Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-798-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
2A-798-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02189-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
L. H.
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Civilinė byla Nr. 2A-798-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02189-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5588-191/2014 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. H. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. H. 1035,72 Lt skolos, delspinigius - 37,29 Lt, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas - 393,98 Lt, viso 1466,99 Lt bei priteisti iš atsakovės 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2008-12-01 UAB „Omnitel“ ir atsakovė L. H. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas UAB „Omnitel“. Už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2010-08-15, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. 2011-07-26 UAB „Gelvora“ ir UAB „Omnitel“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Omnitel“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovės atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi. Ieškovė nurodo, kad ginčijamos sąskaitos už UAB „Omnitel“ paslaugas buvo siųstos adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė, UAB „Gelvora“ nebuvo perduoti jokie duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Omnitel“ ir ginčijo jai pateiktas sąskaitas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2009-09-17, užregistravo telefono vagystę Kauno miesto Santakos PK, nuvykusi į UAB „Omnitel“ saloną, Laisvės al., Kaune, taip pat informavo apie vagystę, vėliau skolos išieškojimą perėmusį ieškovą UAB „Gelvora“ ne kartą telefonu, o nuvykusi į jų ofisą informavo, kad nepripažįsta skolos, kol vykdomas ikiteisminis tyrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovės L. H. 1035,72 Lt skolos, delspinigius - 37,29 Lt, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas - 393,98 Lt, viso: 1466,99 Lt / 424,87 EUR, procesines palūkanas 5% nuo priteistos sumos (1466,99 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72Lt / 20,85 EUR bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas išdėstė atsakovei L. H. teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 1466,99 Lt skolos atlyginimo dalimis per 6 mėnesius (po 244,50 Lt /70,81 EUR / mėn.), pirmąją įmoką sumokėti ne vėliau kaip iki 2014-12-11d. Priteisė iš atsakovės L. H. 11,00 Lt /3,19 EUR procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad 2008-12-01 UAB „Omnitel“ ir atsakovė L. H. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM782046, pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovei atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Pagal teismo paklausimą ir gautus duomenis iš UAB „Omnitel“ atsakovė L. H. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Omnitel“ teikiamomis paslaugomis naudojosi nuo 2008-12-03 iki 2010-08-13, kai abonentui dėl susidariusios skolos, buvo išjungtas GSM paslaugų tiekimas (buvo užblokuotas). Klientės-atsakovės vardu išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo siunčiamos paštu, atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), dažniausiai buvo atsiskaitoma grynais pinigais įvairiuose bankuose. Tik vienas mokėjimas, 2010-02-02, buvo atliktas iš L. H. asmeninės sąskaitos „Nordea“ banke. Nustatyti konkrečius asmenis, kurie atlikdavo mokėjimus grynaisiais pinigais, nėra galimybės. Atsakovė neigia, kad jai buvo išduota nauja SIM kortelė, mano, kad ne ji pasirašė SIM kortelės sąskaitoje faktūroje. Kad atsakovei buvo išduota nauja SIM kortelė nurodo ir UAB „Omnitel“ rašte. Atsakovė nesutikdama, kad SIM kortelė išduota ne jai, kad jos parašas suklastotas, skirti rašysenos ekspertizės neprašė. Atsakovės prašymu dar 2009-09-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas suėjus senaties terminui.

Atsakovės L. H. skolą už jai suteiktas paslaugas iš UAB „Omnitel“ perėmė ieškovė UAB „Gelvora“, todėl teismas laikė, kad ieškinys pagrįstas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu, pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. H. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

Atsakovė nurodė, kad jos telefonas buvo pavogtas 2009-09-17. Dėl vagystės ji kreipėsi į Kauno m. Santakos PK, taip pat buvo informavo ir UAB „Omnitel“. Dėl telefono vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė UAB „Gelvora“ perėmusi skolos reikalavimo teisę iš UAB „Omnitel“ žinojo šias aplinkybes: nes atsakovė, siekdama dar tiksliau išaiškinti UAB „Gelvorai“ realią perimtos skolos kilmę, du kartus vyko į ieškovės būstinę, supažindino su vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiaga; reikalavo pačiai UAB „Gelvorai“ gauti tą medžiagą Kauno prokuratūroje, dalyvauti tyrime. Atsakovė siekė, kad UAB „Gelvora“ priimtų teisingą sprendimą, kaip elgtis su šia perimta iš UAB „Omnitel“ skola: grąžinti atgal ar dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Tuo tikslu informavo UAB „Gelvora“ apie du savo vizitus į UAB „Omnitel“ teisės skyrių Vilniuje, tačiau ieškovas ignoravo tuos faktus ir kreipėsi į teismą laikydamas, kad skolos reikalavimas yra teisiškai pagrįstas.Bylos nagrinėjimo metu buvo reikalaujama iš UAB „Omnitel“ pateikti teismui PVM sąskaitos faktūros kopiją (data 2009-09-23), kuri buvo išrašyta už naują SIM kortelę. Atsakovė nurodė, kad ji neėmė naujos SIM kortelės ir ant jokių dokumentų, kad tokią SIM kortelę gavo, nepasirašė. Ieškovo pareiga pateikti teismui tinkamus įrodymus, kurie patvirtina ieškinio pagrįstumą. Šiuo atveju pateikta sąskaita faktūra neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų. Teismas nurodo, kad atsakovė neprašė atlikti parašo ekspertizės, tačiau akivaizdu, kad tokio „dokumento“ negalima laikyti tinkamu įrodymu (CPK 202 str.) ir apie jo tinkamumą ir įrodomąją galią teismas turėjo pasisakyti. Šiame dokumente (kuris laikytinas buhalterinės apskaitos dokumentu) nėra parašyta ranka pirkėjo vardas pavardė. Parašas akivaizdžiai nėra analogiškas atsakovės parašui, nes netgi vizualiai lyginant su bylos medžiagoje esančiais atsakovės originaliais parašais, akivaizdus klastojimas. Nesant teksto ir esant tik vienam neaiškiam parašui ekspertizė neduotų jokio rezultato. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pabrėžė, kad šis dokumentas akivaizdžiai suklastotas ir paprašė teismo inicijuoti ikiteisminį tyrimą.Po telefono vagystės atsakovė nesinaudojo abonentu, kuris priklausė pavogtai SIM kortelei, o 2010-02-02 iš savo sąskaitos „Nordea“ banke apmokėjo skolą susidariusią iki telefono vagystės. Atsakovės reikalavimu teismui pateikta UAB „Omnitel“ PVM sąskaitų faktūrų išklotinė patvirtina atsakovės teiginius, nes nurodytose sąskaitose nėra pavedimų numerių ir mokėjimo sumų, išskyrus jau minėtą pavedimą 2010-02-02, kuris suvestinėje nurodomas kaip atliktas iš Medicinos banko, o ne iš banko „Nordea“, kaip kad įrodinėjo ieškovas. Taip pat nenurodyta, kokia suma buvo pervesta iš banko „Nordea“. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip įrodymų pagrindžiančių ieškinį nebuvimas ir vertintinos kaip atsakovės teiginius pagrindžiančios aplinkybės. Šiuo atveju teismas priėmė formalų sprendimą nesigilindamas į visas bylos aplinkybes ir todėl patenkino ieškinį, kuris grindžiamas formaliu pagrindu - ta aplinkybe, kad atsakovė praeityje „naudojosi“ „Omnitel“ paslaugomis ir dėl to nėra abejonių, kad yra skolinga ir už naudojimąsi abonentu po telefono vagystės. Tokia teismo išvada padaryta remiantis tik tikėtina išvada, o ne esamais byloje įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Gelvora“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009-09-17 pradėtas ir vėliau dėl suėjusio senaties termino nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės neįrodo, kad atsakovė po vagystės nesinaudojo UAB „Omnitel“ paslaugomis. Atsakovė neigia gavusi naują SIM kortelę, tačiau byloje esantys įrodymai (parašas ant jai pateiktos PVM sąskaitos faktūros) patvirtina, kad atsakovė SIM kortelę gavo, UAB „Omnitel“ paslaugomis naudojosi bei pasirašydama ant minėtos PVM sąskaitos faktūros pripažino susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė neprašė skirti rašysenos ekspertizės, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad parašas yra ne jos. Atsakovės pasvarstymai apie tai, kad parašas ant minėto dokumento yra akivaizdi klastotė ir nesutampa su dabartiniu atsakovės parašu, nėra laikytinas aplinkybe patvirtinančia atsakovės argumentus. Taip pat pabrėžtina tai, kad atsakovės pasisakymas apeliaciniame skunde „nesant teksto ir esant tik vienam neaiškiam parašui ekspertizė neduotų jokio rezultato“ yra visiškai nepagrįstas jokiais argumentais.Pagal sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM782046 4.12 p., 4.13 p., klientas turi teisę raštu per 6 mėn. nuo sąskaitos išrašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl jo manymu ginčytino pateiktoje sąskaitoje mokesčio. Nepaisant to, kad ginčijamos sąskaitos už UAB „Omnitel“ paslaugas buvo siųstos adresu Kaunas, Baltų pr. 147-1, kurį atsakovė nurodo ir atsiliepime į ieškinį, įrodymų apie pagrįstų pretenzijų UAB „Omnitel“ pateikimą atsakovė nepateikia. Taigi, atsakovė ne tik neginčijo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų, tačiau dalį jų apmokėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje apeliantės apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą ir kasacinio teismo įrodymų vertinimo klausimu formuojamą teismų praktiką nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „Omnitel“ ir atsakovė L. H. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM782046, pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovei teikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas (b. l 17–21). Atsakovei buvo parduotas mobiliojo ryšio telefonas „APPLE IPHONE 3G 8 GB“, prijungtas abonentinis Nr. 8 687 84380 bei atsakovė nurodė, kad sąskaitos jai būtų siunčiamos paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 90). Atsakovei jos nurodytu adresu UAB „Omnitel“ siuntė PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 26–29), kurių bendra suma 1035,72 Lt. UAB „Omintel“ 2014 m. liepos 30 d. rašte teismui nurodė, kad už susidariusias skolas abonentui nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. GSM paslaugų teikimas buvo išjungtas.

2011 m. liepos 26 d. ieškovė UAB „Gelvora“ su UAB „Omnitel“ sudarė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TR3700-10896, pagal kurią UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teises į atsakovę naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Gelvora“ (b. l. 13–16). Apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu informavo atsakovę, kartu paragino sumokėti 1035,72 Lt skolą, paskaičiuotus delspinigius 88,66 Lt, skolos išieškojimo išlaidas 250,64 Lt, iš viso – 1375,02 Lt (b. l. 30).

Apeliantė teik atsiliepime į ieškinį, teik apeliaciniame skunde nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. iš jos buvo pavogtas telefonas „Apple“, modelis iPhone 3G 8GB, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ji telefono paslaugomis naudotis negalėjo.

Iš 2009 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK liudytojo apklausos protokolo matyti, kad tą dieną į policijos komisariatą kreipėsi atsakovė, nurodydama, jog 2009 m. rugsėjo 17 d. apie 14.00 val. jai būnant Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje ir užėjus masažo kabinetą, koridoriuje ant kėdės liko jos rankinė, kurią saugoti turėjo kartu buvęs jos bendradarbis. Tačiau išėjusi iš kabineto rankinės neberado, nes bendradarbis buvo užsnūdęs ir nepastebėjo vagystės. Atsakovė nurodė, jog be anksčiau minėto telefono, rankinėje buvo ir kitų daiktų. Kas pavogė jos rankinę su daiktais, ji nežinanti (b. l. 42). Tos pačios dienos nutarimu atsakovė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 24-1-00976-09 buvo pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 41).

UAB „Omnitel“ rašte teismui nurodė, kad iš apeliantės 2009 m. rugsėjo 18 d. gavo pranešimą apie mobiliojo telefono praradimą, todėl abonentiniam Nr. 8 687 84380 nedelsiant buvo išjungtas GSM paslaugų tiekimas, o kai atsakovė 2009 m. rugsėjo 23 d. įsigijo naują SIM kortelę (Nr. 246012100561684), minėtam abonentiniam numeriui GSM paslaugų tiekimas atnaujintas (b. l. 90). Iš UAB „Omnitel“ į bylą pateiktų dokumentų matyti, abonentinis Nr. 8 687 84380, kuris buvo suteiktas atsakovei, buvo naudojamas nuo telefono įsigijimo dienos iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. ir už teikiamas UAB „Omnitel“ paslaugas nuolat buvo atsiskaitinėjama. Visiškai nebemokėta po 2010 m. gegužės 16 d. sąskaitos pateikimo (b. l. 67–71). Apeliantė nurodo, jog po telefono vagystės naują SIM kortelę įsigijo ne ji, ir tai patvirtina aplinkybė, kad ant sąskaitos faktūros yra ne jos parašas.

Iš byloje esančios 2009 m. rugsėjo 23 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 511849, serija E, matyti, jog ji buvo išrašyta apeliantės vardu ir jos vardu išduota nauja SIM kortelė. Apeliantė teigia, jog akivaizdžiai matyti, kad ant šios sąskaitos esantis parašas (b. l. 105) yra visiškai nepanašus į kitus apeliantės dokumentuose esančius parašus (b. l. 92–100). Apeliantės vertinimu, nesant teksto ir esant tik vienam parašui ekspertizė neduotų jokio rezultato.

CPK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju apeliantės atstovas Arūnas Banaitis teismo posėdžio metu pareiškė teismui, kad sąskaita faktūra, kurios pagrindu 2009 m. rugsėjo 23 d. neva apeliantei buvo išduota nauja SIM kortelė, yra suklastota ir prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl parašo suklastojimo fakto. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apeliantė prašymo skirti grafologinę ekspertizę nepateikė, todėl apeliantės ginčijamą įrodymą vertino kartu su visais kitais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantė savo argumentus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, tarp jų ir tuo, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą dėl naujos SIM kortelės išdavimo yra suklastota, tačiau kartu nurodo, kad nesant teksto ir esant tik vienam neaiškiam parašui ekspertizė neduotų rezultato. Šie apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė teigdama, kad minėtame dokumente yra ne jos parašas, dėl šio dokumento suklastojimo fakto nustatyto nesikreipė nei į ikiteisminio tyrimo institucijas, nepateikė prašymo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui skirti ekspertizę ir nepateikė teismui kitų dokumento suklastojimo faktą patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančia 2009 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita faktūra atmestini, kadangi nesant byloje įrodymų apie 2009 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitos faktūros dėl naujos SIM kortelės išdavimo atsakovei suklastojimą, apeliantės teiginiai patys savaime nesudaro pagrindo šį dokumentą laikyti suklastotu ar negaliojančiu ir juo nesivadovauti, nes jis įstatymo nustatyta tvarka jis nėra paneigtas (CPK 197 str. 2 d.).

Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010 m. vasario 2 d. atsakovė pavedimą atliko iš savo sąskaitos esančios banke „Nordea“, o ieškovas nurodo, kad mokėjimas atliktas iš UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos.

Pažymėtina, kad UAB „Omnitel“ 2014 m. liepos 30 d. rašte nurodė, jog klientės (atsakovės) vardu išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo siunčiamos paštu, o už suteiktas paslaugas dažniausiai buvo atsiskaitoma grynais pinigais įvairiuose bankuose ar pašto skyriuose, tik vienas mokėjimas 2010 m. vasario 2 d. buvo atliktas iš L. H. asmeninės sąskaitos „Nordea“ banke. Kaip matyti iš šio rašto, UAB „Omnitel“ nenurodė, jog pavedimas buvo atliktas iš banko sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“. Taip pat UAB „Omnitel“ nurodė, kad nustatyti konkrečius asmenis, atlikusius mokėjimus grynaisiais pinigais, nėra galimybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po apeliantės telefono vagystės už suteiktas telefoninio ryšio paslaugas sistemingai buvo atliekami mokėjimai, kurie galutinai nutrūko tik 2010 m. gegužės mėnesį, t.y. beveik devynis mėnesius už suteiktas paslaugas buvo mokama.

Be to, sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pagal 2008 m. gruodžio 1 d. sutarties tarp UAB „Omnitel“ ir apeliantės 4.12 p. sąlygas klientui praradus telefono aparatą, ryšių paslaugų teikimas prarasto telefono atžvilgiu gali būti blokuojamas paskambinus OMNITEL klientų aptarnavimo centrui ir šis blokavimas atliekamas nedelsiant. Prieš tai buvo nustatyta, jog apeliantė netrukus po telefono vagystės informavo apie tai UAB „Omnitel“ ir GSM paslaugų tiekimas nedelsiant buvo išjungtas. Tačiau, kaip nurodo UAB „Omnitel“ 2009 m. rugsėjo 23 d. apeliantei įsigijus naują SIM kortelę, GSM paslaugų teikimas atnaujintas ir toliau apeliantei jos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiamos sąskaitos, kurios buvo apmokamos grynaisiais pinigais įvairių bankų ar pašto skyriuose. Jeigu apeliantė nebuvo atnaujinusi telefoninių paslaugų ryšio ir gaudavo sąskaitas iš UAB „Omnitel“, ji turėjo teisę pagal prieš tai minėtos sutarties 4.13 p. raštu pareikšti UAB „Omnitel“ pretenzijas dėl siunčiamų sąskaitų ir neteisėtai paskaičiuotų mokesčių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių pretenzijų apeliantė UAB „Omnitel“ niekada neteikė. Toks apeliantės elgesys leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog būtent apeliantė naudojosi UAB „Omnitel“ teikiamomis paslaugomis, už kurias apmokėjo pati, tačiau nuo 2010 m. gegužės mėnesio nutraukė mokėjimus už suteiktas telefoninio ryšio paslaugas.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl priteistinos skolos dydžio.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas