Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V.,

atsakovui V. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovų atstovas palaikė ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovų atstovo ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad įsiteisėjusiu Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-884/2013 atsakovas V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį už tai, kad jis 2013 m. liepos 5 d. 23.07 val. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose J. Basanavičiaus g. 3., Skuodo m., į kurias buvo pristatytas kaip paieškomas asmuo, įtariamas nusikaltimo padarymu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vedamas į ilgalaikio sulaikymo kamerą, turėdamas tikslą pabėgti, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK viešosios policijos skyriaus pareigūnams: operatyvaus valdymo grupės specialistui M. S. ir patrulių būrio patrulei L. V., t. y. grumtynių metu M. S. kumščiais sudavė ne mažiau kaip po tris kartus (viso šeši kartai) į veidą ir galvą, L. V. kumščiu sudavė po du kartus (viso šeši kartai) į pilvą, veidą ir galvą. V. V., kumščiais suduodamas smūgius, M. S. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus: paviršinę kirstinę žaizdą smakro srityje, paviršinius odos nubrozdinimus – įbrėžimus apatinio žandikaulio kairėje bei ties dešiniu lūpos kampu, kairio skruosto sumušimą, L. V. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus: sumušimo žymes kairio skruosto ir antakio srityje (b.l. ). 2013-07-06 00.10 val. M. S. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialą, jam diagnozuotas veido sumušimas, smakro žaizda. Nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 19 d. M. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. M. S. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs (b.l. ).

M. S. sužalojimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, redakcijos (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas […] atliekant tarnybines, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, […] lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. M. S. sužalojimo metu galiojusios Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, redakcijos (toliau – Taisyklės) 2 punkte įtvirtinta, kad gali būti nustatomas šių trijų laipsnių pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumas: sunkaus, apysunkio ir lengvo. Tų pačių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK), kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu.

2013-10-03 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS6-48 „Dėl policijos pareigūnų L. V. ir M. S. sveikatos sutrikdymo“ nustatyta, jog Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK VPS OVG specialisto M. S. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir sužalojimų. Nutarta siųsti M. S. į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Gavus CMEK išvadą dėl M. S. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, priimti sprendimą išmokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir kreiptis į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybą dėl lėšų kompensacijai išmokėti pervedimo (b.l. 11-16).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2013-07-05 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra ryšys, trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 17). Vadovaudamasis šia išvada Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2013-11-25 įsakymu Nr. 30-TE-982 pripažino, kad M. S. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti jam vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, prašant Policijos departamento prie VRM Finansų valdybos skirti reikalingas lėšas (b.l. 18-20). Policijos generalinis komisaras S. S. patvirtino Policijos departamento prie VRM Finansų valdybos 2013 m. gruodžio 4 d. išvadą Nr. 5-IL-1669 „Dėl sprendimo priėmimo“, kurioje siūloma iš Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnio „Darbdavių socialinė parama pinigais“ Klaipėdos apskrities VPK skirti 3001,45 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti nukentėjusiajam M. S., patyrusiam lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu (b.l. 21-22). 2013-12-11 nurodyto dydžio kompensacija M. S. išmokėta (b.l. 23).

Nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 19 d. M. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 19 d. ieškovas Klaipėdos apskrities VPK M. S. išmokėjo 415,92 Eur nedarbingumo išmoką bei sumokėjo 113,96 Eur Sodros mokestį VSDFV.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis patvirtinta, jog atsakovas neteisėtais veiksmais, siekdamas išvengti sulaikymo, turėjo tikslą pabėgti, todėl, vedamas į ilgalaikio sulaikymo kamerą, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną M. S., grumtynių metu atsakovas M. S. kumščiais sudavė ne mažiau kaip po tris kartus (viso šeši kartai) į veidą ir galvą, to pasekoje policijos pareigūnui M. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pagal Taisyklių 2 punktą – lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios medicinos ekspertų išvados. Tokiu būdu atsakovas neteisėtais veiksmais sukėlė žalą pareigūno M. S. sveikatai. Atsakovas pripažino savo kaltę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, be to, jo kaltė konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl neteisėti atsakovo veiksmai laikomi įrodytais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta M. S. sveikata, dėl ko jis nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 19 d. turėjo laikiną nedarbingumą. Dėl šios priežasties ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos išmokėjo nukentėjusiajam policijos pareigūnui kompensaciją dėl tarnybos metu sutrikdytos sveikatos, o ieškovas Klaipėdos apskrities VPK išmokėjo nukentėjusiajam M. S. nedarbingumo išmoką bei Sodros mokestį VSDFV. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo veiksmų atsirado priežastinis ryšis ieškovų nuostoliams atsirasti (CK 6.247 straipsnis). Įstatymas numato, jog kaltė gali atsirasti tyčia ar dėl neatsargumo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, jog atsakovas veikė tyčia – grumdamasis su policijos pareigūnu M. S. jis jam tyčia sudavė ne mažiau kaip po tris kartus į veidą ir galvą, savo veiksmus suprato, todėl laikytina jog atsakovo kaltė įrodyta. Žalos dydis nagrinėjamu atveju yra ieškovų patirti nuostoliai dėl atsakovo veiksmų padarytos žalos nukentėjusiajam pareigūnui išmokėti pinigai – 869,28 Eur kompensacija ir 415,92 Eur nedarbingumo išmoka, išmokėti policijos pareigūnui M. S., ir 113,96 Eur Sodros mokestis, sumokėtas VSDFV. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl žalos atlyginimo ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos regreso teise ir žalos apimties

Atsakovas neginčija aplinkybės, kad sužalojimus M. S. patyrė dėl atsakovo kaltės, atsakovui bandant pabėgti, kai jis buvo vedamas į ilgalaikio sulaikymo kamerą. Atsakovas teigė, jog ieškovai, išmokėdami kompensaciją policijos pareigūnui M. S., vykdė socialinę politiką ir skatino policijos pareigūną.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir pirmiau nagrinėtose bylose, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; kt.). Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir remiantis naujausia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą), ką patvirtina kasacinio teismo praktika, toliau formuojama jau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, kurioje konstatuojama, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-134/2013). Nurodytų išmokų paskirtis – atlyginti pareigūnui žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis.

Nustatyta, kad atsakovas V. V. neteisėtais, tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą išvengti patalpinimo į ilgalaikio sulaikymo kamerą ir stengdamasi pabėgti nuo jį vedusių policijos pareigūnų, pareigūnui M. S. kumščiais sudavė ne mažiau kaip po tris kartus (viso šešis kartus) į veidą ir galvą. Medicininio patikrinimo metu pareigūnui M. S. nustatytas lengvas sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo pareigūno nedarbingumas truko 11 dienų, nuo 2013-07-08 iki 2013-07-19. Pagal M. S. sužalojimo metu galiojusios Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, redakcijos (toliau – Draudimo sąlygos) apdraudžiami Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jiems pavaldžių padalinių, Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių) pareigūnai (Draudimo sąlygų 1.1 punktas). Kompensacijas moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis, iš jiems patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų (Draudimų sąlygų 19 punktas). Kompensacija apdraustajam, sužeistam ryšium su tarnyba, mokama vadovaujantis atitinkamai pagal nustatytą veiklos sritį Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (Vidaus reikalų ministerijos, Karinės medicinos ekspertizės ar kitos) arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada ir pateiktu įvykio aktu, surašytu darbovietėje (tarnybos, mokymo, stažuotės, praktikos vietoje). Prireikus vadovaujamasi tardymo (ikiteisminio tyrimo) išvada arba teismo sprendimu (Draudimo sąlygų 20 punktas). Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (Draudimo sąlygų 26 punktas). Kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama vieno mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (2009 m. balandžio 2 d. Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-125, 4.1 p.). Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (Vidaus tarnybos statutas 40 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Nustatyta, jog Vidaus reikalų ministerijos Centrinės ekspertizės komisijoje pareigūnui M. S. konstatuotas lengvas sveikatos sutrikdymas, todėl ieškovas Policijos Departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nukentėjusiajam tarnybos metu pareigūnui išmokėjo 3001,45 Lt dydžio kompensaciją.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Ieškovas išmokėję sužalotam pareigūnui kompensaciją, įgijo teisę regreso tvarka iš atsakovo reikalauti atlyginti ieškovui padarytus nuostolius.

Teismas daro išvadą, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs policijos pareigūnui M. S. 3001,45 Lt kompensaciją, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens, t. y. atsakovo V. V., tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo.

Nors policijos pareigūnas M. S. baudžiamojoje byloje nereiškė ieškinio, tačiau tai nereiškia, kad jam nebuvo padaryta žala. Teismas sprendžia, kad atsakovas tyčia, neteisėtais veiksmais sužalojo policijos pareigūną M. S., dėl patirtų sužalojimų M. S. 11 dienų turėjo nedarbingumą. M. S. ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos išmokėjo vieno mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją - 3001,45 Lt (869,28 Eur), kuri visa apimtimi laikytina M. S. padarytos žalos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žalos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos neatlygino, jos dydžio neginčijo, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 869,28 Eur žalos atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo priteistinas 869,28 Eur žalos atlyginimas.

Dėl patirtų nuostolių atlyginimo ieškovui Klaipėdos apskrities VPK

Remiantis CK 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje. Taigi, visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principas taikytinas tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atveju.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta M. S. sveikata. Nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 19 d. M. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Minėtu laikotarpiu policijos pareigūnas M. S. nebuvo darbe. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 19 d. ieškovas Klaipėdos apskrities VPK M. S. išmokėjo 415,92 Eur nedarbingumo išmoką bei sumokėjo 113,96 Eur Sodros mokestį VSDFV, t. y. dėl atsakovo V. V. kaltės patyrė nuostolių sumoje 529,88 Eur. Ieškovo Klaipėdos apskrities VPK reikalavimas priteisti iš atsakovo 529,88 Eur patirtų nuotolių (žalos atlyginimą) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui Klaipėdos apskrities VPK iš atsakovo priteistinas 529,88 Eur nuostolių atlyginimas.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovas prašo taikyti iš draudimų santykių atsirandantiems reikalavimams sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovų pareikšti reikalavimai kyla iš žalos atlyginimo instituto, o ne iš draudimo santykių. Civilinio kodkso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pati žala policijos pareigūnui M. S. buvo padaryta 2013 m. liepos 5 d., todėl iš jos kylantys ieškovų reikalavimai pareikšti nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 42,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847, iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 869,28 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 28 euro centų) žalos atlyginimą regreso tvarka.

Priteisti ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 191008577, iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 529,88 Eur (penkių šimtų dvidešimt devynių eurų 88 euro centų) nuostolių atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. V. 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.