti į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ balansą, tarp šalių nėra, teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad minėtame žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai neįtraukti į bendrovės balansą (47-49 b.l.). Šalys 2001-12-20 sudarė Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 10691 LK (59-60 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,104 ha teritorijos, esančios adresu Pramonės pr. 19, Kaune, už ieškovės mokamą mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus (1.1, 2.2 punktai), o ieškovė įsipareigojo: a) prižiūrėti ir tinkamai eksploatuoti savo teritorijoje esančius lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklus; b) nuolat tikrinti savo teritorijoje paviršinio lietaus nuotekų vandens užterštumą, sekti, kad į išleidėjus nepatektų lietaus vanduo, užterštas labiau nei leidžia Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytos normos; c) įrengti ir prižiūrėti šulinius lietaus vandens mėginių paėmimui; d) sudaryti sąlygas „eksploatuojančios organizacijos“ atsakingiems asmenims įeiti į teritoriją ir atlikti vidinių lietaus nuotekų įrengimų apžiūrą (1.3 punktas), bei įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais (2.1, 2.2 punktai). 2001 m. gruodžio 20 d. sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (tiekėja) gali nutraukti ieškovei (abonentei) lietaus ir drenažo nuotekų nuleidimą į lietaus nuotekų tinklus, remiantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis. Ieškovės vardu 2001-12-20 sutartį pasirašė bendrijos pirmininkas J. P.. Pasikeitus ieškovės nuomojamos valstybinės žemės, esančios Pramonės pr. 19, Kaune, plotui, šalys 2010-03-01 sudarė naują Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 (26-27 b.l.), kuria atsakovė įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš objekto 2,068 ha teritorijos, esančios Pramonės pr. 19, Kaune, už ieškovės mokamą mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus (1.1, 2.1, 2.3 punktai), o ieškovė įsipareigojo: a) prižiūrėti ir reguliariai remontuoti savo teritorijoje esančius lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklus; b) nuolat tikrinti savo teritorijoje paviršinio nuotekų vandens užterštumą, sekti, kad į išleidėjus nepatektų lietaus vanduo, užterštas labiau nei leidžia Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytos normos; c) įrengti ir prižiūrėti šulinius lietaus vandens mėginių paėmimui; d) sudaryti sąlygas atsakovės (tiekėjos) atsakingiems asmenims įeiti į teritoriją ir atlikti vidinių lietaus nuotekų įrengimų apžiūrą (1.3 punktas), bei įsipareigojo už nuvestą lietaus vandenį apmokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais (2.1, 2.3 punktai). 2010 m. kovo 1 d. sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (tiekėja) gali nutraukti ieškovei (abonentei) lietaus ir drenažo nuleidimą į lietaus nuotekų tinklus, remiantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Ieškovės vardu 2010-03-01 sutartį pasirašė bendrijos pirmininkas A. N.. Įvertinus sutarčių turinį, kad ieškovė įsipareigojo savo lėšomis prižiūrėti ir remontuoti išsinuomotame valstybinės žemės sklype esančius lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklus, įrengti ir prižiūrėti šulinius lietaus vandens mėginių paėmimui, bei tai, kad valstybinės žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai neįtraukti į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ balansą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-07-26 sprendimo Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“ 2 dalis, reglamentuojanti atleidimą nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į UAB „Kauno vandenys“ (ankstesnis pavadinimas – specialios paskirties UAB „Kauno vandenys“) balansą, kurių ši bendrovė neprižiūri ir neremontuoja, vertintina kaip pagrįsta, turinti kompensacinį pobūdį ir atitinkanti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų dėl 2001-07-26 sprendimo 2 dalyje nurodyto atleidimo nuo mokesčio mokėjimo. Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais teiginiais, kad Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės atleisti ieškovės nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą. Savivaldybė, nustatydama kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas, sutarčių sudarymo momentu turėjo teisę (ir tebeturi) priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita (Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 p., 18 p. nuo 2001-10-05 galiojusioje redakcijoje; 16 str. 2 d. 18 p. nuo 2010-01-01 iki 2010-07-01 galiojusioje redakcijoje ir kt.). Pažymėtina, kad UAB „Kauno vandenys“ akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Taip pat teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovė neatleidžiama nuo aptariamo mokesčio, nes nuotekos iš jos teritorijos patenka į buitinių nuotekų tinklą, o ne į lietaus nuotekų tinklą. Tiek sutarčių turinys (26-27, 59-60 b.l.), tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (61 b.l.) patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo priimti lietaus nuotekų ir drenažo vandenis iš ieškovės valdomos valstybinės žemės teritorijos ne į buitinių nuotekų tinklą, o į miesto lietaus nuotekų tinklus.
Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4 punkte (toliau tekste – Reglamentas) nustatyta, kad paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Urbanizuota teritorija – tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra. Teismas pažymi, kad poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei padidintą taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą. Reglamento nuostatos įpareigoja teritorijos valdytoją (ieškovę) surinkti ir nukreipti į atsakovei priklausančius įrenginius, esančius už ieškovės valdomos teritorijos, paviršines nuotekas, t.y. įpareigoja naudotis atsakovės įrenginiais ir atitinkamai už paslaugas atsiskaityti. Toks reglamentavimas, teismo nuomone, lėmė neteisingą ieškovės sudaromų sutarčių suvokimą ir suklydimą dėl pareigos mokėti mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista. Pažymėtina, kad sutartis pasirašę ieškovės atstovai, nors ir elgėsi nepakankamai rūpestingai, neįsigilino į sutarčių sąlygas, tinkamai neišsiaiškino dėl pareigos mokėti sutartyse nustatytą mokestį, tačiau yra senyvo amžiaus, tiek J. P., tiek A. N. gimė (duomenys neskelbtini), todėl jų elgesys netinkamai įvertinant atsakovės pateiktų sutarčių sąlygas nelaikytinas dideliu neatsargumu, aplaidumu. Be to, atsakovė, kurios steigėja ir akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė, teismo įsitikinimu, žinojo ar turėjo žinoti apie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-07-26 sprendimo Nr. 193 „Dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimą metinių tarifų nustatymo“ 2 dalį, reglamentuojančią atleidimą nuo mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi įmones, kurių teritorijose nėra tinklų, įtrauktų į UAB „Kauno vandenys“ balansą, ir kurių ši bendrovė neprižiūri bei neremontuoja. Pateikdama ieškovei sudarymui Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis, atsakovė privalėjo įvertinti, kad šių sutarčių sąlygas dėl mokesčio už lietaus nuotekų tinklų naudojimąsi nustato imperatyvios teisės normos, t.y. 2001-07-26 savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 193, kurių atsakovė, būdama sąžininga, rūpestinga sutarties šalis, privalėjo laikytis (CK 6.156 str. 4 d., 6.157 str. 1 d., 6.158 str.). Duomenų, kad šis savivaldybės tarybos sprendimas būtų pakeistas, nėra (28 b.l.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neprivalėjo mokėti 2001-12-20 ir 2010-03-01 sutartimis nustatyto lietaus nuotekų tinklų naudojimosi mokesčio, ir šį mokestį mokėjo iš esmės suklydusi dėl egzistavusių esminių sandorio faktų (mokesčio egzistavimo) sandorio sudarymo metu.
Ieškovė nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2010-04-09, kai V. Z. išrinkimas ieškovės GEB „Eismas“ pirmininku buvo įregistruotas viešame registre, ir ieškovės atstovas sužinojo apie teisės pažeidimą. Teismas su ieškovės argumentais dėl senaties termino skaičiavimo nesutinka. 2001 m. liepos 26 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 193 buvo paskelbtas viešai, su juo galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės tinklaraštyje www.kaunas.lt, todėl ieškovė dėl teisių pažeidimo galėjo kreiptis anksčiau, nepraleisdama CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. Ieškovės naujo pirmininko paskyrimas neturi įtakos senaties termino skaičiavimo pradžiai, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ankstesnių GEB „Eismas“ pirmininkų paskyrimas buvo neteisėtas ir nuginčytas. Be to, teismas nenustatė, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių ar nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (CPK 78 str. 1 d. ).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2010 m. kovo 1 d. šalių sudarytos lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. SUT00046062 2.1 – 2.5 punktus nuo šios sutarties sudarymo dienos vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas. Įvertinus, kad ieškovė praleido CK 1.125 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą, patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2001 m. gruodžio 20 d. šalių sudarytos lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. 10691 LK 2.1 – 2.4 punktus atmestinas.
CK 1.90 str. 3 d., 1.80 str. 2 d. nustato, kad jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), todėl atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovei visus pagal 2010-03-01 lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 iš ieškovės gautus mokėjimus už lietaus nuotekų tinklų naudojimą, ieškovės atliktus nuo šios sutarties sudarymo dienos pagal sutarties 2.1 – 2.5 punktus.
Pareikšdama patikslintą ieškinį, ieškovė sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį (7, 58 b.l.) ir patyrė 2000 Lt teisinių paslaugų išlaidas (8-9 b.l.). Patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies (50 proc. reikalavimų), iš atsakovės priteistinos ieškovei 1500 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500 Lt žyminis mokestis ir 1000 Lt teisinių paslaugų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).
Patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies, iš šalių priteistinos 26 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, t.y. po 13 Lt iš kiekvienos šalies (CPK 96 str.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 284 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais 2010 m. kovo 1 d. garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“, juridinio asmens kodas 235356620, ir UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, sudarytos Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutarties Nr. SUT00046062 2.1 – 2.5 punktus nuo šios sutarties sudarymo dienos.
Taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, grąžinti garažų eksploatavimo bendrijai „Eismas“, juridinio asmens kodas 235356620, visus pagal 2010-03-01 lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. SUT00046062 iš bendrijos gautus mokėjimus už lietaus nuotekų tinklų naudojimą, jos atliktus nuo šios sutarties sudarymo dienos pagal sutarties 2.1 – 2.5 punktus.
Priteisti garažų eksploatavimo bendrijai „Eismas“, buveinė Pramonės pr. 19, Kaune, juridinio asmens kodas 235356620, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),, iš UAB „Kauno vandenys“, buveinė Aukštaičių g. 43, Kaune, juridinio asmens kodas 132751369, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“, buveinė Pramonės pr. 19, Kaune, juridinio asmens kodas 235356620, 13 Lt (trylikos litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš UAB „Kauno vandenys“, buveinė Aukštaičių g. 43, Kaune, juridinio asmens kodas 132751369, 13 Lt (trylikos litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.