Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Didmalva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėk kreditorinių reikalavimų patikslinimo, civilinėje byloje Nr. B2-318-153/2013 dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Didmalva“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai teismas atmetė prašymo dalį dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo.

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Didmalva“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d., 2011 m. kovo 18 d., 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. balandžio 28 d. nutartimis patvirtino UAB „Didmalva“ kreditorių finansinius reikalavimus, 2011 m. liepos 20 d., 2011 m. lapkričio 11 d., 2012 m. sausio 23 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. kovo 1 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutartimis patikslino kreditorių finansinius reikalavimus.

Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus, išbraukiant iš BUAB „Didmalva“ kreditorių sąrašo prašyme nurodytus antros ir trečios eilės kreditorius su jų finansiniais reikalavimais, kurie buvo patenkinti iš kreditoriaus S. P. įmonei paskolintų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi BUAB „Didmalva“ bankroto administratoriaus prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo tenkino iš dalies, išbraukė iš BUAB „Didmalva“ kreditorių sąrašo kreditorius Kauno apskrities VMI ir VSDFV Kauno skyrių, kurių finansiniai reikalavimai patenkinti visiškai, kitos prašymo dalies netenkino. Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi, nustatęs, kad įmonei kreditoriaus S. P. paskolintų lėšų sumos užteko visiškai patenkinti antros eilės kreditorių Kauno apskrities VMI 204,99 Lt sumai ir VSDFV Kauno skyriaus 107,46 Lt sumai reikalavimus, išbraukė juos iš kreditorių sąrašo. Tačiau nustatęs, kad paskolintų lėšų neužteko patenkinti visų trečios eilės kreditorių, kurių be administratoriaus nurodytų fizinių asmenų yra ir juridiniai asmenys UAB „Kamesta“, UAB „Omnitel“, UAB „Pohjola Finance“, AB „Kretingos grūdai“, UAB „Vestrus“ prekyba, TEO, LT AB, UAB „Elektroninės informacijos centras“ ir UAB „Dzūtra“, nes vien UAB „Kamesta“ reikalavimas sudaro 19 924,60 Lt, padarė išvadą, kad administratorius, paskirstydamas lėšas tik fiziniams asmenims, pažeidė minėtą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, nes gautas lėšas tarp trečios eilės kreditorių turėjo paskirstyti proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą, todėl šios prašymo dalies netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Didmalva“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį dėl atsisakymo išbraukti iš BUAB „Didmalva“ kreditorių sąrašo trečios eilės kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti iš kreditoriaus S. P. įmonei paskolintų lėšų, ir klausimą išspręsti iš esmės, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis pažeidžia bendruosius teisės principus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2013-03-21 įvyko bankrutavusios UAB „Didmalva“ kreditorių susirinkimas, kuris pagal kreditoriaus S. P. pateiktą pasiūlymą priėmė nutarimą įpareigoti administratorių iš šio kreditoriaus paskolintų lėšų patenkinti trečios eilės kreditorių fizinių asmenų bei antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl yra privalomas administratoriui bei visiems kreditoriams. Šio nutarimo pagrindu antros eilės kreditoriai Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyrius ir trečios eilės kreditoriai fiziniai asmenys perleido savo reikalavimų teises UAB „Didmalva“ bankroto byloje trečios eilės kreditoriui S. P. bendrai 2 155,71 Lt sumai. Tuo pagrindu Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi patikslino trečios eilės kreditoriaus S. P. finansinį reikalavimą jį padidinamas iki 49 436,24 Lt (47 280,53 Lt + 2 155,71 Lt).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius S. P. prašo tenkinti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties. Nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais, kad kreditoriui S. P. vadovaujantis kreditorių susirinkimo 2013-03-21 priimtu nutarimu, buvo perleistos antros eilės kreditorių ir trečios eilės kreditorių fizinių asmenų reikalavimų teisės, todėl Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 6 dalis nebuvo pažeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinta bankroto administratoriaus prašymo dalis dėl kreditorių išbraukimo iš kreditorių sąrašo, patenkinus jų reikalavimus iš bankrutavusiai įmonei paskolintų lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, taip pat absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „Didmalva“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2011 m. lapkričio 14 d. bankrutuojanti UAB „Didmalva“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius pateikė prašymą išbraukti iš įmonės kreditorių sąrašo antros eilės kreditorius Kauno apskrities VMI ir VSDFV Kauno skyrių, taip pat prašyme nurodytus trečios eilės kreditorius – fizinius asmenis motyvuodamas tuo, kad iš kreditoriaus S. P. paskolintų piniginių lėšų buvo patenkinti jų reikalavimai (b. l. 9-10). Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies, išbraukdamas iš kreditorių sąrašo antros eilės kreditorius, kurių reikalavimai buvo patenkinti visiškai, o prašymą dėl trečios eilės kreditorių (fizinių asmenų) išbraukimo iš kreditorių sąrašo netenkino motyvuodamas tuo, kad paskolintų lėšų nepakako visiems trečios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti.

Pažymėtina, kad pagal bankroto teisės normų reikalavimus tiek bankroto administratorius, tiek teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, pirmiausia turi visapusiškai užtikrinti bankroto proceso teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto administratoriaus pateikto prašymo pagrįstumo, teisingai atsižvelgė į ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, ir vadovaudamasis juo nutarė, kad administratorius, paskirstydamas pinigines lėšas tarp trečios eilės kreditorių pažeidė minėtą teisės normą, o antros eilės kreditorių reikalavimus patenkino pagal minėtą teisės normą, tačiau be pagrindo ex officio nesiaiškino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su kreditorių susirinkimo teisėmis bei kompetencija spręsti skolinių įsipareigojimų bankrutavusiai įmonei didinimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo bei paskirstymo klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis), tiek su bankrutavusios įmonės bei kitų kreditorių teisėmis ir teisėtais interesais, kas sąlygojo, jog kreditorių reikalavimų patikslinimo klausimas buvo išspręstas nenustačius jo pagrįstumo ir teisėtumo.

Nors apeliantas nurodo, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta paskirstyti paskolintas lėšas atitinkamiems kreditoriams, nebuvo apskųstas, yra galiojantis ir privalomas tiek administratoriui, tiek visiems kreditoriams, tačiau pažymėtina, jog atsižvelgiant į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, į jose egzistuojantį viešąjį interesą, ši aplinkybė negali būti vertinama formaliai.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, todėl jose teismas turi teisę ir privalo, kai to reikia dėl viešojo intereso apsaugos, nukrypti nuo bendrųjų civilinių teisinių dispozityviškumo ir rungtyniškumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turėtų būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas ir, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės teisių ir turto apsaugą, vadovaudamasis viešuoju interesu, turi teisę peržengti reikalavimų ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Kauno miesto savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-383/2006; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekmecha“ v. UAB „Juvasta“, bylos Nr. 3K-3-226/2008).

Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įvertinant kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą ex officio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis, 338 straipsnis, CK 6.103 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Didmalva“ kreditorių reikalavimų patikslinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.